Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
21:36 | Jungtinėje Karalystėje kovą planuojamas tarptautinis susitikimas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimo
Jungtinėje Karalystėje (JK) kovą bus surengtas teisingumo ministrų susitikimas, kuriame bus svarstomi būdai paremti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) tyrimą dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje, šeštadienį pranešė JK vyriausybė.
Hagoje įsikūręs TBT šiuo metu vykdo karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje tyrimą.
Londonas pranešė, kad kovą įvyksiančiame susitikime, be ministrų iš įvairių pasaulio šalių, dalyvaus ir TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas.
K. Khanas gruodį paragino tarptautinę bendruomenę prisijungti ir finansuoti TBT tyrimą.
„Mums reikia priemonių šiam darbui padaryti. Mes neturime tų priemonių“, – tuomet pareiškė jis.
JK vyriausybė pranešė, kad susitikime bus „siekiama padidinti pasaulinę finansinę ir praktinę paramą, teikiamą TBT, ir koordinuoti pastangas siekiant užtikrinti, kad jis [TBT] turėtų viską, ko jam reikia, kad tyrimai būtų atlikti, o atsakingieji būtų patraukti atsakomybėn“.
JK ministro pirmininko pavaduotojas ir vienas iš susitikimo organizatorių Dominicas Raabas pareiškė, kad dalyviai svarstys, kaip padėti rinkti informaciją ir dalytis įvykdytų žiaurumų įrodymais, taip pat kaip paremti aukas.
„Rusijos pajėgos turėtų žinoti, kad jos negali veikti nebaudžiamos, ir mes remsime Ukrainą tol, kol triumfuos teisingumas“, – pažymėjo D. Raabas.
Jis pabrėžė, kad „tarptautinė bendruomenė privalo kuo stipriausiai remti TBT, kad karo nusikaltėlius būtų galima patraukti atsakomybėn už žiaurumus, kurių liudininkais mes esame“.
Nyderlandų teisingumo ministrė ir kita susitikimo organizatorė Dilan Yesilgoz-Zegerius pareiškė, kad susitikimo dalyviai „koordinuos veiksmus su mūsų partneriais, siekdami užtikrinti paramos teikimą TBT ir Ukrainos valdžiai“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gruodį pareiškė, kad TBT negalėtų teisti Rusijos, kuri nėra šio teismo sutarties dalyvė, už „vadovybės“ agresijos nusikaltimą be Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, kurią Maskva tučtuojau vetuotų.
Vietoj to ji pasiūlė įkurti JT remiamą specializuotą teismą, kuris teistų Rusijos vadovybę už „agresijos nusikaltimą“ dėl Maskvos pajėgų invazijos į Ukrainą.
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusį mėnesį pareiškė, kad Rusijos masiniai raketų smūgiai Ukrainai, kuriais taikomasi į civilinę infrastruktūrą, „yra karo nusikaltimai ir yra barbariški. Visi atsakingieji turi būti patraukti atsakomybėn.“
20:17 | Luhansko srityje nugriaudėjo sprogimas
Luhansko srityje šeštadienį nugiraudėjo sprogimas. Pranešama, kad buvo susprogdintas dujotiekis, rašo NEXTA.
Rusijos kanalai skelbia, kad be dujų neva liko 11 tūkst. žmonių.
An explosion occurred on the gas pipeline in #Lutuhyne (the occupied territory of the #Luhansk region). 11 thousand people were left without gas - Russian media reported. pic.twitter.com/UkVIKqplKn
— NEXTA (@nexta_tv) January 7, 2023
20:14 | Rusijos valdžia nori pusės valstybinių bendrovių pelno savo karui Ukrainoje finansuoti
Augant išlaidoms karui Ukrainoje, Rusijos valdžia nusprendė iš trąšų gamybos ir anglių gavybos bendrovių pareikalauti „vienkartinės išmokos“ ir taip pat sumažinti išlaidas, nesusijusias su gynyba, rašo agentūra „Bloomberg“, kurią cituoja „Deutsche Welle“.
