Prieštaringai vertinama nepaprastoji padėtis pasienyje reiškia, kad į ją draudžiama patekti visiems ten negyvenantiems žmonėms, įskaitant žurnalistus ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.
Prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos susirinko tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į Europos Sąjungą.
Vakarai kaltina Baltarusiją organizavus šią krizę – viliojant potencialius migrantus melagingais pažadais, kad jie galės patekti į Vakarų Europą per Lenkiją ar Lietuvą. ES tai vadina hibridine agresija.
Minskas kaltinimus neigia ir kritikuoja ES nares, kad šios neįsileidžia atvykėlių.
Lenkijos konservatorių kontroliuojamas parlamentas antradienį atmetė Senato pataisas dėl leidimo žurnalistams lankytis pasienyje, o prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pasirašė naujas priemones, sudarančias sąlygas vidaus reikalų ministrui priklausomai nuo situacijos drausti lankytis tam tikruose pasienio rajonuose.
Pagal Lenkijos įstatymus nepaprastoji padėtis gali trukti daugiausiai tris mėnesius. Dabartinės priemonės pradėtos taikyti rugsėjį ir turėjo baigti galioti trečiadienio vidurnaktį.
Reaguodama į migrantų antplūdį Lenkija prie 400 km ilgio sienos su Baltarusija pastatė pjaunančios vielos užtvaras ir dislokavo tūkstančius karių, tad migrantai įstrigo stovyklose.
Lenkijos žiniasklaida apskaičiavo, kad abiejose sienos pusėse jau mirė mažiausiai 12 žmonių.
Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) šią savaitę paskelbė, kad L:eenkijai tenka dalis atsakomybės už migrantų „dideles kančias“ pasienyje, ir apkaltino Varšuvą bei Minską „rimtais žmogaus teisių pažeidimais“.
