Jis priėmė du buvusius prezidentus konsultacijoms ir du galimus kandidatus deryboms.
Prancūzija nuolatinės vyriausybės neturi nuo liepos 7 dieną įvykusio parlamento rinkimų antro turo, po kurio didžiausią frakciją absoliučios daugumos neturinčiame parlamente sudaro kairieji. Kitos pagrindinės grupės yra E. Macrono centristai ir kraštutiniai dešinieji.
E. Macronas supykdė kairiuosius atsisakydamas patvirtinti jų kandidatę į premjerės postą, tvirtindamas, kad tokia figūra neturėtų jokių šansų atlaikyti balsavimo dėl pasitikėjimo parlamente.
Prezidento, kuriam valdžioje liko mažiau nei treji metai, atžvilgiu oponentų nepasitenkinimas tik didėjo.
Tačiau, panašu, kad šio klausimo sprendimas jau čia pat. Naujienų agentūros AFP žiniomis, pirmadienį anksti ryte E. Macronas priėmė Bernard'ą Cazeneuve'ą (Bernarą Kazenevą), buvusį socialistų lyderį, trumpai vadovavusį vyriausybei paskutiniais buvusio prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) kadencijos mėnesiais.
B. Cazeneuve'as apžvalgininkų laikomas favoritu, tačiau jo paskyrimas toli gražu nėra iš anksto nuspręstas dalykas.
Jo paskyrimas yra „galimybė, bet ne neabejotinas faktas (...); variantas, bet turime atidžiai išnagrinėti“, AFP sakė E. Macronui artimas šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
61 metų B. Cazeneuve'as ilgus metus ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, taip pat ir tuomet, kai šalį 2015 metais purtė kruvinos teroro atakos, ir yra gerbiamas viso politinio spektro atstovų.
Jis yra „vienas iš tų, kurie man atrodo galintys suburti žmones ne tik iš savo stovyklos“, sekmadienį transliuotojui „France Inter“ sakė Nacionalinės asamblėjos pirmininkė Yael Braun-Pivet (Jael Braun-Pivė), E. Macrono šalininkė.
Tačiau kraštutinių kairiųjų partijai „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) tai nepasirodė geras ėjimas.
„Aš nesuteikiu jam šanso. Jis priklauso senajam pasauliui“, – sakė partijos parlamentinės frakcijos vadovė Mathilde Panot.
„Svorio centras yra dešinėje“
E. Macronas pirmadienį deryboms Eliziejaus rūmuose taip pat turi priimti du savo pirmtakus – dešiniųjų pažiūrų Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir F. Hollande'ą.
Prancūzijos prezidentas tradiciškai konsultuojasi su savo pirmtakais nacionalinės svarbos momentais. „Ar netrukus pasirodys balti dūmai?“ – klausė kairiosios pakraipos dienraštis „Liberation“, turėdamas omenyje signalą, duodamą išrinkus naują popiežių.
Tačiau popiet E. Macronas taip pat turi surengti derybas su Xavier Bertrand'u (Ksavjė Bertranu), dešiniųjų pažiūrų šiaurinio Aukštutinės Prancūzijos regiono administracijos vadovu ir buvusiu ministru, o tai įneša dar daugiau nežinomybės dėl galutinio sprendimo.
59 metų X. Bertrand'as kaip premjeras būtų daug priimtinesnė figūra dešiniesiems.
N. Sarkozy, kuris, nepaisant virtinės apkaltinamųjų nuosprendžių dėl korupcijos po to, kai paliko postą dėl kaltinimų, kuriuos neigia, tebėra įtakinga dešiniųjų ir net E. Macrono aplinkos figūra, jau aiškiai išreiškė savo poziciją.
Šeštadienį dienraštyje „Figaro“ publikuotame interviu jis teigė: „Prancūzijos politikos svorio centras yra dešinėje.“
N. Sarkozy sakė, kad X. Bertrand'as būtų geras pasirinkimas, tačiau nepritarė B. Cazeneuve'o kandidatūrai.
E. Macrono, kuris 2017 metais pradėjo eiti pareigas, žadėdamas radikaliai pakeisti Prancūzijos valdymą, atžvilgiu buvusio ankstesnės administracijos ministro pirmininko paskyrimas gali būti laikomas neigiamu grįžimu į praeitį.
„Emmanueliui Macronui Bernard'o Cazeneuve'o paskyrimas ministru pirmininku reikštų netiesioginį pripažinimą, kad „naujasis pasaulis“ žlugo“, – rašoma dienraščio „Le Monde“ redakciniame straipsnyje.
Kad ir kas būtų paskirtas, jam teks sudėtingas uždavinys – didelių iššūkių laikais siekti sutarimo dėl teisės aktų itin poliarizuotoje Nacionalinėje asamblėjoje.
Spalio 1 dieną baigiasi terminas, iki kurio naujoji vyriausybė turi pateikti 2025 metų biudžeto įstatymo projektą – to negali padaryti nuo liepos dirbanti laikinoji Gabrielio Attalio (Gabrielio Atalio) administracija.