Vyriausybė teigia, kad Lenkija yra Rusijos ir Baltarusijos priešiškų veiksmų taikinys. Tarp jų – kibernetinės atakos, bandymai padegti ir nelegaliai per sieną stumiami migrantai, kuriais, anot pareigūnų, siekiama destabilizuoti Europos Sąjungą.
Lenkija taip pat ruošiasi karinio užpuolimo atvejui, pabrėždama, kad svarbiausias vaidmuo tenka atgrasymui.
Ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė suplanavo įvairių saugumo priemonių, įskaitant kibernetinę erdvę, taip pat apie 2,3 mlrd. eurų investicijų į rytinės sienos apsaugą, vadinamą „rytiniu skydu“. Projektas turi būti užbaigtas 2028 metais, tačiau vietos pareigūnai praėjusią savaitę teigė, kad skydo kūrimo darbai jau pradėti.
Didžiausia gynybos programa nuo 1945-ųjų
Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas ir ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula pristatė sienos apsaugos stiprinimo detales, įskaitant modernias blokadas, įtvirtinimus ir stebėjimą, kuriais siekiama atgrasyti bet kokį potencialų agresorių.
„Skydo tikslas yra apsaugoti Lenkijos teritoriją, apsunkinti priešininko karių judėjimą, tuo pačiu palengvinant mūsų karių judėjimą, ir apsaugoti civilius gyventojus“, – spaudos konferencijoje sakė W. Kosiniakas-Kamyszas ir pridūrė, kad vietos bendruomenės supranta tokių veiksmų būtinybę.
Pasak jo, skydas apims visų rūšių įtvirtinimus, užtvaras, oro erdvės stebėjimą visais lygiais bei esamų sistemų atnaujinimą, ir bus integruotas į visos šalies gynybos sistemą.
W. Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė, kad tai didžiausia NATO rytinio sparno stiprinimo programa nuo 1945 metų, kai baigėsi Antrasis pasaulinis karas.
Bendra gynybinė siena kartu su Baltijos šalimis
W. Kukula teigė, kad „rytinį skydą“ sudarys moderniausių dronų stebėjimo ir gynybos bokštų nuo jų, prieštankinių užtvarų ir tranšėjų, bunkerių ir slėptuvių tinklas, taip pat erdvė galimiems minų laukams. Jis nurodė, kad, visų pirma, siekiama atgrasyti bet kokį potencialų agresorių.
Lenkų Gynybos ministerija sako, kad ši sistema bus regioninės gynybos infrastruktūros, kuriamos kartu su Baltijos šalimis, dalis.
Finansavimą skirs vyriausybė, tačiau pagalbos bus prašoma ir iš ES, nes sistema taip pat sustiprins rytinę bloko sieną. Lenkija gynybai skiria daugiau kaip 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kai kurie stebėtojai pažymėjo, kad šis pristatymas įvyko likus dviem savaitėms iki rinkimų į Europos Parlamentą, kuriame Lenkija turi 52 vietas, ir iš dalies gali būti laikomas gruodį pradėjusios dirbti vyriausybės rinkimų kampanijos elementu. Opozicija taip pat remia Lenkijos sienos stiprinimą.
Ankstesnė Lenkijos dešinioji vyriausybė pasienyje su Baltarusija pastatė maždaug 370 mln. eurų vertės sieną, kad sustabdytų 2021 metais prasidėjusį didžiulį migrantų srautą.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais. Vakaruose tvirtinama, kad Minsko režimą jį organizavo. Atlikti žiniasklaidos tyrimai parodė, kad Baltarusijoje ir kitose šalyse veikia ištisi nelegalių migrantų srauto centrai.