„Bloomberg“ duomenimis, apie tai rašoma dokumente, kurį dar gruodžio viduryje parengė Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas. Oficialiai apie dokumentą kol kas nebuvo skelbta.
Pasak agentūros šaltinių, Rusijos valdžia iš valstybinių bendrovių ketina pareikalauti dividendų, kurie sudarytų daugiau nei 50 proc. jų grynojo pelno, tačiau ši priemonė būtų vienkartinė, o ne nuolatinė.
Šaltinių duomenimis, sprendimo dėl dividendų dydžio ir jų taikymo vyriausybė dar nepriėmė ir jis priklausys nuo to, koks bus galutinis 2022 metų biudžeto deficitas.
Be to, pasak šaltinių, dokumente esą kalbama apie biudžeto išlaidų, nesusijusių su gynyba ir saugumu, mažinimą ir tokiu būdu planuojama sutaupyti bent 150 mlrd. rublių (1,94 mlrd. eurų). Be kita ko, bus sumažintos socialinės išlaidos – švietimui ir sveikatos priežiūrai.
Gautomis lėšomis planuojama padengti dėl karo atsiradusias išlaidas.
Agentūros duomenimis, dokumente taip pat rašoma apie papildomų 175 mlrd. rublių (2,26 mlrd. eurų) skyrimą priverstiniam 100 tūkst. žmonių perkėlimui iš Chersono srities į Rusiją.
Pasak „Bloomberg“, tai akivaizdžiai rodo, jog Kremlius turi mažai vilčių grąžinti Chersono srities dalį, kurią Rusijos pajėgos paliko rudenį, praėjus kelioms savaitėms po neteisėtos aneksijos.
Rusijos vyriausybė ir finansų ministerija į „Bloomberg“ atsiųstus klausimus kol kas neatsakė.
19:50 | Ukrainos prezidentas įteisino naujas sankcijas Rusijos įžymybėms
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuris leis taikyti ekonomines sankcijas daugeliui Rusijos įžymybių, palaikiusių Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pradėtą karą Ukrainoje, šeštadienį rašo „The Guardian“.
Teigiama, kad sankcijų sąraše – 119 asmenys, įskaitant Rusijos dainininkus, aktorius, televizijos atstovus.
Socialiniame tinkle „Twitter“ Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas asmenis, kuriems paskelbtos sankcijos, pavadino „mirties agitatoriais“, kurie į sąrašą buvo įtraukti dėl „tiesioginių ar netiesioginių raginimų žudyti, paimti į nelaisvę, vogti Ukrainoje“.
UNIAN skelbia, kad numatytos sankcijos galios mažiausiai 10 metų.
19:22 | Suomija pasirengusi perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard 2“
Suomijos valdžia svarsto perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard 2“ ir bus pasirengusi tai padaryti, jei sprendimas pradėti tokią praktiką bus priimtas Europos lygmeniu, interviu Suomijos televizijos kanalui „MTV Uutisille“ pareiškė nacionalinio gynybos komiteto vadovas Antti Hakkanenas, kurį cituoja „Deutsche Welle“.
„Žinoma, mūsų indėlis bus nedidelis, nes, kaip šalis, besiribojanti su Rusija, mes visada teikiame pirmenybę savo gynybos pajėgumams“, – sakė jis.
Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad, palyginti su Suomija, daugelis Europos šalių turi daugiau galimybių perduoti Ukrainai šarvuotos technikos.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad jų šalys Ukrainai atsiųs galingai ginkluotų pėstininkų kovos mašinų, siekdamos padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
Jiedu sakė, kad Jungtinės Valstijos perduos šarvuočių „Bradley“, kurie paprastai būna ginkluoti 25 mm automatine patranka, 7,62 mm kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis, o Vokietija atsiųs šarvuočių „Marder“.
