Paklaustas, kaip suvokė Lietuvos įstojimą į NATO 2004 metais tada ir dabar, L. Linkevičius teigė, kad kelias iki narystės Aljanse nebuvo vien džiaugsmingas.
„Pakartosiu, ką sakau savo kolegoms iš Gruzijos ar Ukrainos. Mūsų kelias nebuvo toks džiaugsmingas, nes niekas mums nežadėjo šios narystės. Dar iki 2000 m., kai buvau Lietuvos ambasadoriumi prie NATO, būsimieji sąjungininkai man neoficialiai pasakė į veidą: „Mums patinka jūsų šalis, jūsų kova už nepriklausomybę, bet būkite realistai: jūs niekada nebūsite NATO nariais“. Tačiau tai neprivertė mūsų keisti prioritetų. Toliau ruošėmės. Dešimtajame dešimtmetyje savo ginkluotąsias pajėgas kūrėme nuo nulio: nebuvo nei įrangos, nei ginklų. Buvo būrys entuziastų.
NATO nėra diskutuojanti visuomenė ar organizacija, teikianti socialinę pagalbą. Turite ten ateiti su pastangomis ir pridėti tam tikrą vertę, o ne didinti galvos skausmą. Mes irgi tai supratome. Manau, kad 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai Niujorke ir Vašingtone sukrėtė JAV, pasaulį ir mąstymą. Valstybės suprato, kad joms reikia sąjungininkų, kurie dalytųsi tomis pačiomis rizikos, grėsmių ir saugumo sampratomis.
Tai pakeitė Vakarų Europos skepticizmą, kuris buvo didelis. Ir Rusijos baimė anuomet buvo. Kalbėta, kad leisti buvusiai SSRS teritorijai įstoti į NATO yra per daug. Kadangi JAV priėmė sprendimą [priimti Baltijos šalis į Aljansą], manau, kad tai kažkaip paveikė kolegas NATO. O 2002 metais Prahoje įvyko viršūnių susitikimas, kuriame buvome pakviesti į NATO. Tapome kandidatais. 2004 m. tapome nariais. Tai buvo mažas stebuklas, bet mes to nelaukėme sunėrę rankas, o dirbome, niekam nepriekaištavome, nekaltinome, išklausėme, stengėmės būti gerais mokiniais ir vykdyti reformas“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Apie narystę kalbėjosi ir su Rusijos gynybos ministru
Buvęs užsienio reikalų ministras prisiminė su Rusijos gynybos ministru įvykusį pokalbį apie Lietuvos narystę NATO.
„Iki 2001 ar 2002 metų mes nebuvome pastebėti, iki kol visas pasaulis, įskaitant Rusiją, galiausiai suprato, kad mes vis tiek įstosime į Aljansą. <...> Skridau iš Tbilisio į Vilnių, turėjau šešių ar septynių valandų persėdimą Maskvoje. Paprašiau susitikti su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Ivanovu. Mano nuostabai, jis sutiko, bet su sąlyga, kad būsime tik mes dviese: be patarėjų ir spaudos. Atvykau į Gynybos ministeriją ir mes normaliai pasikalbėjome.
Jis jau žinojo, kad mes būsime NATO. Jis paklausė, kaip vyksta ginkluotųjų pajėgų formavimas ir mokymai. Priminiau, kad tai, ką darome, nėra nukreipta prieš Rusiją, mes tiesiog kuriame savo saugumą taip, kaip manome, kad tai turėtų būti daroma“, – pasakojo L. Linkevičius.
Ambasadorius Švedijoje teigia, kad tuo metu iš Rusijos nesulaukė grasinimų dėl Lietuvos siekio įstoti į NATO.
„Tai buvo 2002 metų pavasaris. Jis paklausė: „Ar kitais metais tapsite NATO nare?“ Aš atsakiau: „Ne, 2003 metais, jei viskas bus gerai, tapsime kandidate, nare 2004 metais.“ Jis atsakė: „Nieko.“ Ir jis mostelėjo ranka. Tačiau šis „nieko“ neatsispindėjo Rusijos spaudoje, jie protestavo: „mes niekada nesutiksime“ ir panašiai“, – pasakojo L. Linkevičius.
Linkevičius neabejoja, kad be NATO Lietuva jau būtų tapusi Rusijos taikiniu
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius interviu leidiniui „Zerkalo“ teigė, kad be NATO Lietuva greičiausiai jau būtų tapusi Rusijos taikiniu.
Pasak jo, Maskvą stabdo šalies narystė Aljanse. Esą Rusija nedrįsta – nors noras pademonstruoti karinę agresiją yra, tačiau tam nėra galimybių.
Apie tai jis kalbėjo žurnalisto paklaustas, ar Rusija būtų pademonstravusi karinę agresiją Lietuvai, jei šalis nebūtų įstojusi į NATO.
„Net neabejoju. Rusija vis dar gyvena pagal „nulinės sumos žaidimą“ (mąstymas, kad jei vieniems dėl kažko yra geriau, tai kitiems dėl to yra blogiau, – red. past.). Jie nesupranta, kad jei kaimyninė šalis pasirenka kitą kelią, tai nebūtinai reiškia ėjimą prieš jus. Ir kad tai bus kažkuo žalinga. <...> Kaimynines valstybes Rusija suvokia kaip savo artimą užsienį, „kiemą“, kuris neturi teisės pats spręsti, turi atsiklausti Maskvos ir pan. Manau, kad būtų bandymų [pademonstruoti agresiją]. Priežastis visada gali būti, pavyzdžiui, rusakalbių teisių pažeidimai. Tai nebuvo padaryta vien todėl, kad esame NATO nariai. Jie nedrįsta. Noras yra, bet galimybių nėra. 2004-ieji – antrasis Lietuvos gimtadienis“, – tikina L. Linkevičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
