Užsienio reikalų ministerija „griežtai smerkia politinės opozicijos, nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomos žiniasklaidos persekiojimą Rusijoje ir žodžio laisvės slopinimą. Naujausias to įrodymas – V. Kara-Murzos nuteisimas 25 metų laisvės atėmimo bausme dėl politiškai motyvuotų kaltinimų“, sakoma jos tinklalapyje paskelbtame pareiškime.
Maskvos teismas Kremliaus kritiką V. Kara-Murzą anksčiau pirmadienį pripažino kaltu dėl išdavystės ir Rusijos kariuomenės menkinimo ir nuteisė jį kalėti 25 metus.
Jis buvo teisiamas pagal tris Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnius – už valstybės išdavystę, bendradarbiavimą su „nepageidaujama organizacija“ ir „melagienų“ apie kariuomenę platinimą.
V. Kara-Murza yra vienas žymiausių Rusijos opozicijos politikų, žmogaus teisių aktyvistas, artimas 2015 metais nužudyto opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo bendražygis ir ilgametis Rusijos valdančiojo režimo kritikas.
Jo rezonansinis teismo procesas yra naujausias iš daugelio bylų prieš opozicijos atstovus Rusijoje, kurie vis dažniau persekiojami V. Putinui pernai pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą.
Pasak Latvijos užsienio reikalų ministerijos, politikui skirta bausmė vertintina kaip tiesiogiai nukreipta prieš jo politinę veiklą ir viešai išsakytas pažiūras, besiskiriančias nuo režimo pozicijos, ypač Rusijos karo Ukrainoje kritiką.
„Nepagrįstas nuosprendis, savo griežtumu prilygstantis tik bausmėms už sunkiausius nusikaltimus, vertintinas kaip parodomasis teismo procesas, kuriuo siekiama įbauginti kitus pilietinius aktyvistus ir dar labiau apriboti alternatyvių nuomonių reiškimą Rusijos viešojoje erdvėje“, – teigė Latvijos URM.
V. Kara-Murzos apkaltinamasis nuosprendis ir bausmė nėra pavienis atvejis Rusijoje. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, šioje šalyje labai sustiprėjo viešosios ir informacinės erdvės kontrolė ir alternatyvių nuomonių slopinimas. Griežtinami represiniai įstatymai, o už bet kokią Kremliaus politiką kritikuojančią viešą veiklą, ypač kai kalbama apie Rusijos karą Ukrainoje, yra baudžiama. Asmenų baudimas už viešą karo kritiką įgavo masinį pobūdį.
Netrukus po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, Rusija priėmė įstatymą, kuriuo kriminalizuojamas „melagienų“ apie jos kariuomenę skleidimas. Valdžios institucijos pasinaudojo šiuo įstatymu siekdamos nuslopinti kritiką karui, kurį Kremlius vadina „specialia karine operacija“.
Latvijos ambasada Rusijoje dalyvavo stebint V. Kara-Murzos teismo posėdžius, kurie vyko už uždarų durų. Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad proceso neskaidrumas dar kartą patvirtina režimo baimę dėl atvirumo ir politinį bylos pobūdį.
