A. Merkel, atvykusi į Izraelį aštunto ir paskutinio vizito kaip kanclerė, prieš apsilankydama Jeruzalės Holokausto memoriale Jad Vašem susitiko su ministru pirmininku Naftali Bennettu.
„Po Šoa (Holokausto) nusikaltimų žmoniškumui pavyko „perkrauti“ ir atkurti santykius, – sakė A. Merkel, stovėdama greta N. Bennetto. – Naudodamasi proga noriu pabrėžti, kad Izraelio saugumo tema visada bus labai svarbi ir viena pagrindinių kiekvienos Vokietijos vyriausybės temų.“
N. Bennettas pažymėjo, kad šalių ryšiai yra „kaip niekad stiprūs“ ir kad jų puoselėjimas – A. Merkel nuopelnas, bei dėl jos paramos Izraeliui pavadino iš politikos besitraukiančią kanclerę „Europos moraliniu kompasu“ .
Prieš vizitą Izraelio premjeras sakė, kad su A. Merkel tikisi aptarti regiono saugumą, o „ypač Irano branduolinį klausimą“.
A. Merkel iš pradžių planavo vykti į Izraelį rugpjūtį, tačiau atidėjo kelionę dėl chaotiško JAV ir sąjungininkų pajėgų, tarp jų ir vokiečių, išvedimo iš Afganistano.
Fizikės išsilavinimą turinčiai 67-erių kanclerei bus suteiktas Izraelio technologijų instituto „Technion“ garbės daktarės vardas.
Vis dėlto A. Merkel neplanuoja susitikti su Izraelio opozicijos lyderiu Benjaminu Netanyahu, su kuriuo daug bendravo, kai jis ėjo premjero pareigas 2009–2021 metais.
N. Bennetto vadovaujama ideologiškai marga koalicija nušalino B. Netanyahu birželį.
„Apartheido realybė“
Kanclerės vizito metu nenumatytas ir susitikimas su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu.
A. Merkel vadovaujama Vokietija remia dviejų valstybių sprendinį dešimtmečius besitęsiančiam Izraelio ir palestiniečių konfliktui užbaigti, tačiau kanclerė sulaukė aktyvistų kritikos dėl to, kad nespaudžia Izraelio nutraukti 1967 metais prasidėjusią palestiniečių teritorijos karinę okupaciją.
Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ Izraelio ir Palestinos skyriaus direktorius Omaras Shakiras kritikuoja A. Merkel už tai, kad ji 54 metus trunkančią Izraelio okupaciją laiko „laikina“.
„Šios fikcijos palaikymas leido A. Merkel vyriausybei vengti klabėti apie realybę – apartheidą ir milijonų palestiniečių persekiojimą, – sakoma jo pareiškime. – Naujosios Vokietijos vyriausybės politika dėl Izraelio ir Palestinos turėtų pagrindinį dėmesį skirti žmogaus teisėms.“
Daugiau kaip 600 tūkst. izraeliečių naujakurių jau įsikūrė Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje, kurie, kaip tikisi palestiniečiai, taps būsimos valstybės dalimi.
Nuo 2007 metų, kai islamistų judėjimas „Hamas“ perėmė Gazos Ruožo kontrolę, Izraelis vykdo šios du milijonus gyventojų turinčios teritorijos blokadą.
Iranas
Per dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo Vokietija ir Izraelis užmezgė tvirtus diplomatinius ryšius, o Berlynas įsipareigojo išsaugoti žydų valstybę. 2008-aisiais istorinėje kalboje Izraelio parlamente A. Merkel vokiečių tautos vardu atgailavo už holokaustą.
Buvęs premjeras B. Netanyahu ne kartą apibūdino Iraną kaip didžiausią grėsmę žydų tautai nuo holokausto laikų.
Vis dėlto politika dėl 2015 metų Irano branduolinio susitarimo, kurį pasirašė ir parėmė Vokietija, yra vienas iš retų Berlyno ir Izraelio nesutarimų objektų.
Izraelis oficialiai nepritaria susitarimui, pagal kurį Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą, ir kritikavo Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir kitų jį pasirašiusių šalių pastangas jį atgaivinti po to, kai 2018 metais tuometinis amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas iš jo pasitraukė.
