Kremlius griežtai pasmerkė Suomijos sprendimą ir pareiškė, kad Suomija neva neturės įtakos jokiems Rusijos sprendimams.
„Stodama į NATO, Suomija atsisakė savo unikalaus tapatumo ir prarado nepriklausomybę, kuri dešimtmečiams suteikė jai ypatingą statusą tarptautiniuose reikaluose. <...> Suomija tapo maža NATO nare, neturinčia galimybės daryti įtakos jokiems sprendimams. Ji prarado savo galimybes turėti žodį tarptautiniuose reikaluose“, – sakoma ministerijos pranešime.
Kremlius taip pat pridūrė, kad Suomijos narystė NATO turės „neigiamą poveikį“ Rusijos ir Suomijos dvišaliams santykiams.
Ministerija tikina, kad Rusijos atsakas į „nacionalinio saugumo grėsmes“, kylančias dėl šio sprendimo, iš dalies priklausys nuo „NATO karinės infrastruktūros ir puolamųjų ginklų dislokavimo jos teritorijoje“.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Suomijos įstojimas į Aljansą padidino platesnio konflikto riziką, rašo „The Guardian“.
Suomija antradienį tapo 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai.
