„Nusprendžiau patikėti vyriausybės formavimo misiją ministrui pirmininkui Mateuszui Morawieckiui“, – sakė A. Duda savo kalboje per televiziją.
Po praėjusį mėnesį įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuose valdančioji dešinioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) prarado daugumą parlamente ir pralaimėjo trims susivienijusioms opozicinėms partijoms, vedamoms Pilietinės platformos (PO), tačiau liko daugiausiai balsų surinkusia paviene partija, pradedamas naujos vyriausybės formavimo procesas.
Dabartinės vyriausybės sąjungininkas A. Duda yra sakęs, kad du kandidatai į ministrus pirmininkus yra dabartinis premjeras, deleguotas valdančiųjų PiS, ir buvęs ministras pirmininkas, pagrindinis opozicijos lyderis Donaldas Tuskas.
Manoma, kad dėl prezidento sprendimo bus atidėtas veikiančios vyriausybės sudarymas, nes įstatymų leidėjai greičiausiai nesuteiks M. Morawieckiui reikiamo pritarimo jo ministrų kabinetui.
A. Duda pabrėžė, kad M. Morawieckio partijai turėtų būti suteikta galimybė likti valdžioje, nes ji laimėjo daugiau balsų nei bet kuri kita pavienė politinė jėga.
Prezidentas teigė, kad jei M. Morawieckiui nepavyks, jis perduos vyriausybės formavimo užduotį antrai pagal dydį parlamente D. Tusko Pilietinei koalicijai.
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše M. Morawieckis padėkojo prezidentui už pasitikėjimą juo.
Pagal Lenkijos konstituciją prezidentas skiria premjerą ir paveda jam sudaryti ministrų kabinetą, o šiam vėliau turi pritarti parlamentas. Tik tada oficialiai patvirtinamas ministras pirmininkas ir vyriausybė. Jei ne, procedūra kartojama su kitu ministru pirmininku.
PiS naujajame parlamente neturės daugumos ir negalės priimti savo įstatymų. Tačiau jos lyderiai tvirtina, kad jai turėtų būti suteikta galimybė toliau valdyti, nes ji surinko daugiausia balsų. Partija turės 194 balsus 460 narių turinčiuose žemuosiuose parlamento rūmuose, tačiau neturi potencialaus koalicijos partnerio.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas D. Tuskas atstovauja susivienijusios opozicijos daugumai, laimėjusiai 248 mandatus, tačiau rinkimų kampanijos metu jis buvo aršių vyriausybės išpuolių ir priešiškų A. Dudos komentarų taikinys. Opozicinį bloką sudaro D. Tusko centristinė Pilietinė koalicija, „Trečiasis kelias“ – agrarinės Lenkijos liaudies partijos bei centristinės „Lenkija 2050“ koalicija – ir „Naujoji kairė“.
Liberalios opozicijos aljanso lyderiai kartu buvo raginę A. Dudą siūlyti D. Tusko kandidatūrą.
Neaišku, su kuo PiS, gavusi 194 mandatus, galėtų valdyti, nes apžvalgininkai pažymi, kad trūksta perspektyvių koalicijos partnerių.
Įšaldytos ES lėšos
D. Tuskas yra apkaltinęs A. Dudą bandymu laimėti laiko.
Šį kaltinimą jis pakartojo pirmadienį per mitingą prieš pat A. Dudos pranešimą, po to, kai vietos žiniasklaida nutekino valstybės vadovo sprendimą.
„Prezidentas sakė, kad paskirs Morawieckį (...). Taigi, kaip jau sakiau, jie norės pavogti dar porą dienų“, – kalbėjo D. Tuskas savo rėmėjams Vroclave Pietvakarių Lenkijoje.
D. Tuskas teigė, kad šis žingsnis nieko nepakeis, leisdamas suprasti, kad jis pats galiausiai taps vyriausybės vadovu.
Tačiau jis tvirtino, kad įtariamas prezidento vilkinimas yra gėda, nes šiuo metu Lenkijai laikas yra labai svarbus: „Kiekviena prarasta diena – tai praradimas mūsų šaliai, praradimas visiems lenkams.“
Rinkimų kampanijos metu D. Tuskas pažadėjo atkurti ryšius su Europos Sąjunga ir iki gruodžio atblokuoti įšaldytas ES lėšas.
Praėjusį mėnesį D. Tuskas Briuselyje susitiko su ES vadove Ursula von der Leyen ir aptarė šį klausimą.
Jis tvirtino, kad jo tėvynainiai parodė, „jog antidemokratinis ir antieuropietiškas režimas nebūtinai turi būti tendencija, kad tai tik sezoniniai neramumai“.
Briuselis yra užkirtęs kelią Lenkijai gauti 35 mlrd. eurų ES COVID-19 pandemijos padarinių likvidavimo lėšų dėl nesutarimų dėl teismų reformų.
Nuo tada, kai PiS atėjo į valdžią, Lenkijos santykiai su ES vadovaujančiomis institucijomis smarkiai pablogėjo dėl, bloko lyderių teigimu, prastėjančios demokratijos padėties.
A. Duda pirmąją naujai išrinkto šalies parlamento sesiją sušauks lapkričio 13 dieną.
