„Lenkija niekur nedalyvavo. Reikia aiškiai pasakyti, kad tai yra melas“, – televizijai „Polsat News“ sakė Krzysztofas Gawkowskis.
Jis kalbėjo po to, kai 1998–2005 metais Vokietijos žvalgybai vadovavęs Augustas Hanningas (Augustas Haningas) apkaltino Lenkiją dirbus su Ukraina dėl šių sabotažo aktų.
Kyjivas taip pat kategoriškai neigia, kad yra kaip nors su tuo susijęs.
„Remiantis tyrimo rezultatais atrodo, kad veikė ukrainiečių komanda, – interviu dienraščiui „Die Welt“ sakė A. Hanningas. – Gan akivaizdu, kad dalyvavo lenkų valdžios institucijos.“
A. Hanningas paragino Vokietiją pareikalauti kompensacijos iš Kyjivo ir Varšuvos.
K. Gawkowskis griežtai neigė kaltinimus.
„Manau, kad per vokiečių politikų žodžius rezonuoja rusų dezinformacija. Arba jie (...) yra veikiami (Maskvos), arba žino, kad tai nulems nesutarimus tarp NATO šalių narių“, – sakė jis.
Lenkijos prokuratūra trečiadienį naujienų agentūrai AFP nurodė gavusi Berlyno išduotą ukrainiečio, kaltinamo dalyvavimu minėtame sabotaže, arešto orderį. Ieškomo vyro vėliausias žinomas adresas yra Lenkijoje
Tačiau Varšuva nurodė, kad šis asmuo išvyko iš Lenkijos anksčiau, nei galėjo būti sulaikytas.
Ukrainos prezidentūra ketvirtadienį pranešimus, kad Kyjivas prisidėjo prie „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje sabotažo, atmetė kaip nesąmoningus.
Trečiadienį apie galimą ukrainiečių įsitraukimą į dujotiekių sabotažą pranešė amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
2022-ųjų rugsėjo pabaigoje dviejuose iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu nutiestuose „Nord Stream“ vamzdynuose prie Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.
Dujotiekiai buvo atsidūrę geopolitinės įtampos centre, kadangi Rusija nutraukė dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršydama už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Kai įvyko nuotėkiai, vamzdynai neveikė, tačiau juose vis tiek buvo dujų, kurios išsiveržė į paviršių ir pateko į atmosferą.
