E. Macrono biuras pranešė, kad penktadienį ir pirmadienį Eliziejaus rūmuose vyks susitikimai su pagrindinių Prancūzijos partijų lyderiais, norint „toliau siekti kuo platesnės ir stabilesnės daugumos“.
„Ministras pirmininkas bus paskirtas po šių konsultacijų ir jų išvadų“, – sakoma prezidentūros išplatintame pranešime.
Po rinkimų antrojo turo liepos 7 dieną paaiškėjo, kad daugiausia vietų, maždaug trečdalį, Nacionalinėje Asamblėjoje gavo platus socialistų, komunistų, žaliųjų ir griežtosios kairės partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) aljansas, pavadintas Naujuoju liaudies frontu (NFP).
Antroje vietoje liko E. Macrono sąjungininkai, trečioje – kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN).
Tai, kad nėra dominuojančio politinio bloko ir kad parlamentas gali pakibti ant plauko, o šalį – ištikti politinis paralyžius, neturi precedento šiuolaikinėje Prancūzijoje.
NFP reikalauja, kad ministras pirmininkas būtų skiriamas iš jo narių, kaip didžiausios frakcijos. Savo kandidate į premjerus NFP pasirinko mažai žinomą valstybės tarnautoją Lucie Castets (Liusi Kastė).
Penktadienį L. Castets prisijungs prie svarbiausių NFP veikėjų ir dalyvaus derybose su E. Macronu.
Prancūzijos prezidentas taip pat šią dieną susitiks su centristais ir konservatoriais, o pirmadienį Eliziejaus rūmuose turėtų vykti derybos su RN lyderiais.
Praėjusį mėnesį E. Macronas, regis, atmetė L. Castets kandidatūrą. Interviu televizijai jis pareiškė, kad „šis klausimas nėra politinės grupės iškeltas vardas“, ir pabrėžė, kad kandidatui į ministrus pirmininkus reikia parlamento daugumos.
E. Macrono biuras nurodė, kad jo sprendimas dėl naujo ministro pirmininko bus grindžiamas stabilumo užtikrinimu ir naujos vyriausybės sudarymu, tikintis, kad jos greitai nebus galima nuversti balsuojant dėl nepasitikėjimo.
Centro, dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikai užsiminė, kad bandys nuversti bet kokią vyriausybę, kurioje bus LFI narių.
Prancūzijos žiniasklaidoje pasirodė dar kelios galimų kandidatų į premjero postą pavardės. Manoma, kad E. Macronas nori siekti koalicijos, kuri galėtų suburti politikus nuo centro kairės iki tradicinės dešinės.
Tarp galimų kandidatų yra centro kairiųjų politikas Bernard'as Cazeneuve (Bernaras Kazenevas), kuriam trumpai teko dirbti Prancūzijos premjero poste ir vadovauti Vidaus reikalų ministerijai, kai šalį 2015 metais purtė kruvinos teroro atakos, ir Xavier Bertrand'as (Ksavjė Bertranas), buvęs ministras, Prancūzijos dešiniųjų laikomas gana nuosaikiu.
Potencialiu kandidatu taip pat laikomas konservatyvių pažiūrų politikas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė), Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas derybose su Jungtine Karalyste dėl santykių po „Brexito“.
Tačiau nėra nustatytas konkretus terminas, iki kada E. Macronas turi paskirti naują ministrą pirmininką. Pagal Prancūzijos Konstituciją E. Macronas, kaip prezidentas, yra vienintelis politikas, atsakingas už naujojo premjero paskyrimą.
Anksčiau prezidentas sakė, kad planuoja palikti kadenciją baigiančią centristų vyriausybę kaip laikinąją vyriausybę, atsakingą už einamuosius reikalus.
