Demonstracijos dėl Mahsos Amini mirties Irano teokratijai tapo vienu didžiausių iššūkių nuo pat 2009 metų, kuomet vyko Žaliojo judėjimo protestai. Tarp demonstrantų buvo naftos sektoriaus darbuotojų, vidurinių mokyklų moksleivių ir moterų, žygiuojančių be hidžabo.
Trečiadienio vidurdienį, rengiantis pasitikti naujus protestus, visame Teherane masiškai dislokuota riaušių policija ir civiliais drabužiais vilkintys pareigūnai, sakė liudininkai. Jie taip pat pranešė apie mobiliojo interneto paslaugas paveikusius trikdžius.
Teisių gynėjų grupė „NetBlocks“ teigė, kad Irano interneto srautas sumažėjo iki maždaug 25 proc., lyginant su intensyviausiomis valandomis.
„Tikėtina, kad šis incidentas dar labiau apribos laisvą informacijos srautą vykstant protestams“, – teigė „NetBlocks“.
Nepaisant trikdžių, bent viena demonstracija sulaukė dėmesio – Teherane maždaug 30 moterų, nusiėmusių hidžabus, skandavo: „Mirtis diktatoriui!“ Nepaisydami saugumo pajėgų grasinimų, pravažiuojantys automobiliai palaikančiai signalizavo. Kitos moterys palaikymą protestuotojoms išreiškė tiesiog neprisidengdamos galvų skaromis, pasakojo įvykio liudininkai.
Irano vyriausybė tvirtina, kad su M. Amini nebuvo netinkamai elgiamasi, tačiau, jos šeimos teigimu, po mirties ant merginos kūno buvo rasta mėlynių ir kitų sumušimo požymių. Vėlesniuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip saugumo pajėgos muša ir stumdo protestuotojas, tarp jų moteris, nusiplėšusias hidžabus.
Daugiausia įniršio tragedija sukėlė kurdų apgyvendintuose regionuose vakarų Irane, nes M. Amini buvo kurdė.
Trečiadienį kurdų grupė, vadinama „Hengaw“ žmogaus teisių organizacija, parodė nuotraukas, kuriose matyti uždarytų parduotuvių ir tuščių gatvių vaizdai, apibūdindama reginį kaip kai kuriose vietovėse kilusį parduotuvių savininkų streiką. Grupė taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuris, kaip teigiama, nufilmuotas gimtajame M. Amini Sakeze – jame matyti, kaip riaušių policijos sunkvežimiai juda per miestą.
Nors protestus didžiąja dalimi išprovokavo M. Amini mirtis, Irane jau daug metų tvyro nepasitenkinimas dėl kenčiančios šalies ekonomikos. Įvedus sankcijas dėl Teherano branduolinės programos, stipriai krito šalies valiutos – rialo – kursas, o dėl to pašlijo daugybės žmonių finansinė padėtis.
Kol kas neaišku, kiek žmonių per protestus žuvo ar buvo suimti.
Osle įsikūrusi Irano žmogaus teisių grupė trečiadienį apskaičiavo, kad žuvo mažiausiai 201 žmogus. Į šiuos skaičiavimus įtraukta ir maždaug 90 aukų, nužudytų saugumo pajėgų rytiniame Zahedano mieste per protestus prieš policijos pareigūną, kaltinamą išžaginimu atskiroje byloje.
Irano valdžia kaltę dėl šiame mieste kilusio smurto protrūkio suvertė neįvardytiems separatistams, nepateikdama jokių detalių ar įrodymų.
Pasirodė daugybė vaizdo įrašų, rodančių, kaip riaušių policija šaudo į minias.
Didėjant visuomenės spaudimui, Irano policijos vadas, generolas Hosseinas Ashtari, trečiadienį per valstybinę televiziją nepateikęs įrodymų prievarta apkaltino „kontrrevoliucines užsienio grupes“ – teigė, jog jų nariai vilkėjo policijos uniformas ir šaudė į minią. Jo tvirtinimu, pareigūnai sulaikė kai kuriuos iš tų žmonių.
Tuo metu Irano švietimo ministras Yousofas Nouri patvirtino, kad per protestus buvo areštuota mokyklinio amžiaus vaikų. Jis atsisakė atskleisti skaičių, tik pakomentavo, jog sulaikytieji buvo patalpinti „į psichiatrijos centrą“, o ne į kalėjimą, pranešė reformas remiantis laikraštis „Shargh“.
