Po aštuonerius metus trukusio partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) valdymo per spalio mėnesį vykusius rinkimus Lenkijoje į valdžią atėjo proeuropietiška koalicija, žadanti atšaukti dešiniųjų populistų priimtus įstatymus.
PiS dažnai konfliktuodavo su Lenkijos Vakarų sąjungininkais ir ES institucijomis Briuselyje teisės viršenybės klausimais.
Naujausios CBOS instituto apklausos duomenimis, nepaisant proeuropietiškos stovyklos pergalės, parama šalies narystei ES sumažėjo iki 77 proc. – tai žemiausias lygis nuo 2013 metų.
Patvirtinta mažėjimo tendencija
Praėjusiais metais parama siekė 85 proc., o 2022-aisiais buvo pasiektas aukščiausias – 92 proc. lygis.
Jis „vis dar išlieka labai aukštas, tačiau apklausa patvirtina mažėjimo tendenciją“, – AFP sakė Stefano Batoro fondo politologė Anna Materska-Sosnowska.
17 proc. respondentų teigė nepritariantys Lenkijos narystei ES, t. y. septyniais procentiniais punktais daugiau nei 2023 metais ir 12 procentinių punktų daugiau nei prieš dvejus metus.
Paramos mažėjimo tendencija atitinka Eurobarometro apklausos rezultatus. Šio tyrimo, atlikto taikant kitokią metodiką, duomenimis, naryste ES buvo patenkinti apie 62 proc. lenkų, o tai yra 10 procentinių punktų mažiau nei 2002 metais.
Eurobarometro apklausos duomenimis, Lenkijos parama ES išliko šiek tiek didesnė už Europos vidurkį, siekiantį 61 proc.
A. Materska-Sosnowska teigė, kad paramos ES sumažėjimą galima paaiškinti „daugelį metų vykdyta neigiama kampanija“, kurią vykdė PiS partija. „Žmonėms taip pat trūksta žinių apie tai, kas iš tiesų yra ES“, – pridūrė ji.
