Kartais šis metodas pasirodė esąs veiksmingas ir atnešė Rusijos kariuomenei pergales Avdijivkoje ir Bachmute. Tačiau Ukrainos ir Vakarų pareigūnai teigia, kad pavasario susirėmimai parodė, kad ši taktika ne visada gali būti sėkminga, skelbia „The New York Times“.
Sukurta buferinė zona
Amerikiečių pareigūnai sakė, kad Rusija pasiekė svarbų prezidento Vladimiro Putino tikslą – sukūrė buferinę zoną palei sieną, kad ukrainiečiams būtų sunkiau smogti. Tačiau, pasak Vakarų pareigūnų, šis veržimasis nekėlė grėsmės Charkivui ir galiausiai puolimas buvo sustabdytas Ukrainos gynybiniais pajėgumais.
„Prezidentas V. Putinas ir Maskva šį pavasarį iš tikrųjų bandė pasiekti didelių laimėjimų, pralaužti fronto linijas Jie bandė ir jiems nepavyko. Jie pasiekė labai mažų laimėjimų ir dabar moka labai didelę kainą“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Rusijos aukų padaugėjo ir kitu metu, ypač per Avdijivkos ir Bachmuto puolimus. Tačiau šių miestų puolimai buvo paskirstyti per kelis mėnesius. Britų karinės žvalgybos analitikai teigė, kad gegužę Rusijos aukų skaičius, kuris, jų nuomone, vidutiniškai siekė 1 200 per dieną, buvo didžiausias per visą karą.
Pripažįsta, kad sunku
Rusų kariai socialiniame tinkle „Telegram“ teigė, kad jų daliniai patiria daug nuostolių. Kai kurie sako, kad jų gretas sparčiai praretina bepiločiai lėktuvai. Didėjančios Rusijos pėstininkų gretos parodo, kad Rusija turi vieną pranašumą: joje gyventojų yra daugiau nei Ukrainoje, todėl Kremlius gali siųsti daug daugiau karių į frontą.
Tačiau dėl aukų skaičiaus Rusija buvo priversta gana greitai siųsti naujokus į Ukrainą, o tai reiškia, kad į frontą siunčiami kariai yra prastai apmokyti. Struktūruoto mokymo trūkumas ir būtinybė skirti naujokus kovinėms operacijoms apribojo Rusijos galimybes sukurti geresnius dalinius. Dėl to taip pat didėja aukų skaičius.
Tačiau tai dar ne viskas. Pastaraisiais mėnesiais žuvusiųjų skaičių padidino ir besikeičiantis šiuolaikinio karo pobūdis. Visur esantys bepiločiai dronai abiem pusėms palengvino priešo pajėgų pastebėjimą ir taikinių nustatymą.
Neseniai JAV gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas III pareiškė, kad nuo 2022 m. vasario, kai V. Putinas pradėjo plataus masto invaziją, žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 350 tūkst. Rusijos karių. Didžiosios Britanijos vertinimais, žuvusių ar sužeistų rusų skaičius viršija 500 tūkst.
JAV vertinimai apie karo aukas grindžiami palydovinėmis nuotraukomis, perimtais ryšiais, socialinių tinklų ir naujienų žiniasklaidos pranešimais, taip pat oficialiais Rusijos ir Ukrainos pranešimais. Tačiau tokie vertinimai skiriasi net ir JAV Vyriausybėje.
Samdiniai iš Afrikos
2022 m. rugsėjį Rusija įvykdė dalinę mobilizaciją, dėl kurios iš šalies pabėgo dešimtys tūkstančių jaunų vyrų. Tačiau Vakarų žvalgybos analitikai teigia, kad šiais metais Rusijai nereikės vykdyti kitos tokio tipo mobilizacijos ar šaukimo.
Atrodo, kad Rusija gali palaikyti dabartinę kampaniją siūlydama finansines paskatas rekrutams, pasitelkdama nuteistuosius ir pasitelkdama kai kuriuos rusų samdinius iš Afrikos.
Tačiau pagrindinis šių metų klausimas bus, ar dabartinė Rusijos strategija gali įveikti Ukrainos kariuomenę, kuri bando įsitvirtinti gynybinėse pozicijose. Ukraina pakeitė savo strategiją, statydama įtvirtinimus ir įrengdama minų laukus, kad sulėtintų Rusijos puolimą. Karas palankus gynėjui, todėl Ukraina daugiausia dėmesio skiria savo linijoms išlaikyti, sakė amerikiečių pareigūnai.
Ukraina jau gali naudoti ilgesnio nuotolio amerikietiškus ginklus smūgiams į Rusiją, nes Joe Bideno administracija pakeitė politiką, kuri leidžia Ukrainos kariuomenei naudoti JAV raketas smūgiams į karinius taikinius prie pat sienos.
Amerikiečių pareigūnai teigė, kad šis pokytis pradeda duoti rezultatų, nes jis išstumia Rusijos artileriją ir apsunkina Maskvos galimybes smogti Charkivui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Charkivo puolimas buvo dar viena Rusijos klaida.
„Rusijos teroristų pozicijų ir paleidimo įrenginių sunaikinimas, kurį atliko mūsų pajėgos, mūsų kariai, prie sienos, iš tikrųjų yra svarbus. Tai veikia. Būtent taip, kaip ir tikėjomės“, – teigė prezidentas.