Šiuo keliu degalų siurbliai patekdavo į Irano gamyklas, gaminančias kovinius dronus „Shahed 136“, kuriuos vėliau įsigydavo Rusija ir naudodavo smūgiams Ukrainoje vykdyti.
Reaguodamas į pranešimą Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas vėliau ketvirtadienį pareiškė, kad tai „bloga situacija Lenkijai, mūsų įvaizdžiui, mūsų santykiams su Ukraina“.
Jis sakė „Radio Zet“, kad ABW pradėjo bylos tyrimą 2022 metais, o kaltinimai Poznanės įmonės vadovybei buvo pateikti jau 2023-aisiais.
Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje W. Kosianiakas-Kamyszas sakė, kad visus tokius sandorius turi prižiūrėti valstybės saugumo tarnybos.
„Komponentų pardavimas traktorių gamybos įmonei iš pirmo žvilgsnio atrodo gana saugus sandoris, tačiau jis parodo, kaip jautriai reikia elgtis parduodant bet ką šalims, kurios remia Rusiją ir jos atakas prieš Ukrainą, ir tiekia jai karinę įrangą ar šios įrangos komponentus“, – sakė ministras.
W. Kosiniakas-Kamyszas pridūrė, kad „imamasi veiksmų ir dabar svarbu padaryti išvadas“.
Jis teigė, kad Lenkija dabar nagrinės visas savo sutartis su šalimis, kurios šiandien remia Rusiją, pavyzdžiui, su Iranu.
WSK vadovybė paskelbė, kad deda visas pastangas siekdama išsiaiškinti detalių eksporto į Iraną klausimą, ir yra pasirengusi bendradarbiauti su tyrimą atliekančiomis institucijomis.
Praėjusių metų rugsėjį britų dienraštis „Guardian“ citavo Ukrainos valdžios institucijų Didžiojo septyneto (G7) šalims pateiktą ataskaitą dėl dalių, naudotų dronų „Shahed“ gamybai, kurios, kaip joje teigiama, buvo pagamintos 52 šalyse, įeinančiose į Rusijos sankcijų koaliciją, įskaitant JAV, Kanadą, Lenkiją ir Japoniją. Ataskaitoje teigiama, kad Iranas šiuos komponentus pirko per tarpininkus iš trečiųjų šalių.
