Interviu metu, su daugiau nei tuzinu derybose dalyvaujančių ar apie jas informuotų asmenų, daugelis jų kalbėjo su anonimiškumo sąlyga tam, kad atskleistų privačius svarstymus.
Balandžio 9 d. JAV prezidentas staiga sustabdė didelio masto muitus, kurie turėjo įsigalioti daugiau kaip 70 valstybių, ir šį žingsnį jis iš dalies paaiškino nerimą keliančiais svyravimais obligacijų rinkoje.
Jis sakė, jog tarifai bus sustabdyti 90 dienų tam, kad jo patarėjai ir jų užsienio kolegos turėtų laiko pasiekti individualius susitarimus – šį procesą jis teigė esąs pradėjęs su Vietnamu, Japonija, Pietų Korėja, Izraeliu bei kitomis šalimis.
Baltųjų rūmų pareigūnai išreiškė optimizmą, kad susitarimai gali būti pasiekti per kelias ateinančias savaites.
„Didžiausia jų problema yra ta, kad jie neturi pakankamai laiko dienoje. Visi nori atvykti ir sudaryti sandorį“, – balandžio 9 d. apie savo padėjėjus sakė D. Trumpas.
Trumpo tikslai nėra iki galo aiškūs
Tačiau išlieka nemažai neaiškumų dėl to, kaip tiksliai šie susitarimai galėtų atrodyti, iš dalies dėl to, kad paties JAV prezidento tikslai nėra iki galo aiškūs.
Net kai kurie D. Trumpo patarėjai privačiai pripažįsta, kad jiems trūksta aiškumo dėl tikslų, sakė du iš minėtų asmenų.
Pavyzdžiui, D. Trumpas ne kartą pabrėžė, kad nori sumažinti JAV prekybos su kitomis šalimis deficitą. Šią idėją smerkė ir liberalūs, ir konservatyvūs ekonomistai – Jungtinėms Valstijoms nėra prasmės eksportuoti į neturtingas šalis tiek pat, kiek jos importuoja, ir net bandymas tai padaryti gali būti skausmingas.
Gali būti, kad D. Trumpas galėtų susitarti dėl sandorių, kuriais šis deficitas būtų mažinamas sudarant susitarimus, pagal kuriuos Jungtinės Valstijos turėtų daugiau parduoti šioms šalims.
Tačiau tokiu atveju vis tiek liktų neaiškus derybų su išsivysčiusios ekonomikos šalimis, turinčiomis prekybos su Jungtinėmis Valstijomis perteklių, pavyzdžiui, Australija ir Didžiąja Britanija, kontūras.
O susitarimai, pagal kuriuos užsienio šalys sutiktų pirkti šiek tiek daugiau JAV pagamintų produktų, vargu ar leistų pasiekti D. Trumpo tikslą – pasaulinį prekybos subalansavimą, kurį pirmiausia skatino kelių šalių, kurios yra didelės eksportuotojos, prekybos praktika.
Kai kuriuos užsienio ir JAV pareigūnus dar labiau suglumino Baltųjų rūmų patarėjo Peterio Navarro praėjusią savaitę išsakyti komentarai, kuriuose jis išpeikė Vokietijos automobilių gamintojo BMW daugiamilijardinę investiciją į Pietų Karolinos gamyklą kaip „blogą Amerikai“.
Atrodė, kad ši gamykla atspindi būtent tokią amerikietišką gamybą, kokios D. Trumpas reikalauja jau daugelį metų.
„Mes neįsivaizduojame, ko jie nori iš kitų šalių, o dar blogiau yra tai, kad kitos šalys nežino, ko Trumpas nori iš jų“, – sakė Dougas Holtzas-Eakinas, Amerikos veiksmų forumo, centro dešiniųjų analitinio centro, kuris skeptiškai vertino D. Trumpo muitus, prezidentas.
Ir pridūrė: „Nežinau, kaip tokiomis aplinkybėmis vesti derybas.“
Nori, kad kitos šalys sumažintų tiek tarifines, tiek netarifines kliūtis
Trūkstant informacijos, ambasadoriai, prekybos atstovai ir kiti aukščiausio rango pareigūnai skambino ir rašė vieni kitiems žinutes, bandydami pasidalyti įžvalgomis.
Jie kalbėjosi apie santykinius privalumus ir bandė suprasti, kokios idėjos sužadina D. Trumpo komandos energiją.
Tačiau vienas aukšto rango diplomatas iš pagrindinės JAV prekybos partnerės sakė, kad per kelias dienas po pranešimo apie tarifus Rožių sode Baltieji rūmai neatsakė, ką būtų galima pasiūlyti, kad tarifai būtų sumažinti.
Dabar, kai aukščiausių tarifų taikymas sustabdytas, D. Trumpo pareigūnai, atrodo, pagaliau pasirengę vesti normalias derybas, o ne tiesiog reikalauti nuolaidų nieko mainais nesiūlydami, tačiau vis dar neaišku, kaip tiksliai Baltieji rūmai nori elgtis, sakė diplomatas.
„Indijos komandai buvo labai sunku rasti konkrečius derybininkus. Japonai nežino, su kuo kalbėtis JAV pusėje. Yra daug painiavos“, – sakė vienas su šiuo klausimu susipažinęs asmuo, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kad apibūdintų privačias derybas.
Tačiau pagrindiniai dalykai, kurių siekia D. Trumpo komanda, paaiškėjo per pirmuosius pokalbius, sakė pareigūnai ir ekspertai.
