Pinchasas Goldschmidtas, kovą palikęs Rusiją protestuodamas prieš karą, žurnalistams sakė, kad „žydų bendruomenė buvo spaudžiama... atvirai palaikyti karą“.
„Mūsų bendruomenė karo nepalaikė“, – sakė jis.
Padėtis kelia nerimą, o virš žydų bendruomenės Rusijoje tvenkiasi tamsūs debesys, kalbėjo buvęs Maskvos vyriausiasis rabinas ir pridūrė, kad žydų bendruomenės narių „saugumas ir ateitis... priklauso nuo Izraelio ir Rusijos santykių“.
Izraelis stengiasi laikytis atsargaus kurso, siekdamas išlaikyti ryšius su Maskva, kurie labai svarbūs žydų valstybės galimybėms vykdyti antskrydžius kaimyninėje Sirijoje, kur Rusija yra dislokavusi savo pajėgas.
„Šiuo metu man būtų neįmanoma grįžti“, – sakė Šveicarijoje gimęs rabinas ir pridūrė: „Jei būčiau (likęs) Maskvos vyriausiuoju rabinu, negalėčiau atvirai kalbėti, nesukeldamas pavojaus savo bendruomenei.“
„Nusprendžiau likti tremtyje, kol politinė situacija pasikeis“, – sakė P. Goldschmidtas.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, tuometinis Izraelio vyriausybės vadovas Naftali Bennettas nekritikavo Kremliaus veiksmų ir akcentavo būtinybę palaikyti glaudžius ryšius su Maskva.
Tačiau jį premjero poste pakeitęs Yairas Lapidas pasmerkė Rusijos invaziją Ukrainoje.
Ekspertai sako, kad Y. Lapido retorika buvo viena priežasčių, paskatinusių Maskvą imtis žingsnių uždaryti Žydų agentūros, kuri rūpinasi žydų diasporos narių imigracija į Izraelį, filialą Rusijoje.
Y. Lapidas perspėjo Maskvą, kad filialo uždarymas būtų „rimtas įvykis“, kuris pakenktų dvišaliams santykiams.
Kremlius pareiškė, kad šio žingsnio nereikėtų „politizuoti“, ir pavadino jį grynai teisiniu klausimu.
Žydų agentūros duomenimis, nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios į Izraelį imigravo 16 tūkst. Rusijos žydų.
Baimė dėl stiprėjančio antisemitizmo
P. Goldschmidto paskaičiavimais, nuo vasario 24-osios iš Rusijos į Izraelį išvyko daugiau kaip 30 tūkst. kitų asmenų, turinčių dvigubą pilietybę.
Žydai masiškai palieka Rusiją iš dalies baimindamiesi naujos „geležinės uždangos“ – kad vieną dieną tiesiog nebegalės išvykti, sakė rabinas, turėdamas galvoje žydų susirūpinimą, kad V. Putino vyriausybė gali uždrausti keliauti į užsienį.
Pasak P. Goldschmidto, Maskvos veiksmai prieš Žydų agentūrą ir kiti incidentai sustiprino „nuogąstavimus dėl augančio antisemitizmo“.
Kai kurie ekspertai veiksmus prieš Žydų agentūrą aiškino Maskvos siekiu pristabdyti masinę emigraciją.
„Jeigu Rusija nori sustabdyti iškiliausių savo mokslo ir kūrybiškosios klasės protų nutekėjimą, geriausias būdas tai padaryti – ne uždaryti Žydų agentūrą, o sustabdyti šį karą“, – sakė P. Goldschmidtas.
Per ketvirtadienį vykusį parengiamąjį posėdį Maskvos teismas nusprendė, kad rugpjūčio 19 dieną bus pradėta nagrinėti Teisingumo ministerijos byla, iškelta Žydų agentūrai, kaltinamai neįvardytais teisiniais pažeidimais.
Agentūra savo veiklą Rusijoje pradėjo 1989-aisiais, likus dvejiems metams iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo, po kurio iš buvusių sovietinių respublikų į Izraelį atvyko šimtai tūkstančių žydų.
Daugiau nei milijonas iš 9,4 mln. dabartinių Izraelio gyventojų yra kilę iš buvusios Sovietų Sąjungos.