„Nusprendėme – pirmąsyk – kad Europos Komisijai bus suteiktas mandatas vykdyti bendrus pirkimus. Prisiminkite, kad lygiai tą patį nusprendėme dėl vakcinų per COVIDo krizę“, – E. Macronas sakė žurnalistams po ES viršūnių susitikimo Briuselyje.
Per dviejų dienų susitikimo baigiamąją dalį penktadienį daugiausiai diskutuota apie energetikus klausimus. Ketvirtadienį ES lyderiai demonstravo solidarumą su Kyjivu, Ukrainai įnirtingai priešinantis Rusijos invazijoje. Tądien prie susitikimo prisidėjo ir Europoje viešintis JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas).
Penktadienį J. Bidenas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) paskelbė, jog Vašingtonas ir Briuselis planuoja bendradarbiauti ieškodami alternatyvių dujų tiekimo šaltinių Jungtinėse Valstijose ir kitose šalyse, Europai stengiantis atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų.
Antrosios ES viršūnių susitikimo dienos oficialiose išvadose sakoma, kad bendro dujų pirkimo planas ir kiti Komisijos žingsniai, siekiant sumažinti energijos išteklių kainas rinkose, būtų „savanoriškas“ ir „riboto laiko“.
Bendri dujų pirkimai taip pat būtų atviri Ukrainai ir kitoms ES nepriklausančioms šalims, įskaitant Vakarų Balkanų valstybes, Sakartvelą ir Moldovą.
ES lyderiai pripažino, kad 27 šalių bloko viduje poreikiai ir energijos šaltinių deriniai yra itin skirtingi.
Kai kurios rytinės Bendrijos narės yra smarkiai priklausomos nuo Rusijos tiekiamų dujų, bet kitos, pavyzdžiui, Ispanija ir Portugalija, mažiau susietos su likusia Europos dalimis energijos išteklių tiekimo jungtimis.
„Tai gana keblu“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), aiškindamas, kad pareiga užtikrinti tiekimą tektų privačioms kompanijoms visoje Europoje, sudariusioms dujų pirkimo sutarčių.
Lyderių diskusijos šiuo klausimu buvo sutelktos į technines detales ir gerokai užsitęsė, nes, anot Nyderlandų premjero Marko Rutte (Marko Riutės), tai apima „tiesiogine prasme tūkstančius sutarčių, šimtus dalyvių; be to, esama labai didelių skirtumų tarp regionų, valstybių narių“.
Europos Komisija buvo įpareigota iki gegužės pabaigos pateikti lyderiams „nuodugnų ir ambicingą planą“, kaip palaipsniui būtų atsisakoma nuo Rusijos eksportuojamų anglių ir dujų, tuo pačiu stengiantis, kad nebūtų spartinamas kainų augimas.
Taip pat bus išnagrinėtos galimos trumpalaikės priemonės, pavyzdžiui, mokesčių už energijos išteklius mažinimas ir kainų ribojimas. Vis dėlto šios priemonės būtų taikomos tik užsitikrinus, jog nebus žlugdomos pagrindinės prekybos rinkose sąlygos.
ES pareigūnai pripažino, kad net ir ieškant alternatyvių dujų tiekimo šaltinių Europa susiduria su labai didele konkurencija rinkose ir tiekimo sutrikimų rizika, juolab kad tebevyksta debatai dėl galimybių dar labiau išplėsti sankcijas Rusijos dujų eksportui.
Jie prognozuoja, kad ES lyderiai turės artimiausiu laiku pasiūlyti priemonių, turinčių skatinti paklausos mažėjimą. Tai gali paveikti Europos namų ūkius ateinančią žiemą, nes šildymo sąskaitos gali smarkiai išaugti.
