„Turime toliau stiprinti NATO ir Europos Sąjungos partnerystę. Turime toliau stiprinti paramą Ukrainai“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, pasirašęs bendrą deklaraciją su aukščiausiais ES pareigūnais.
NATO ir ES, kurios turi 21 bendrą narę, šalys skyrė Kyjivui milijardų eurų vertės ginklų, padedančių atremti Maskvos pajėgas.
Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Prancūzija neseniai paskelbė, kad dabar tieks Ukrainai ir šarvuotas kovos mašinas, bet Kyjivas taip pat prašo modernių sunkiųjų tankų.
„Manau, kad Ukraina turėtų gauti visą būtiną karinę įrangą, kurios jiems reikia ir kurią jie gali naudoti gindami tėvynę“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Tai, žinoma, reiškia modernias oro gynybos sistemas, bet taip pat ir kitokių tipų modernią karinę įrangą, kol tai būtina Ukrainai ginti“, – pažymėjo ji.
J. Stoltenbergas sakė, kad Kyjivo rėmėjai Vakaruose kitą savaitę susitiks su Ukrainos gynybos ministru „aptarti, kokių tiksliai ginklų reikia ir kaip sąjungininkės gali šiuos ginklus tiekti“.
„Svarbu ne tik pridėti daugiau sistemų, daugiau platformų, daugiau ginklų, bet ir užtikrinti, kad platformos ir ginklai, kuriuos jau skyrėme, dirbtų taip, kaip turėtų“, – pridūrė jis.
Maskvos invazija į Ukrainą smarkiai paveikė Europos saugumo sąrangą ir paskatino raginti ES ir NATO glaudžiau bendradarbiauti dėl žemyno saugumo.
Abi organizacijos sutiko, kad JAV karinės galios remiama NATO išlieka Europos saugumo pamatas, nors ES bando didinti savo vaidmenį gynybos srityje.
„Mūsų deklaracijoje aiškiai sakoma, kad NATO išlieka kolektyvinės gynybos pamatas ir [kad ji] išlieka būtina euroatlantiniam saugumui“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis nurodė, kad deklaracijoje „taip pat pripažįstama pajėgesnės Europos gynybos, teigiamai prisidedančios prie mūsų saugumo ir papildančios NATO bei galinčios veikti drauge su ja, vertė“.