Oficialus Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas penktadienį žurnalistams pranešė, kad Berlynas planuoja Kyjivui atsiųsti apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
O Jungtinės Valstijos taip pat penktadienį paskelbė apie 3 mlrd. JAV dolerių (2,8 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, kurią Baltieji rūmai pavadino iki šiol didžiausiu pagalbos Kyjivui paketu.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre pareiškė, kad į šį karinės pagalbos paketą turėtų būti įtraukta pėstininkų kovos mašinų „Bradley“, ratinių šarvuotų mašinų ir kitų šarvuotųjų transporterių bei savaeigių haubicų.
18:39 | Ukrainos žvalgyba: sausio 15 d. gali prasidėti rusų mobilizacija
Ukrainos karinės žvalgybos agentūros atstovas Andrijus Černiakas teigia, kad Rusijos pareigūnai sausio 15 d. šalyje gali paskelbti žinią apie prasidėsiančią naują mobilizacijos bangą, rašo UNIAN.
Žvalgybos atstovo teigimu, dekrete numatyti, kad, priešingai negu spalio mėnesį, kai diktatorius Vladimiras Putinas prakalbo apie mobilizacijos vykdymą, šįkart rusai atlikti karinę tarnybą ir dalyvauti kare Ukrainoje bus kviečiami ne tik iš provincijų, bet ir Maskvos ar Sankt Peterburgo.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Maskva sausį ruošiasi mobilizuoti 500 tūkst. asmenų, kad šie dalyvautų kare Ukrainoje.
Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadymas Skibickis teigė, kad šauktiniai gali tapti pavasarį ir vasarą numatomų aršių kovų dalimi.
Manoma, kad mobilizuoti rusai būtų sutelkti rytinėje ir pietinėje Ukrainos dalyje.
Rusijos diktatorius V. Putinas dar gruodį skleidė propagandą tarsi bandydamas nuraminti visuomenę, kad neva tik pusė asmenų iš 300 tūkst., kurie buvo mobilizuoti spalį, šiuo metu kovoja Ukrainoje.
Vakarų pareigūnai yra teigę, kad Maskva ir toliau slapta tęsia dar spalį pradėtą asmenų mobilizaciją.
Estijos karinės žvalgybos atstovas savo ruožtu teigė, kad nauja mobilizacijos banga gali prasidėti po Kalėdų.
Spalio mėnesį Kremliaus pradėta rusų rezervistų „dalinė mobilizacija“ sukėlė paniką visoje šalyje ir privertė tūkstančius jaunų rusų vyrų bėgti iš šalies, mat jie bijojo būti pašaukti dalyvauti kare.
17:48 | JAV ruošiasi apmokyti Ukrainos karius
JAV Gynybos departamentas skelbia, kad sausio pabaigoje planuojama pradėti apmokyti Ukrainos karius, kaip naudotis „Patriot“ amerikietiškomis oro erdvės gynybos sistemomis, rašo UNIAN, remdamasi CNN publikacija.
Šią žinią patvirtino JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja Laura Cooper.
Žadama, kad Ukrainos karių mokymai gali užtrukti apie keletą mėnesių.
Kiek anksčiau Pentagonas pranešė, kad JAV svarsto savo šalies teritorijoje ar kitos valstybėse sąjungininkėse apmokyti Ukrainos kariuomenę, kaip naudotis minėtomis gynybos sistemomis.
„Aš manau, kad šiuo metu esame tokioje kovos stadijoje, kai galime surengti tokius mokymus tam, kad Ukraina išsaugotų šias sistemas ir sutelktų dėmesį į savo šalies gynybą, savo teritorijos atkovojimą“, – kalbėjo Pentagono atstovas Patas Ryderis.
UNIAN pavadinimas skelbia, kad „Patriot“ amerikietiškos sistemos yra „pergalės ginklai“.
16:35 | Pralietas civilių kraujas
Nepaisant diktatoriaus Vladimiro Putino pažadų, Rusijos surengė atakas Bachmute.
Pranešama, kad atakų metu buvo nužudyti 66-erių vyras ir 61-erių metų moteris, dar 13 gyventojų buvo sužeisti.
