„Manau, kad šiandien prioritetas yra grįžti prie politinio sprendimo ir nutraukti ginklų tiekimą kovai Gazoje“, – pareiškė E. Macronas transliuotojui „France Inter“ savaitės pradžioje įrašytame interviu.
Jis pridūrė, kad Prancūzija nesiunčia jokių ginklų Izraeliui.
Jungtinės Valstijos Izraeliui kasmet skiria ginklų už maždaug 3 mlrd. JAV dolerių (2,7 mlrd. eurų).
Gegužę Valstybės departamentas pareiškė neturintis pakankamai įrodymų, kad būtų galima blokuoti ginklų siuntas, tačiau „pagrįstai manantis“, kad Izraelis naudoja ginklus nesilaikydamas humanitarinės teisės normų.
Didžioji Britanija rugsėjį pareiškė stabdanti kai kurių ginklų eksportą į Izraelį, paminėjusi „aiškią riziką“, kad jie gali būti panaudoti rimtai pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę.
E. Macronas pakartojo esąs susirūpinęs dėl konflikto Gazos Ruože, kuris tęsiasi nepaisant pakartotinių raginimų nutraukti ugnį.
„Manau, kad nesame išgirsti“, – sakė jis.
„Manau, kad tai yra klaida, taip pat ir Izraelio saugumo atžvilgiu“, – pažymėjo Prancūzijos prezidentas ir pridūrė, kad konfliktas skatina neapykantą.
E. Macronas taip pat sakė, kad „prioritetas“ yra vengti eskalacijos Libane.
„Libanas negali tapti naujuoju Gazos Ruožu“, – pridūrė jis.
Pirmadienį Izraelis paminės „Hamas“ spalio 7-osios išpuolio, kuris išprovokavo karą Gazos Ruože ir dabar apėmė kaimyninį Libaną, pirmąsias metines.
Patvirtinta, kad per tą išpuolį žuvo 1 205 izraeliečiai, dauguma jų – civiliai, rodo naujienų agentūros AFP skaičiavimai, pagrįsti oficialiais Izraelio duomenimis, į kuriuos įtraukti ir nelaisvėje nužudyti įkaitai.
Pasak kovotojų grupuotės „Hamas“ valdomos palestiniečių teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos, per nesiliaujantį Izraelio puolimą Gazos Ruože iki šiol žuvo mažiausiai 41 825 žmonės, dauguma jų – civiliai. Jungtinės Tautos teigė, kad šie skaičiai yra patikimi.
