Ukrainos prokuratūrai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugelis Aukščiausiosios Rados paskirtos buvusios šalies žmogaus teisių gynėjos L. Denisovos teiginių apie tariamai rusų karių prievartautus vaikus nepasitvirtino ir tik pakenkė šalies teisėsaugai bei šalies įvaizdžiui.
„Teisėsaugininkai bandė patys ieškoti. Tikrino visus medikų ar policijos įrašus, duomenis apie žuvusiuosius, bandydami surasti tuos atvejus, kuriuos aprašydavo Denisova <...> Ieškojo dvimečių dvynių iš Chersono, kurie, ombudsmenės teigimu, mirė išprievartauti. Tačiau visas šis darbas buvo bevertis“, – rašoma „Ukrainska pravda“.
Ombudsmenė balandžio 1-ąją paskelbė įkūrusi naują „karštąją telefono liniją“, kuria tariamiems psichologams galėjo skambinti prievartą patyrę žmonės. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad vienintelė oficialiai žinoma ten dirbusi psichologė yra Aleksandra Kvitko (kuri yra L. Denisovos dukra), kuri ir pasakojo rusų ir ukrainiečių žiniasklaidai šiurpias savo „pacienčių“ istorijas. Vėliau tokios istorijos pradėtos viešinti ir oficialiame ombudsmenės puslapyje: nuo grupinių mergaičių prievartavimų matant motinoms iki kūdikių prievartavimo.
Dar gegužę L. Denisova nuvyko į Davoso ekonomikos forumą, kur taip pat aiškino apie šimtų žmonių liudijimus apie okupantų siaubingus nusikaltimus.
„Pravda“ pažymima, kad L. Denisovos pasakojamos istorijos buvo neįprastos prievartos atvejams: per daug suasmenintų detalių, itin detalizuoti prievartos atvejų aprašymai. Tai paskatino Ukrainos žurnalistus imtis tyrimų, tačiau, jų nuostabai, jokių šių istorijų patvirtinimų aptikti nepavyko. Būtent žurnalistai pirmieji viešai atkreipė dėmesį į L. Denisovos ir jos atstovės kalbas. Buvo pareikalauta, kad ombudsmenė pakeistų savo retoriką arba neviešintų nepatikrintos informacijos.
Įprastai tokios „karštosios pagalbos linijos“ įrašinėja skambučius, kolegos žino apie tai, su kokiais atvejais dirba pagalbą teikiantys asmenys, viskas yra kruopščiai dokumentuojama ir viešinamos tik būtinos visuomenei žinoti detalės.
L. Denisovos atveju žiniasklaida žinojo tik apie psichologę A. Kvitko. Iki šiol nėra aišku, kada ir kiek ji teikė pagalbos karo nusikaltimų aukoms, ar ji išvis sulaukė skambučių. Jokie pokalbių įrašai nebuvo atliekami, nėra aišku ar išvis egzistavo kiti keturi psichologai (iš viso pagalbos linijoje turėjo dirbti 5 žmonės), rašoma „Pravda“.
Anksčiau Ukrainos Rada atstatydino L. Denisovą iš pareigų, nes ši „faktiškai nevykdė savo pareigų dėl humanitarinių koridorių organizavimo, belaisvių gynimo ir apsikeitimo procedūrų, gyventojų iš okupuotų teritorijų deportacijos stabdymo“.
L. Denisovos pavaldiniams pradėjus kelti klausimus dėl jos keisto elgesio, moters atsakas buvo lakoniškas: „Mes dirbame informaciniame fronte“.
Gegužės 31-ąją vykusio jos nušalinimo nuo pareigų balsavimo metu parlamentaras Pavelas Frolovas pažymėjo, kad Rados atstovė žmogaus teisių klausimais faktiškai nevykdė savo pareigų, kurias už ją turėjo „faktiškai priverstinai“ atlikti laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščiuk.
P. Frolovo teigimu, L. Denisova labiau buvo labiau susikoncentravusi darbui su „seksualinių nusikaltimų ir išprievartautų vaikų okupuotose teritorijose, neturint įrodymų, detalių viešinimu“. Tuo ombudsmenė tik pakenkė Ukrainai ir nukreipė pasaulio žiniasklaidos dėmesį nuo realių šalies problemų, įsitikinęs P. Frolovas.
Maža to, žmogaus teisių gynėja po vasario 24-ąją prasidėjusio Rusijos puolimo ilgą laiką praleido užsienyje.
Prokuratūrai pradėjus tyrimus dėl L. Denisovos viešų teiginių, iš pradžių ji negalėjo paaiškinti savo informacijos šaltinio, o vėliau pripažino, kad istorijas jai papasakojo dukra. Pati A. Kvitko bendrauti su žiniasklaida atsisakė motyvuodama tuo, kad vyksta tyrimas.
