Tyrimo, kurio rezultatus Bolonijos mokslininkai paviešino šį penktadienį, metu buvo perskaičiuoti 2020-ųjų duomenys net 67 šalyse.
Tragiškas Lietuvai tų metų ruduo, kuomet mirtingumas šoktelėjo iki neregėtų aukštumų, nulėmė, kad Lietuva atsidūrė tarp vienų iš labiausiai pasaulyje nuo pandemijos nukentėjusių šalių.
Mokslininkai paskaičiavo ankstesnių, „taikių“ metų mirtingumą ir nustatė prognozuojamą 2020-ųjų mirtingumą, kurį sulygino su realiu pirmaisiais pandemijos metais ir su oficialiais mirčių nuo koronaviruso skaičiais, rašoma BBC.
Pagal santykinį perteklinių mirčių skaičių Rusija atsidūrė trečiojoje vietoje visame pasaulyje – valstybei teko 244 mirtys 100 tūkst. gyventojų. Viso Rusijoje 2020-ųjų pabaigoje mirusiųjų per metus skaičius siekė 357 tūkst., ir tik 56 tūkst. iš jų valdžia įregistravo kaip mirtis nuo kovido. Skirtumas yra įspūdingas – daugiau nei 300 tūkst. perteklinių mirčių per metus.
Daugelis demografų linkę perteklinį mirtingumą laikyti tikruoju COVID-19 poveikio rodikliu. Mat ne visos šalys vienodai vertina mirties priežastis, o ir pačios pandemijos poveikis jų sveikatos sistemoms pasireiškė ne tik pačios ligos plitimu, bet ir sutrikusia sveikatos apsaugos sistema. Daugelyje šalių (ypač Vakarų valstybių), oficialiai diagnozuotos COVID-19 mirtys siekia 90 ir daugiau procentų nuo bendro perteklinių mirčių skaičiaus. Tačiau tokių šalių, kaip Rusija ar Lietuva atveju šis skaičius yra gerokai žemesnis. Pavyzdžiui, Rusijoje tik apie 16 proc. perteklinių mirčių buvo priskirta COVID-19.
Pirmąją vietą pagal šį rodiklį pasaulyje užėmė skaudžiai nuo pandemijos nukentėjusi Peru, kurioje, italų skaičiavimais perteklinių mirčių skaičius siekė 256,6 atvejus 100 tūkst. žmonių, o Europoje pirmoje vietoje atsidūrė Bulgarija – 249 „papildomos mirtys“ 100 tūkst. žmonių; po Rusijos perteklinių mirčių lentelėje seka Šiaurės Makedonija ir Ekvadoras, o Lietuva užėmė 6-ąją vietą: 217 perteklinių mirčių, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, ir tik trečdalis jų yra užregistruotos kaip mirtys nuo COVID-19.
Didžiojoje Britanijoje, kuri taip pat stipriai nukentėjo pandemijos metu, pernai (italų mokslininkų skaičiavimais) buvo nustatytos 82,5 tūkst perteklinių mirčių (121,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų), iš jų tik 11 tūkst. buvo užregistruotos kaip mirtys ne nuo COVID-19. Ukrainoje suskaičiuota 40 tūkst. perteklinių mirčių (90,6 atvejų 100 tūkst. gyventojų), iš jų beveik pusė buvo priskirta COVID-19 užkratui.
Tai, kad realūs perteklinių mirčių skaičiai daugelyje pasaulio šalių stipriai skiriasi nuo oficialaus mirtingumo nuo koronaviruso yra gerai žinomas faktas, tačiau italai pirmieji pateikė didelės apimties ir daugelio šalių rodiklius viename tyrime.
„Šie lyginimai <...> aptinka įvairių šalių sveikatos apsaugos sistemos skirtingus gebėjimus testuoti žmones ir diagnozuoti koronavirusą ir jų sugebėjimą tvarkytis su pandemijos iššūkiais iš esmės“, – teigiama Bolonijos mokslininkų pranešime.
Šiame tyrime nebuvo surinkti duomenys iš didžiųjų Azijos šalių, tokių kaip Indija, Kinija, Indonezija, Pakistanas, Bangladešas, o Afrikos žemyno šalių jame nėra išvis nė vienos.
