„Šventė nėra dar galutinė. Laukiame, kad šalia 31-osios vėliavos iškiltų ir 32-oji bei labai tikimės, kad Vilnius galės tuo pasidžiaugti. Manau, kad dabar mūsų Turkijos partneriai pereina į aktyviausią rinkiminį laikotarpį. Turbūt būtų sunku tikėtis rimtų poslinkių būtent šiame etape, bet po rinkimų manau, kad dauguma čia besirenkančių ministrų, atstovų tikisi, jog turėtų būti tie žingsniai žengiami“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje kalbėjo ministras.
Pasak jo, norisi tikėti, jog Švedija NATO nare taps iki liepą Vilniuje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo, ministro teigimu, tai gali būti vienas iš susitikimo „sėkmės faktorių“.
Tokią poziciją kovą interviu BNS yra išsakęs ir buvęs Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Markas Esperis. Jo teigimu, pasibaigus rinkimams Ankara bus labiau linkusi rasti būdą sutikti su Švedijos prašymu ir jį patvirtinti.
NATO sąjungininkės Turkija ir Vengrija – kiekviena dėl savų priežasčių – vilkino Suomijos stojimą ir iki šiol blokuoja Švedijos narystę.
Švedija vengrų lyderiui Viktorui Orbanui neįtiko išreiškusi nerimą dėl teisinės valstybės padėties Vengrijoje. Tuo metu, Turkiją Stokholmas supykdė atsisakydamas išduoti dešimtis asmenų, kuriuos šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sieja su nesėkmingu 2016 metų bandymu įvykdyti perversmą ir dešimtmečius trunkančia kurdų kova už nepriklausomybę.
Kremlius antradienį Suomijos narystę NATO pavadino „pasikėsinimu į mūsų saugumą“ ir pareiškė, kad tai yra „naujausias padėties pablogėjimas ir žada imtis „atsakomųjų priemonių“.
„Dėl grasinimo didinti pajėgas Rusijos vakaruose jau esame girdėję anksčiau (...) tai naudojam kaip argumentą kodėl yra reikalingas didesnis atgrasymas NATO rytų flange“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Sunku šiandien yra įvertinti (...) ar Rusija yra pajėgi sustiprinti savo pajėgumus vakariniame flange. Jeigu žiūrėtume į trijų-septynerių metų laikotarpį matyt, vis dėlto reikia manyti, jog nepaisant to kaip karas Ukrainoje pasibaigs, jei bus pajėgūs atsistatyti ir greičiausiai grasins NATO toliau. Į tai turime žiūrėti rimtai“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Prieš daugiau kaip metus Kremliaus pradėta didelio masto invazija į Ukrainą supurtė Europos saugumo sanklodą ir paskatino Suomiją bei jos kaimynę Švediją atsisakyti dešimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos.
Prisijungusiai Suomijai ima galioti ir Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos, skelbiantis, kad vienos ar kelių NATO valstybių narių užpuolimas bus laikomas visų Aljanso narių užpuolimu.