A 66-year-old man and a 61-year-old woman were killed and 13 other local residents were injured as a result of the russia’s «Christmas shelling» in Bakhmut.#russiaisaterroriststate
— Defense of Ukraine (@DefenceU) January 7, 2023
16:00 | Baltarusių opozicionierius: šalyje viskas paruošta, kad Lukašenka pradėtų mobilizaciją
Baltarusių opozicionierius Pavelas Latuška tikina, kad šiuo metu Baltarusijoje yra viskas paruošta tam, kad būtų pradėta mobilizacija, rašo UNIAN, cituodama P. Latuškos teiginius, kurie buvo išsakyti „Deutsche Welle“ žurnalistams.
Opozicionierius nuogąstauja, kad Baltarusijos pareigūnai iš tiesų gali ryžtis pradėti mobilizaciją šalyje ir aktyviai įsitraukti į karą Ukrainoje netolimoje ateityje. Teigiama, kad šalies diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai tereikia paspausti mygtuką ir mobilizacija gali būti pradėta.
Be to, priduriama, kad dauguma Baltarusijos vidaus reikalų įstaigų darbuotojų buvo priversti atiduoti savo pasus.
„Tai reiškia, kad jie neturės galimybės išvykti iš šalies tuo atveju, jeigu būtų pradėta mobilizacija“, – kalbėjo P. Latuška.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vis daugiau Rusijos karių, taip pat karinės technikos keliauja į Baltarusiją, šioje valstybėje taip pat yra rengiami reguliarūs kariniai mokymai.
15:01 | Putino „paliaubos“ Ukrainoje: šeštadienio rytą griaudėjo smarkūs apšaudymai
„Nepaisant to, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudo gyvenvietes ir Rusijos pozicijas, paskelbtos paliaubos bus tęsiamos“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Tačiau pareiškime priduriama, kad per pastarąją parą Rusijos pajėgos neva atrėmė kelias Ukrainos kariuomenės atakas Rytų Ukrainoje ir nukovė dešimtis jos karių.
Į pietus nuo pasienio miesto Bachmuto esančiame Časiv Jaro mieste naujienų agentūros AFP žurnalistai beveik visą šeštadienio rytą girdėjo smarkų artilerijos apšaudymą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas šeštadienį pareiškė, kad per pastarąją parą Rusija surengė vieną raketų smūgį ir iš kelių raketų paleidimo įrenginių paleido 20 sviedinių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vienašališkai įsakė savo pajėgoms sustabdyti atakas 36 valandoms dėl stačiatikių Kalėdų.
Ukraina šį sustabdymą, kuris turėtų trukti iki šeštadienio pabaigos (23 val. Lietuvos laiku), atmetė kaip Rusijos taktiką, kuria ji siekia gauti laiko pergrupuoti savo pajėgas ir sustiprinti gynybą po kelių nesėkmių mūšio lauke.
Stačiatikiai Kalėdas švenčia sausio 7-ąją.
14:40 | Baltarusijos diktatorius: mes palaikome Rusijos „brolius“
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jis palaiko Rusijos „brolius“, tačiau „nepamiršta ukrainiečių“.
Šie pareiškimai buvo publikuoti Baltarusijos valstybės kontroliuojamoje naujienų agentūroje „BelTA“.
Dalyvaudamas kalėdinėse pamaldose, A. Lukašenka tikino, kad nors Baltarusija ir remia Rusiją karo akivaizdoje, jis neva neužmiršo ir ukrainiečių.
„Mes ne tik pagelbėjame mūsų broliams rusams <...>, aš niekada to neslėpiau. Ir mano vakarykštis kariuomenės aplankymas, rusų kariuomenės, nenuslepia fakto, kad mes palaikome ir toliau suteikiame pagalbą mūsų broliams.
Tačiau mes taip pat neužmirštame ir ukrainiečių. Apie 10 tūkst. nuo karo pabėgusių [ukrainiečių] praėjusiais metais rado ilgalaikę gyvenamąją vietą ar prieglobstį“, – kalbėjo Baltarusijos diktatorius.
