„Šiandien neatidėliotinas klausimas – toliau raginti sudaryti paliaubas dėl bombardavimų ir dronų atakų“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje po ketvirtadienį Briuselyje įvykusio viršūnių susitikimo.
„Ketinu aptarti šį klausimą su V. Putinu, nes akivaizdu, kad šios atakos,.. kai kurios iš jų yra karo nusikaltimai, jos (nukreiptos) prieš civilinę infrastruktūrą ir pačius civilius gyventojus“, – teigė jis.
Prancūzijos prezidentas išreiškė viltį, kad prie spaudimo Rusijai kampanijos prisijungs „kai kurios galybės, Kinija, Indija ir kitos“.
Savaitės pradžioje Kambodžos ministras pirmininkas ir dabartinis regioninio bloko ASEAN pirmininkas Hun Senas prisijungė prie prancūzų lyderio ir paragino nedelsiant nutraukti oro ir dronų smūgius prieš civilius gyventojus ir infrastruktūrą.
E. Macronas taip pat dalyvauja derybose, kurioms vadovauja Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), kad būtų užtikrintas penkių Ukrainos branduolinių elektrinių saugumas, įskaitant didžiausią žemyne atominę jėgainę Rusijos okupuotoje Zaporižioje.
Pasak Prancūzijos prezidento, siekiama atitraukti ginklus ir ginkluotąsias pajėgas iš branduolinių objektų.
Kyjivas yra apkaltinęs Maskvą, kad ši branduolines jėgaines pavertė taikiniais, o tai sukėlė didelį nerimą visame pasaulyje, tuo tarpu V. Putinas taip pat dažniau skelbia užslėptus grasinimus dėl galimų branduolinių atakų.
„Kai ateis tinkamas metas, kreipsiuosi į prezidentą V. Putiną, kad jis padėtų užbaigti šiuos susitarimus“, – pridūrė jis.
