Jos duomenimis, 2022 metais 49-iose valstybėse ir dviejose kitose teritorijose dėl sausumos minų ir likusių nuo karo sprogmenų buvo sužeista arba žuvo 4 710 žmonių.
Jos teigimu, 85 proc. šių aukų sudarė civiliai gyventojai, iš kurių pusė buvo vaikai.
Tai yra šiek tiek mažiau nei prieš metus, kai buvo užregistruoti mažiausiai 5 544 nukentėjusieji nuo minų ir likusių nuo karo sprogmenų.
Tačiau vienas metinės ataskaitos autorių Lorenas Persi (Lorenas Persis) pastebėjo, kad ypač padaugėjo aukų, nukentėjusių tik nuo sausumos minų, t. y. ant žemės ar po ja tyčia įrengtų sprogstamųjų užtaisų, dėl kurių konfliktų metu ir ilgai po jų žūsta ar yra sužeidžiami žmonės.
„Nukentėjusiųjų, užregistruotų būtent dėl priešpėstinių minų, skaičius padidėjo (...) šiek tiek daugiau nei 50 proc. – nuo 414 nukentėjusiųjų dėl priešpėstinių minų 2021 metais iki 628 nukentėjusiųjų 2022 metais“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Didėjantis aukų skaičius Ukrainoje
Ataskaitoje nustatyta, kad praėjusiais metais daugiausia aukų dėl minų ir likusių nuo karo sprogmenų buvo užregistruota Sirijoje – 834.
Tačiau, ko gero, labiausiai sukrečiantis buvo didėjantis aukų skaičius Ukrainoje. Praėjusių metų vasarį prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, per metus Ukrainoje nuo minų ir likusių nuo karo sprogmenų sužeistų ar nužudytų civilių gyventojų skaičius išaugo daugiau nei 10 kartų – nuo 58-ių 2021 metais iki 608-ių 2022-aisiais.
Ataskaitoje teigiama, kad 2022 metais Jemene ir Mianmare užregistruota po daugiau nei 500 aukų.
Sausumos minų stebėsenos ataskaita buvo paskelbta prieš kasmetinį 1997-aisiais priimtos minų draudimo sutarties šalių susitikimą.
Šia sutartimi, kurią šiuo metu yra pasirašiusios 164 valstybės, draudžiamas priešpėstinių minų naudojimas, kaupimas, gamyba ir perdavimas, ir reikalaujama teikti pagalbą aukoms, atlikti išminavimo darbus bei sunaikinti minų atsargas.
Minų keliamas pavojus
„Minų draudimo sutartis turi būti visų pastangų atsikratyti priešpėstinių minų kertinis akmuo“, – pareiškime teigė Tarptautinės sausumos minų uždraudimo kampanijos vadovė Tamar Gabelnick (Tamar Gabelnik).
„Bendruomenės bus tikrai apsaugotos nuo šių ginklų keliamo pavojaus tik tada, kai visos valstybės prisijungs prie sutarties ir visapusiškai jos laikysis“, – pridūrė ji.
Ataskaitoje įspėjama, kad nauji draudžiamo ginklo naudojimo atvejai yra vienas didžiausių iššūkių ilgą laiką galiojusiai normai dėl kovos su sausumos minomis.
2022 metais Mianmaras ir Rusija, kurios nėra šios sutarties šalys, panaudojo naujų priešpėstinių minų.
Antradienį paskelbtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusijai plačiai naudojant minas Ukrainoje susidarė precedento neturinti situacija, kai šalis, kuri nėra Minų draudimo sutarties šalis, naudoja šį ginklą valstybės, šios sutarties šalies, teritorijoje.
Ukrainos pareigūnai taip pat „tiria aplinkybes, ar jos pajėgos naudojo prieštankines minas Charkivo srityje esančiame Iziume ir jo apylinkėse 2022 metais, kai miestą kontroliavo Rusija“, priduriama ataskaitoje.
Ataskaitoje taip pat nustatyta, kad 60 šalių ir kitų teritorijų tebėra užterštos priešpėstinėmis minomis, įskaitant 33 valstybes, kurios yra Konvencijos šalys ir privalo aktyviai vykdyti išminavimo darbus.