13:52 | Ukrainos bažnyčios vadovas pirmą kartą vadovavo Kalėdų pamaldoms žymiame vienuolyne
Šimtai tikinčiųjų šeštadienį dalyvavo istorinėse pamaldose garsiajame Kyjivo Pečorų lauros vienuolyne, kai ukrainiečiai karo šešėlyje minėjo stačiatikių Kalėdas.
Pirmą kartą Ukrainos stačiatikių bažnyčios vadovas metropolitas Epifanijus vadovavo Kalėdų liturgijai XI amžiuje statytos lauros – svarbiausio provakarietiškos šalies stačiatikių vienuolyno – Kristaus Žengimo į dangų katedroje.
Naujienų agentūros AFP korespondentas iš įvykio vietos pranešė, kad į policijos saugomas pamaldas susirinko šimtai tikinčiųjų, tarp kurių buvo ir karinę uniformą vilkinčių vyrų.
Buvo tikrinami maldininkų pasai, jie turėjo praeiti pro metalo detektorius.
Stačiatikiai Kalėdas švenčia sausio 7 dieną.
Sostinėje Kyjive esančioje bažnyčioje anksčiau buvo įsikūrusi Ukrainos stačiatikių bažnyčios atšaka, anksčiau priklausiusi Maskvos jurisdikcijai, bet nutraukusi ryšius po to, kai Rusija vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą.
Po to, kai praėjusių metų vasario 24 dieną prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčia stengėsi atsiriboti nuo Rusijos. Tačiau ši atšaka vis dar patiria Ukrainos valdžios spaudimą.
Saugumo tarnyba yra surengusi reidą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą laurą dėl įtariamų ryšių su Rusijos agentais.
Ukrainos stačiatikių bažnyčia įsteigta 2018 metais. Maskvos patriarchatas nepripažįsta šios naujosios bažnyčios.
13:39 | Patriarchas Kirilas: paragino tikinčiuosius palaikyti prorusiškus „brolius“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliaus bažnyčioje vienišas dalyvavo vidurnakčio pamaldose, kuriomis paminėjo stačiatikių Kalėdas, aptemdytas Maskvos puolimo Ukrainoje.
V. Putinas dalyvavo pamaldose Apreiškimo katedroje, kuri iš pradžių buvo skirta Rusijos carams.
Jis stovėjo vienas, o ortodoksų šventikai auksiniais drabužiais, laikydami ilgas žvakes, vedė ceremoniją, kaip matyti Kremliaus išplatintose nuotraukose.
Ankstesniais metais V. Putinas paprastai dalyvaudavo stačiatikių Kalėdų pamaldose Rusijos provincijose arba prie pat Maskvos.
Rusijos stačiatikių bažnyčia Kalėdas švenčia sausio 7 dieną.
Šeštadienį Kremliaus išplatintame pranešime V. Putinas pasveikino stačiatikius, sakydamas, kad ši šventė įkvėpė „geriems darbams ir siekiams“.
Jis taip pat gyrė Stačiatikių bažnyčią, kurios įtakingas vadovas patriarchas Kirilas yra išreiškęs visišką palaikymą V. Putino puolimą Ukrainoje.
Bažnyčios organizacijos „remia mūsų karius, dalyvaujančius specialioje karinėje operacijoje“, – teigė V. Putinas, vartodamas oficialų Kremliaus terminą puolimui Ukrainoje pavadinti.
„Toks didis, daugialypis, išties asketiškas darbas nusipelno nuoširdžiausios pagarbos“, – pridūrė jis.
Patriarchas Kirilas paragino tikinčiuosius palaikyti prorusiškus „brolius“ per Maskvos puolimą Rytų Ukrainoje.
Praėjusiais metais per pamokslą jis sakė, kad kario mirtis Ukrainoje „nuplauna visas nuodėmes“.
Praėjusių metų vasario 24 dieną V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, teigdamas, kad šią stačiatikių šalį reikia „demilitarizuoti“.
Pastaraisiais mėnesiais jo kariuomenė patyrė nemažai karinių nesėkmių Vakarų remiamos šalies teritorijose.
