Pakeitimuose numatyta, kad mobilizacijos atveju Europos Sąjungos (ES), Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA), NATO valstybių narių, taip pat Australijos, Brazilijos, Naujosios Zelandijos ir Ukrainos piliečiai gali savanoriškai atlikti karo tarnybą nacionalinėse ginkluotosiose pajėgose.
Užsienio šalių piliečiai bus priimami į tarnybą sudarant užsienio karinės tarnybos sutartį, jeigu jie atitiks Gynybos ministerijos nustatytus sveikatos reikalavimus, nebuvo Sovietų Sąjungos ar kitos šalies saugumo tarnybų agentais, o jų tarnyba pagal Gynybos žvalgybos ir saugumo tarnybos išvadą bus pripažinta atitinkančia nacionalinio saugumo interesus.
Tokie užsieniečiai negali turėti teistumo ir turi būti teisėtai atvykę į Latviją. Iš jų bus reikalaujama mokėti latvių arba bent jau anglų ar prancūzų kalbą.
Šiems užsieniečiams bus siūloma pasirašyti karinės tarnybos sutartį gynybos ministro nustatytam laikotarpiui, kuris neviršys karo ar nepaprastosios padėties laikotarpio. Tarnybos metu užsieniečiai atliktų aktyviąją tarnybą ir turėtų kario statusą.
Tai reiškia, kad jiems būtų mokamas mėnesinis darbo užmokestis ir suteikiamos socialinės garantijos, numatytos kariams ir jų šeimos nariams, įskaitant teisę į senatvės pensiją.
Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės priimti užsienio piliečius į karinę tarnybą krizinėse situacijose. Tačiau Ukrainos patirtis rodo, kad kitų šalių piliečiai gali efektyviai kovoti nacionalinėse ginkluotosiose pajėgose, nurodo latvių pareigūnai.
