Toks jo pareiškimas nuskambėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo Maskvą nesiimti agresijos, tvyrant nerimui dėl pastarojo meto Rusijos karinių pajėgų judėjimo prie sienos su Ukraina.
„Bet kokios tolesnės Rusijos provokacijos ar agresyvūs veiksmai keltų rimtą susirūpinimą. Raginame Rusiją skaidriai informuoti apie savo karinę veiklą“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
„Mums svarbu užkirsti kelią įtampos augimui“, – pridūrė jis.
Jungtinės Valstijos sąjungininkams reiškia vis didesnį nerimą dėl pastarojo meto Rusijos karinių pajėgų judėjimo prie sienos su Ukraina.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusią savaitę pareiškė, kad „Rusija padarytų didelę klaidą, jeigu pakartotų, ką ji padarė 2014 metais“, turėdamas omenyje Krymo aneksiją.
Pirmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministerija paragino Maskvą laikytis „santūrumo“ Ukrainos pasienyje.
Rusijai praėjusį pavasarį sutelkus didžiules pajėgas prie savo vakarinės sienos, NATO reiškė susirūpinimą, kad Maskva galėtų surengti intervenciją į Ukrainos teritoriją.
Ukrainiečių užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos teigimu, pastarojo meto judėjimas yra ankstesnio spaudimo, su kuriuo susidūrė jo šalis, tęsinys.
„Ukrainos nuomone, tai, ką šiuo metu matome pasienyje, nėra vien tik karinių pajėgų telkimas, nes Rusija dar pavasarį atgabeno karinę armadą prie mūsų sienų ir nuo to laiko iš tikrųjų jos neatitraukė“, – sakė jis.
„Tai, ką matome dabar, yra prastėjanti situacija, kai Rusija demonstruoja, kad gali greitai suaktyvinti jau sutelktas pajėgas ir techniką – taip pat kad Rusijos vadovai svarsto visas galimybes, įskaitant karinę“, – pridūrė ministras.
Anot D. Kulebos, Kijevas siekia glaudžiai koordinuoti veiksmus su savo sąjungininkais Vakarais, taip pat „imtis bet kokių priemonių, galinčių padėti atgrasyti Rusiją bei užkirsti kelią blogiausiems scenarijams“.
Ukrainos pajėgos jau aštuntus metus kariauja su prorusiškais separatistais rytiniame Donbaso regione.