V. Putinas vienašališkai įsakė savo pajėgoms 36 valandoms sustabdyti puolimą per stačiatikių Kalėdas.
Tačiau naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo apšaudymus ir iš fronto linijoje esančio Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje, ir į jo teritoriją po to, kai turėjo prasidėti Rusijos paliaubos.
12:48 | Ukrainos žvalgyba: Rusija ruošiasi mobilizuoti 500 tūkst. asmenų
„SkyNews“, remdamasi Ukrainos žvalgybos informacija, pranešė, kad Maskva sausį ruošiasi mobilizuoti 500 tūkst. asmenų, kad šie dalyvautų kare Ukrainoje.
Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojas Vadymas Skibickis teigė, kad šauktiniai gali tapti pavasarį ir vasarą numatomų aršių kovų dalimi.
Manoma, kad mobilizuoti rusai būtų sutelkti rytinėje ir pietinėje Ukrainos dalyje.
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas dar gruodį skleidė propagandą tarsi bandydamas nuraminti visuomenę, kad neva tik pusė asmenų iš 300 tūkst., kurie buvo mobilizuoti spalį, šiuo metu kovoja Ukrainoje.
Vakarų pareigūnai yra teigę, kad Maskva ir toliau slapta tęsia dar spalį pradėtą asmenų mobilizaciją.
Estijos karinės žvalgybos atstovas savo ruožtu teigė, kad nauja mobilizacijos banga gali prasidėti po Kalėdų.
Primenama, kad Kremliaus pradėta rusų rezervistų „dalinė mobilizacija“ sukėlė paniką visoje šalyje ir privertė tūkstančius jaunų rusų vyrų bėgti iš šalies, mat jie bijojo būti pašaukti dalyvauti kare.
11:21 | Irano dronų gamintojui pritaikytos sankcijos dėl tiekimo Maskvai
Jungtinės Valstijos penktadienį šešiems iranietiškus dronus gaminančios įmonės vadovams ir valdybos nariams pritaikė sankcijas po to, kai bendrovė, kaip įtariama, tiekė Maskvai dronus, kuriais Rusijos pajėgos atakavo Ukrainą.
Įtariama, kad „Qods Aviation Industries“, kuriai anksčiau buvo taikomos sankcijos, yra atsakinga už bepiločių orlaivių, kurie buvo naudojami išpuoliams prieš civilius gyventojus Rusijos invazijos į Ukrainą metu, projektavimą ir gamybą. Iždo departamentas teigia, kad 2020 metų viduryje įmonė pakeitė pavadinimą į „Light Airplanes Design and Manufacturing Industries“, kad išvengtų sankcijų.
Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) paskirtos finansinės nuobaudos rodo didėjančią įtampą tarp JAV ir Irano dėl 2015 metų branduolinio susitarimo atgaivinimo, taip pat JAV įtarimus, kad Rusija ir Iranas gilina bendradarbiavimą teikiant bendrą karinę pagalbą vykstant karui.
„Dabar Iranas tapo pagrindiniu Rusijos kariniu rėmėju, – sakoma valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime. – Iranas turi nutraukti savo paramą neišprovokuotam Rusijos agresijos karui Ukrainoje, ir mes toliau naudosime visas turimas priemones, kad sutrikdytume ir atidėtume šiuos pervedimus ir priverstume šia veikla užsiimančius subjektus patirti išlaidų.“
Naujausios sankcijos įvestos Irano įmonei „Shahed Aviation Industries Research Center“, kuri, anot JAV, projektuoja ir gamina Rusijos pajėgų Ukrainoje naudojamus bepiločius orlaivius, ir kelioms įmonėms, kurios, kaip teigiama, padeda perduoti Irano dronus Rusijai.
Gruodžio mėnesį vykusiame Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje Irano ambasadorius JT Amiras Saeidas Iravanis (Amiras Saidas Iravanis) teigė, kad dronai nebuvo perduoti Rusijai naudoti Ukrainoje, ir sakė, kad „dezinformacijos kampanija ir nepagrįsti kaltinimai (...) turi tik vieną tikslą – nukreipti dėmesį nuo to, kad Vakarų valstybės, siekdamos pratęsti konfliktą, į Ukrainą perdavė didžiulį kiekį pažangios ir sudėtingos ginkluotės“.
