• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikimo Minske praėjusią savaitę metu Aliaksandras Lukašenka pagąsdino savo kolegas dėl „Vakarų žvanginimo ginklu“, o taip pat eilinį sykį teisinosi, kodėl Baltarusijoje atsirado branduolinis ginklas.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikimo Minske praėjusią savaitę metu Aliaksandras Lukašenka pagąsdino savo kolegas dėl „Vakarų žvanginimo ginklu“, o taip pat eilinį sykį teisinosi, kodėl Baltarusijoje atsirado branduolinis ginklas.

REKLAMA

„Mes tuos taip vadinamus gynybinius NATO manevrus stebime seniai. Nuo to laiko, kai 1996-aisiais iš Baltarusijos išvežėme branduolinius ginklus. Kuo visa tai baigėsi – NATO plėtra į Rytus, ir 2016-ųjų mokymais suduoti branduolinį smūgį Baltarusijos teritorijai. Atkreipkite dėmesį, taip vadinamojo Nobelio taikos premijos laureato Baracko Obamos administracijos iniciatyva“, – skundėsi Aliaksandras Lukašenka.

Primename, kad 1994-aisiais Ukraina taip pat atsisakė sovietinio palikimo – branduolinės ginkluotės. Tačiau pasirinkusi kelią į demokratinius Vakarus, skirtingai negu faktiškai Rusijos aneksuota Baltarusija, 2014-aisiais neteko Krymo pusiasalio, o 2022-aisiais buvo užpulta Rusijos ir jau trečius metus kariauja dėl išlikimo.

REKLAMA
REKLAMA

Maža to, Rusija buvo viena iš Budapešto sutarties, kuria įsipareigota užtikrinti Ukrainos saugumą, šiai atsisakius branduolinio ginklo, dalyvių.

REKLAMA

Lukašenkai užkliuvusios pratybos nuolat rengiamos pačioje Rusijoje

2016-aisiais JAV organizavo karinius bandymus, kurių metu buvo modeliuojamas Rusijos puolimas vienoje iš iš Baltijos šalių. Pagal tuomet numatytą scenarijų, NATO sėkmingai atremia puolimą, laimėdama „ant žemės“, tačiau Kremlius smogia nedidelio galingumo branduoliniu ginklu karinei bazei Vokietijoje, kur dislokuoti bepiločiai, karinė aviacija ar amunicija, rašoma „Zerkalo“.

REKLAMA
REKLAMA

Tuomet, Vakarų žiniasklaidos duomenimis, buvo svarstomos įvairios galimybės atsakyti į Rusijos išpuolį. Tiesioginis smūgis į Rusijos teritoriją galėtų išprovokuoti globalų konfliktą, atsakyti į modeliavimo metu užpultos Baltijos šalies teritoriją taip pat nebūtų galima dėl per didelio NATO šalies civilių aukų skaičiaus. Dauguma tuometinių JAV kariuomenės vadų ir šalies lyderių pratybų metu priėjo kompromiso: smogti artimiausiai Rusijos sąjungininkei – Baltarusijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Zerkalo“ pažymėjo, kad tokio pobūdžio kariniai žaidimai yra nuolat atliekami ir pačioje Rusijoje, ir ne tik žaidimai – tačiau ir treniruotės su raketų, galinčių nešti branduolines galvutes, paleidimu.

Kremliaus statytinis Lukašenka „pamiršo“, kodėl pasienyje praskrido NATO bombonešiai

A. Lukašenka, kaltindamas Vakarus, dažnai supainioja priežasties–pasekmės dėsnį, arba tiesiog „pamiršta“ paminėti, tikrąsias konfliktų ir nesutarimų priežastis. Pavyzdžiui, šįkart jis skundėsi, kad 2020-aisiais NATO atsiuntė „sukti ratus prie Baltarusijos sienos“ bombonešius B-52.

REKLAMA

Tiesa, prieš tai jis „pamiršo“ paminėti, kad kaip tik tuo metu vyko Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Slaviška brolybė“, o vakarines Baltarusijos sienas apskrido rusiški strateginiai bombonešiai Tu-160. NATO atsiųsti į Lenkijos teritoriją B-52 tebuvo atsakas į karinę Rusijos ir Baltarusijos provokaciją.

Dar 2022-ųjų rugsėjį Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad rusiškas branduolinis ginklas Baltarusijoje galėtų atsirasti vienu iš dviejų scenarijų: jeigu Baltarusija būtų užpulta arba jeigu amerikiečių branduolinis ginklas atsirastų Lenkijoje. Nė vienas iš šių scenarijų nebuvo įgyvendintas, o Baltarusijoje branduolinis ginklas atsirado šios vasaros pabaigoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų