Aštuonerius neramius metus šalį valdžiusi konservatyvioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS) surinko šiek tiek daugiau nei 35 proc. balsų ir tapo daugiausiai balsų surinkusia partija.
Tačiau Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačinskio) partija prarado daugumą parlamente ir, regis, nebeturi galimybių išlaikyti valdžią.
Valstybinės rinkimų komisijos antradienį paskelbti oficialūs rezultatai beveik sutampa su sekmadienį pasibaigus balsavimui paskelbtais balsavusiųjų apklausos rezultatais.
Rinkėjų aktyvumas siekė beveik 75 proc., o tai yra rekordas, pranokstantis net 63 proc. aktyvumą 1989-aisiais, kai žlugo Sovietų Sąjungos remiama komunistinė sistema.
Liberalios opozicijos atėjimas į valdžią būtų didžiulis politinis pokytis Lenkijoje – priešprieša PiS nacionalistinei, griežtai katalikiškai šalies vizijai.
Tokie rezultatai užbaigtų aštuonerius metus trukusį PiS valdymą, per kurį smarkiai pablogėjo santykiai su Europos Sąjunga, o pastarosiomis savaitėmis – ir su karo draskoma Ukraina.
Opozicija, vadovaujama buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus vadino paskutine galimybe išsaugoti demokratiją. Dabar jis gali grįžti į ministro pirmininko postą, kuriame dirbo nuo 2007 iki 2014 metų.
Pats D. Tuskas, kandidatavęs į parlamentą, pelnė daugiau kaip pusę milijono balsų. Jo partija sakė, kad tai geriausias rezultatas per visą Lenkijos parlamento rinkimų istoriją.
Tai buvo didžiulis palengvėjimas lenkams, susirūpinusiems dėl šalies tarptautinės izoliacijos tuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas ir tęsiasi nuolatiniai ginčai su ES. Daugelis nuogąstavo, kad tai gali lemti šalies pasitraukimą iš 27 narių bloko.
Pastaraisiais metais LGBTIQ bendruomenė taip pat patyrė šmeižto kampaniją, nes konservatyvi valdančioji partija ją vaizdavo kaip grėsmę tautai. Liberalūs kritikai kartais buvo vaizduojami kaip nelojalūs šaliai. Metams bėgant šalį krėtė masiniai moterų vadovaujami protestai, kai PiS sugriežtino abortų įstatymą.
Jaunimas ir moterys buvo vienos iš grupių, gausiai balsavusių, kad išstumtų iš valdžios PiS, 2015 metais laimėjusios rinkimus ir žadėjusios kovoti su korupcija bei padėti atsikratyti ekonominės nelygybės. Nors jos socialinės išlaidos padėjo daugeliui lenkų pensininkų ir šeimų ir sustiprino paramos pagrindą, partija vis dažniau susidurdavo su kaltinimais korupcija.
Rinkimų komisija pranešė, kad PiS surinko 35,38 proc. balsų,, o kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, galima sąjungininkė, – 7,16 proc. balsų.
Trys opoziciniai sąrašai iš viso pelnė 53,71 proc. balsų – pakankamai patogiai 248 mandatų daugumai 460 vietų Seime suformuoti. D. Tusko Pilietinė koalicija (KO) surinko 30,7 proc., „Trečiasis kelias“ – 14,4 proc., o „Naujoji kairė“ – 8,61 proc. balsų.
KO, „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“ formaliai nepriklauso tai pačiai koalicijai, tačiau jos pažadėjo bendradarbiauti, kad būtų pagerinta teisinės valstybės būklė Lenkijoje.
PiS turėtų atitekti 194 mandatai – daug mažiau nei partija turėjo pastaruosius aštuonerius metus.
„Konfederacija“ padidins savo atstovų Seime skaičių nuo dabartinių 11 iki 18.
Opozicija, turėjusi dabartiniame Senate labai mažą daugumą, dabar aukštuosiuose parlamento rūmuose turės absoliučią daugumą – 66 iš 100 vietų. Senatas turi daug mažesnę galią nei Seimas, tačiau vis tik turi tam tikrą ribotą įtaką įstatymų leidybos procesui. PiS Senate turės 34 vietas.
Dar vienas skaudus smūgis PiS buvo tai, kad kartu su balsavimu surengtas referendumas nepripažintas galiojančiu. Daugelis rinkėjų jį boikotavo, protestuodami prieš klausimus apie migraciją ir kitas temas, kuriais daugiausia buvo siekiama sutelkti valdančiosios partijos šalininkus.
Dabar gali prireikti dar kelių savaičių, kol bus sudaryta nauja vyriausybė.
Prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), PiS sąjungininkas, per 30 dienų nuo rinkimų dienos turi sušaukti pirmąją naujojo parlamento sesiją ir paskirti ministrą pirmininką, kuris suformuos vyriausybę.
Iki naujos vyriausybės darbo pradžios lieka dirbti senasis ministrų kabinetas.