Lapkritį Irano užsienio reikalų ministras pripažino, kad jo šalis tiekė Rusijai dronų, tačiau tvirtino, kad jie buvo perduoti dar prieš Maskvos karą Ukrainoje, per kurį Irane pagaminti bepiločiai orlaiviai bombardavo Kyjivą.
Tačiau JAV administracija gruodį pareiškė, kad Iranas vasarą pardavė Rusijai šimtus atakos dronų, o Rusija savo ruožtu siekia teikti Iranui pažangią karinę pagalbą, įskaitant oro gynybos sistemas, sraigtasparnius ir naikintuvus.
„Tai, kad Kremlius pasikliauja tokiais paskutinės išeities tiekėjais, kaip Iranas, rodo jų neviltį susidūrus su drąsiu Ukrainos pasipriešinimu ir mūsų pasaulinės koalicijos sėkme trikdant Rusijos karinių prekių tiekimo grandines ir atimant iš jų žaliavas, kurių reikia mūšio lauke prarastiems ginklams pakeisti“, – sakė iždo sekretorė Janet Yellen.
10:49 | Nukautas „kadyrovcas“
UNIAN skelbia, kad nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios Ukrainos kariuomenė nukovė 110 740 rusų okupantus. Be to, pranešama apie likviduotą Ramzano Kadyrovo bendražygio sūnų Zaurajevą, kuris dalyvavo kare Ukrainoje.
Teigiama, kad 34-erių „kadyrovcas“ buvo nukautas Zaporižios regione, jis kare dalyvavo kaip savanoris.
Priduriama, kad nukautas asmuo buvo palaidotas sausio 3 d. Čečėnijoje.
10:09 | Putinas išlindo iš bunkerio: pasirodė kalėdinėse pamaldose
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas Kremliuhe dalyvavo stačiatikių bažnyčios surengtose kalėdinėse pamaldose, tačiau nesiryžo pasirodyti viešumoje, kur dalyvavo ir kiti maldininkai, rašo „SkyNews“.
Rusų propagandinės naujienų agentūros RIA teigimu, tai tikriausiai yra pirmas kartas per daugelį metų, kai V. Putinas pamaldose dalyvavo Maskvoje, o ne regioninėse srityse netoli sostinės.
Tuo metu rusų patriarchas Kirilas paragino tautą melstis už šalies valdžios pareigūnus, taip pat kariuomenę.
NEXTA taip pat paskelbė vaizdo įrašo ištrauką iš pamaldų, kurias transliavo ir Kremliaus televizija.
Pastebima, kad šiose pamaldose V. Putinas dalyvavo vienas, todėl sarkastiškai užsimenama, kad diktatorius pagaliau išlindo iš savo bunkerio.
Lonely Putin came out of his bunker and stands in the Annunciation Cathedral in the Moscow Kremlin
— NEXTA (@nexta_tv) January 6, 2023
Everything in this video is beautiful, but we recommend to pay special attention to the Christmas tree.
And the priest is probably a FSB officer. pic.twitter.com/Wtx2jK6Tyc
09:11 | Ciniškos Rusijos atakos
JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as prisiminė, kad V. Putinui ketvirtadienį paskelbus apie paliaubas, jis jas pavadino „tik ciniškomis“.
„Manau, kad šis vertinimas pasitvirtino, atsižvelgiant į tai, ką matėme dienos eigoje“, – žurnalistams teigė N. Price'as.
„Manome, kad mūsų skepticizmas yra pagrįstas dėl to, ką matėme iš Rusijos per šį konfliktą, – sakė jis. – Nerimaujame, kad Maskva sieks išnaudoti bet kokią galimą kovų pertrauką, kad atsigautų, persigrupuotų ir galiausiai vėl pultų su dar didesniu kerštu, brutalumu ir žiaurumu.“
Ukrainos vyriausybė ir Europos galios taip pat yra išreiškusios abejonių dėl V. Putino paliaubų per stačiatikių Kalėdas.
