Kitoje sienos pusėje į moteris kreipiasi lenkė humanitarinės pagalbos darbuotoja, žadėdama padėti. Netoliese patruliuoja lenkų kariai.
Tai scena pasienyje esančiame Belovežo girios ruože, tapusiame vienu iš jau kelis mėnesius suaktyvėjusios priešpriešos tarp Baltarusijos ir jos pagrindinės rėmėjos bei sąjungininkės Rusijos bei 27 valstybių bloko epicentrų.
ES prieš ketvirtadienį prasidėsiančius Europos Parlamento rinkimus susiduria su padidėjusiais migrantų srautais.
Padėtis pasienyje
Lenkijos pareigūnai teigia, kad pastaraisiais mėnesiais bandymų neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos į Lenkiją skaičius išaugo iki beveik 400 per parą, palyginti su vos keliais per parą anksčiau šiais metais.
Lenkijos pasieniečiai taip pat pareiškė, kad kai kurie migrantai Baltarusijos pusėje elgiasi vis agresyviau. Internete paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip kai kurie iš jų į Lenkijos karius per sieną mėto akmenis, pagalius ir net degančias malkas.
Buvo atvejų, kai kariai ir pasieniečiai buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę. Praėjusį antradienį pareigūnai pranešė, kad netoli Dubiče Cerkevnės kaimo vienas migrantas prasibrovė tarp daugiau kaip 5 metrų aukščio užtvaros strypų ir peiliu dūrė kareiviui į šonkaulius.
Pastaruosius kelerius metus ES valdžios institucijos kaltino autoritarinį Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką naudojant migrantus kaip ginklą, siekiant destabilizuoti bloką. Jis vilioja nuo karo ir skurdo bėgančius žmones į savo šalį žadėdamas, kad taip jie lengviau pateks į ES nei pavojingesniais maršrutais per Viduržemio jūrą.
Vis dėlto migrantai žūsta, kai kurie jų palaidoti musulmonų ir krikščionių kapinėse Lenkijoje.
Lenkijos pozicija
Lenkija laikosi pozicijos, kad suintensyvėjimas pasienyje atspindi Rusijos ir Baltarusijos organizuotą bandymą pakurstyti antiimigracines nuotaikas, kurios savo ruožtu galėtų sustiprinti kraštutinių dešiniųjų partijų galimybes Europos Parlamento rinkimuose.
Lenkija, taip pat ir Briuselis, teigia, kad migrantai, kurie į Baltarusiją atkeliauja net iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, tampa pėstininkais, kuriais Maskva ir Minskas siekia destabilizuoti ES, remiančią Ukrainą, kuri jau daugiau nei dvejus metus ginasi nuo Rusijos invazijos.
374 mln. eurų kainavusi metalinė užtvara 2022 metais buvo pastatyta palei 180 km ilgio pasienio ruožą vadovaujant ankstesnei Lenkijos dešiniųjų vyriausybei. Tai buvo dalis pastangų pažaboti didelius migrantų srautus, kuriuos daugelis ES šalių nori sumažinti.
Ši užtvara tapo prieš imigraciją nusistačiusių partijų, kurios dažnai remia arba yra remiamos Rusijos, laimėjimu.
Dabartinė Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko, kuris po aštuonerius metus trukusio audringo partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) valdymo gruodį perėmė vairą žadėdamas proeuropietišką administraciją, vyriausybė pažadėjo sugriežtinti saugumo priemones ir teigia, kad privalo apsaugoti ES sieną.
„Turime reikalą ne (tik) su kokiais nors prieglobsčio prašytojais, o su koordinuota, labai veiksminga – daugeliu lygmenų – operacija, kuria siekiama pralaužti Lenkijos sieną, ir bandymais destabilizuoti padėtį šalyje“, – praėjusią savaitę sakė D. Tuskas, lankydamas pasienyje dislokuotus karius.
Politinis stimulas
Varšuvos teigimu, Maskvos siekis užtvindyti ES migrantų antplūdžiu suteiktų politinio svorio antiimigracinę politiką propaguojančioms kraštutinių dešiniųjų partijoms tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija ir Italija.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) pirmadienį per susitikimą Balstogėje, Lenkijos rytuose, teigė, kad daugelis migrantų, kurie bando patekti į Lenkiją, yra žmonės su Rusijos vizomis – tai reiškia, kad jiems tam tikru metu buvo leista atvykti į Rusiją prieš vykstant į Baltarusiją ir į Vakarus.
„Jie buvo bent jau paskatinti, o gal net užverbuoti šiai operacijai, todėl žinome, kas stovi už šios operacijos, – sakė jis. – Taip siekiama politinio poveikio – sustiprinti kraštutinius dešiniuosius, kurie žada sugriauti Europos Sąjungą iš vidaus.“
Kaimyninės Vokietijos, kuri yra pagrindinis daugelio migrantų kelionės tikslas, vidaus reikalų ministerija nurodė matanti didėjančią neteisėtos migracijos, susijusios su Rusija ir Baltarusija, tendenciją.
Ministerija iš dalies šį padidėjimą aiškina tuo, kad Rusijos saugumo pareigūnai ėmėsi intensyvesnių veiksmų prieš neteisėtus migrantus po kovą įvykdyto teroristinio išpuolio koncertų salėje Pamaskvėje, kurį koordinavo grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).
Pastaraisiais metais kritikai kaltina Maskvą įvairiausiais piktavališkais veiksmais prieš Vakarus, įskaitant kišimąsi į rinkimus, dezinformacijos ir melagingų naujienų kampanijas, įsilaužimus į informacines sistemas ir įtariamus pasikėsinimus į Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino priešus užsienyje – visus šiuos kaltinimus Maskva neigia.
Tremtyje Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichnaouskaja naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad A. Lukašenkos vyriausybė bando „šantažuoti ES ir gąsdinti ją nekontroliuojamų migrantų bangomis“.
„Čia Lukašenkos ir Putino interesai sutampa“, – teigė ji.
Migrantų likimas
Įvykių centre atsidūrė patys migrantai, tarp kurių yra daug moterų ir vaikų, įstrigusių pelkėtuose miškuose palei sieną. Gegužės pabaigoje Lenkijos pasienio pusėje buvo pastebėti savanoriai, duodantys vandens išsekusiam alžyriečiui.
Aktyvistai kritikuoja D. Tusko vyriausybę dėl griežtos pasienio politikos. Jis pripažino, kad daugelis karių jaučia konfliktą tarp būtinybės saugoti sieną ir užuojautos humanitarinės pagalbos darbuotojams, norintiems padėti nelaimės ištiktiems žmonėms.
Migrantai, kuriems pavyksta patekti į ES, gali prašyti tarptautinės apsaugos bloko viduje, kuri suteikiama išimtiniais atvejais. Kai kurie iš jų taip pat deportuojami į kilmės šalis.
Olga Cielemencka, Palenkės vaivadijos savanoriškos humanitarinės pagalbos tarnybos aktyvistė, kuri pažadėjo padėti somalietei su perrišta ranka, sakė, kad jos grupė stengiasi patarti ir padėti migrantams.
„Tačiau mūsų galimybės veikti yra labai ribotos, – pridūrė ji. – Mes nedaug ką galime padaryti.“