Tikėtina, kad susitarimai bus specifiniai, atsižvelgiant į JAV pareigūnų kiekvienoje šalyje įvardytas problemas. Tokie aukšto rango D. Trumpo padėjėjai kaip P. Navarro ir JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras yra sakę, kad nori, jog kitos šalys sumažintų tiek tarifines, tiek netarifines kliūtis, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės vagystes ir importo kvotas.
Trumpo komanda sieks, kad valstybės suderintų savo tarifus Kinijai, kuriuos jai taiko JAV
Baltųjų rūmų ekonomikos patarėjų tarybos ir JAV prekybos atstovo pareigūnai kelias savaites tyrinėjo politiką, kuri, jų nuomone, lemia didelį prekybos su tokiomis šalimis kaip Kinija deficitą, ir potencialias galimybes skatinti JAV eksportą.
Pagrindinis iš numatomų reikalavimų – kad tokios šalys kaip Vietnamas ir Meksika nebebūtų tarpinėmis stotelėmis Kinijos įmonėms ir produktams, siekiantiems išvengti JAV tarifų, o tai kelia nerimą abiejų partijų pareigūnams.
Jungtinės Valstijos daugiausia dėmesio skirs tam, kad būtų užtikrinta, jog „prekės iš Vietnamo būtų tikros vietnamietiškos prekės“, – sakė centro dešiniųjų analitinio centro „American Compass“ politikos patarėjas Danielis Kishis,
Jis pridūrė, kad D. Trumpo komanda tikriausiai sieks, kad kitos šalys suderintų savo tarifus Kinijai, kuriuos jai taiko JAV, ir sinchronizuotų kitų priemonių naudojimą, kad neleistų Kinijai kontroliuoti tiekimo grandinių svarbiausiuose sektoriuose.
„Mano įsitikinimu, pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į Kiniją“, – sakė „Miller & Chevalier“ prekybos teisininkas Richardas Mojica, anksčiau dirbęs JAV muitinės ir sienos apsaugos tarnyboje.
Jo manymu, Meksika pasieks susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis iš dalies sutikdama apriboti kiniškos kilmės produktų importą: „Tai visiškai atitiktų idėją ne tik padidinti JAV produktų patekimą į kitų šalių rinkas, bet ir apriboti Kinijos produktų patekimą į JAV.“
Tačiau užsienio šalys gali nenoriai sutikti su tokiais apribojimais. Vietnamas nuo Kinijos priklauso maždaug 40 proc. savo importo.
Kitos Azijos šalys, su kuriomis Jungtinės Valstijos nori susitarti, – Malaizija, Bangladešas ir Tailandas – taip pat yra ekonomiškai labiau susijusios su Kinija nei Jungtinės Valstijos.
Sarah Bianchi, prekybos pareigūnė Joe Bideno administracijos laikais, dabar dirbanti vyresniąja vadovaujančiąja direktore bendrovėje „Evercore ISI“, teigė, kad daugelis šių šalių turi mažai paskatų pyktis su Pekinu, ypač po to, kai D. Trumpo vienašališki grasinimai dėl muitų sukėlė visuotinį chaosą.
„Daugelio šalių, ypač Azijos, ekonomika yra labai susijusi su Kinija. Jos nesiekia susivienyti su JAV, kad aiškiai pasipriešintų Kinijai“, – teigė ji.
Sudaryti sandorius gali būti lengviau, jei D. Trumpas pasitenkins tuo, kad pakartos savo pirmosios kadencijos metu sukurtą modelį.
2019 m. Kinija sutiko pirkti daugiau JAV prekių kaip susitarimo dėl muitų panaikinimo dalį – nors vėliau D. Trumpas skundėsi, kad Pekinas taip ir nesilaikė susitarimo.
Į susitarimus greičiausiai bus įtraukti įsipareigojimai, naudingi įvairioms pramonės šakoms
Du žmonės, informuoti apie administracijos svarstymus, sakė, kad į susitarimus greičiausiai bus įtraukti įvairūs įsipareigojimai, naudingi konkrečioms šalies pramonės šakoms.
Pavyzdžiui, japonai gali būti skatinami įsipareigoti pirkti didelį kiekį Jungtinėse Valstijose išgaunamų gamtinių dujų.
Europa taiko mokesčius ir taisykles interneto milžinėms bei apribojimus jautienos importui, dėl kurių galėtų būti deramasi.
JAV ūkininkai, iki šiol nukentėję nuo prekybos karo, taip pat galėtų gauti naudos iš konkrečioms šalims skirtų susitarimų, ypač jei Europos šalys norėtų sušvelninti apribojimus kai kuriems Amerikos žemės ūkio produktų eksportui.
Kai kurie prekybos ekspertai abejoja, ar šie konkrečioms pramonės šakoms skirti susitarimai labai padėtų Jungtinėms Valstijoms sugrąžinti jų gamybos meistriškumo šlovę.
Tačiau obligacijų rinkai toliau svyruojant net ir po muitų įvedimo pauzės, JAV prezidentas gali jausti, kad jis turi sudaryti siauresnius sandorius, o ne leisti, kad vėl įsigaliotų trikdantys importo muitai dešimtims šalių.
Užsienio šalys taip pat gali imtis savų atsakomųjų priemonių, ypač jei jos norės atsisakyti turimų JAV iždo vertybinių popierių.
Be to, D. Trumpas jau pademonstravo norą atsitraukti finansų rinkų svyravimų akivaizdoje, o tai gali susilpninti JAV pozicijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