Penktadienį Rytų Ukrainą sudrebino abipusiai artilerijų šūviai, gyventojams nepalikę galimybių atsikvėpti nuo beveik metus trunkančios invazijos.
09:04 | JAV paskelbė apie 3 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie 3 mlrd. JAV dolerių (2,8 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai, kurią Baltieji rūmai pavadino iki šiol didžiausiu pagalbos Kyjivui paketu.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre pareiškė, kad į šį karinės pagalbos paketą turėtų būti įtraukta pėstininkų kovos mašinų „Bradley“, ratinių šarvuotų mašinų ir kitų šarvuotųjų transporterių bei savaeigių haubicų.
Išsamesnę informaciją apie paramą, anot jos, vėliau pateiks Pentagonas.
Vašingtonas ir Berlynas dieną anksčiau paskelbė, kad perduos Ukrainai šarvuotų transporto priemonių – „Bradley“ šarvuočių iš Jungtinių Valstijų ir „Marder“ mašinų iš Vokietijos. Tačiau kiek bus perduota šarvuočių, tuomet nebuvo nurodyta.
Šarvuočiai „Bradley“, kurie paprastai būna ginkluoti 25 mm automatine patranka, 7,62 mm kulkosvaidžiu ir prieštankinėmis raketomis, dar labiau sustiprins Ukrainos kariuomenės pajėgumus.
Nors siunčiamos šarvuotosios transporto priemonės nėra tankai, „Bradley“ suteikia „tokią ugnies galią ir apsišarvavimą, kurie suteiks pranašumų mūšio lauke“, ketvirtadienį sakė Pentagono atstovas brigados generolas Patas Ryderis.
„Tai ne tankas, bet tai tankų žudikas, – pareiškė jis žurnalistams. – Esame įsitikinę, kad tai padės jiems mūšio lauke.“
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
- JAV paskelbė naujas sankcijas Irano dronų tiekėjams, rašo „Sky news“. Anot Vašingtono, Rusija kare prieš Ukrainą ne kartą naudojo Irane pagamintus dronus-kamikadzes;
-
Nors Rusija vienašališkai paskelbė 36 valandų paliaubas per stačiatikių Kalėdas, mūšiai Ukrainoje penktadienį tęsėsi, teigia Pentagonas;
-
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie 3 mlrd. JAV dolerių (2,8 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį, kaip sakė Baltieji rūmai, bus įtraukta ir šarvuočių „Bradley“;
-
Sausio mėnesį Rusija ketina pradėti iki 500 tūkst. karių mobilizaciją, praneša Ukrainos karinė žvalgyba, rašo „The Guardian“;
-
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas prognozuoja, kad 2023 m. Ukraina pereis į rimtą kontrpuolimą, rašo „Ukrainska Pravda“;
-
Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas penktadienį pareiškė, kad Rusijos paskelbtos laikinos vienašališkos paliaubos Ukrainoje yra nepatikimos, ir pavadino jas veidmainyste;
-
Nors Rusija oficialiai paskelbė 36 valandų paliaubas Ukrainoje, savo agresijos nestabdo, sako Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Anot jo, sausio 6-ąją, dieną, kai turėjo įsigalioti paliaubos, visoje Ukrainoje skamba oro pavojaus signalas;
-
Rusijos pajėgos penktadienį smogė Kramatorsko miestui Ukrainos rytuose, pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas po vienašališkai paskelbtų Rusijos paliaubų pradžios;
-
Ukrainos prezidentūros kancleris Andrijus Jermakas mano, kad pagrindiniai karo įvykiai Ukrainoje klostysis žiemą ir pavasarį, o jų kulminacija bus visų Ukrainos teritorijų išlaisvinimas;
-
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimas, kad Rusijos kariai per stačiatikių Kalėdas laikysis 36 valandų paliaubų nuo sausio 6 iki 7 dienos greičiausiai yra informacinė operacija, kuria siekiama pakenkti Ukrainos reputacijai, teigia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
