Įtampą švelninti bando Vokietijos, Prancūzijos, Britanijos lyderiai, tačiau jų raginimus susilaikyti nuo smurto Irano prezidentas vadina nelogiškais.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
„USS Georgia“ – povandeninis amerikiečių karo laivas, kurį Vašingtonas skubiai nusiuntė į Viduržemio jūrą, baiminantis Irano smūgio Izraeliui.
O eskadriniam minininkui „USS Laboon“ įsakyta palikti Raudonąją jūrą ir nedelsiant užimti poziciją Viduržemyje.
Be naujai atsiųstų, Viduržemio jūroje amerikiečiai yra dislokavę dar penkis karo laivus, kurių pagrindinis tikslas – atgrasyti Iraną nuo smūgio Izraeliui, o jei Iranas tam ryžtųsi – pulti ir gintis.
Ir nors įtampa Artimuosiuose Rytuose tvyro nuo pat Izraelio – „Hamas“ karo pradžios, dabar Vašingtono kariniai pajėgumai Viduržemio jūroje didžiausi nuo spalio mėnesio.
„Turbūt vėl susiduriame su dilema, kai, viena vertus, nė viena iš pusių – nei Izraelis, nei Iranas – nenori, kad situacija eskaluotųsi į dar didesnį ir, galbūt, nebesuvaldomą karinį konfliktą, bet, kita vertus, taip pat nenori nedaryti nieko ir šiuo atveju, ko gero, imsis priemonių, kurios bet kuriuo atveju sukurs papildomas rizikas dėl to, kad situacija gali išsivystyti į didesnį konfliktą, eskaluotis, įtraukti papildomus veikėjus ir panašiai“, – komentuoja politologas Linas Kojala.
Iranas apsisprendęs
„The Washington Post“ šaltiniai Izraelio žvalgyboje sako, kad Iranas yra tvirtai apsisprendęs suduoti tiesioginį smūgį Izraeliui. Izraelis ruošiasi įvairiems scenarijams.
„Mes rimtai vertiname savo priešų pareiškimus, todėl esame pasiruošę puolimui bei gynybai aukščiausiu lygiu, ir veiksime pagal atsakingų pareigūnų nurodymus“, – kalba Izraelio kariuomenės atstovas Daniel Hagari.
Neabejojama, kad savo veiksmus Iranas koordinuoja su teroristine „Hezbollah“. Smūgis Izraeliui, kurio labiausiai buvo tikimasi vakar ir šiandien, kai žydai mini Tisha B'Av – daugybę nelaimių žydams atnešusią dieną – būtų kerštas už „Hamas“ lyderio Ismailo Haniyehos ir „Hezbollah“ vyriausiojo vado Fuado Shukro nužudymą. I. Haniyeh buvo nužudytas pačiame Teherane, svečių namuose, kai atvyko į naujojo šalies prezidento inauguraciją.
„Veiksmas, nutikęs Irane, prezidento rinkimų inauguracijos kontekste yra toks, kuris tarsi rodo Irano pažeidžiamumą ir Izraelio stiprybę. Būtent tai ir yra pagrindinė paskata, net ir nenorint didesnio karo, vis tiktai imtis veiksmų“, – teigia L. Kojala.
JAV dirbs su abiem pusėmis
Artimuosiuose Rytuose iškilus rimtai karo grėsmei, Izraelis yra priverstas ne tik galvoti apie gynybą, bet ir sulaukia augančio tarptautinio spaudimo sudaryti paliaubas su „Hamas“. Tai padėtų nutraukti kruviną karą Gazos Ruože ir išlaisvinti iš Izraelio teroristų pagrobtus įkaitus. Derybos dėl Joe Bideno pasiūlyto taikos plano Katare turėtų atsinaujinti ketvirtadienį, tačiau, ar duos kokių nors rezultatų – nežinia.
Dalis arabų šalių sako, kad po to, kai Izraelis nukovė derybose dalyvaudavusį „Hamas“ lyderį I. Haniyeh, jos apskritai neįmanomos. Vašingtonas laikosi kitokios nuomonės.
„Mes tikime, kad susitarimas įmanomas, tad toliau dirbsime su abiem pusėmis“, – tikina JAV valstybės departamento atstovas Vedant Patel.
Savo ruožtu palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas šiuo kritiniu visam pasauliui metu lankosi Maskvoje. Su V. Putinu jis susitiks pirmą kartą nuo 2021 m. Žada aptarti padėtį Gazos Ruože ir Artimuosiuose Rytuose. Po to M. Abbasas vyks į Turkiją. Beje, ir Maskva, ir Ankara remia „Hamas“.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
