Visą šalį apėmę demokratiniai protestai Baltarusijoje prieš abejotiną Aleksandro Lukašenkos pergalę prezidento rinkimuose iškėlė Kremliui, ir jo seniausiam, tačiau labiausiai problemiškam sąjungininkui A. Lukašenkai, problemą: kaip išsaugoti kontrolę, kuomet aistros nurims, ir ką pasirinkti?
„Rusija įsikištų ne dėl demokratijos, o dėl rezultato, kuris būtų naudingas jai pačiai, – pažymėjo diplomatas, buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Baltarusijoje Nigelas Gouldas-Davisas. – Rusijai geri santykiai reiškia paklusnumą“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad „ši krizė yra Rusijos ir ES virvės tempimo dėl 2014-ųjų Ukrainos tęsinys. Tačiau protestai Baltarusijoje kilo dėl milžiniškos antipatijos A. Lukašenkai, o geopolitinio nerimo nėra daug. Kuomet vienas iš mitinguojančiųjų pradėjo mosuoti ES vėliava, kiti išsyk sušuko, kad šis ją patrauktų, rašoma straipsnyje.
Svarbiausia Rusijai – palaikyti draugiškus santykius su Baltarusija ir nesikišti, – „Financial Times“ cituojamas Kremliui artimas šaltinis. – Ten nėra skirstymo tarp Rytų ir Vakarų ir nėra agresyvaus nacionalizmo, kaip Ukrainoje“.
Gali pasirinkti ekonominį spaudimą
V. Putinas turi rimtų ekonominių svertų. Baltarusijos ekonomika yra daug kuo priklausoma nuo Rusijos, kuri faktiškai subsidijuoja Minską leisdama naudotis nebrangia nafta ar dujomis. Bet koks pasisukimas nuo Maskvos, greičiausiai, stipriai supurtytų ekonomiką ir pareikalautų skausmingų reformų.
Tie, kas vadovauja protestams netgi pasiūlė išsaugoti prorusišką šalies kryptį valdžioje. Marija Kolesnikova, kuri yra iš Lietuvos turinčios šalį atstovauti Svetlanos Cichanouskajos sukurtoje Valdžios perdavimo taryboje, apkaltino A. Lukašenką „įtampos su Rusija kūrimu“ ir pareiškė, kad opozicija sieks sukurti „abipusiai naudingus santykius“ su Maskva.
Tačiau S. Cichanouskaja ir jos vyras tinklaraštininkas Sergejus, kurio prezidentinę kampaniją ji ir perėmė po to, kai jis atsidūrė kalėjime, yra politikoje nežinomi žaidėjai. Maskvos Carnegie centro vadovo Dmitrijaus Trenino teigimu, jiems trūksta patirties, kurios Rusija pareikalautų iš A. Lukašenkos įpėdinio. „Kremlius neprisileis šios grupės kaip patikimo partnerio, – įsitikinęs politologas. – Geriausias Kremliui variantas dabar – ne sėdėti ir laukti, o ruoštis ir pasirengti Lukašenkos valdžios perdavimui ir remtis prorusiška dauguma Baltarusijoje“.
Neįvardinto Europos šalies diplomato teigimu, S. Cichanouskajos kampanija taip pat gali kelti Rusijos susierzinimą, nes leidžia tradicinės baltarusių opozicijos atstovams, kuriuos finansuoja ir palaiko Vakarai, dominuoti „koordinacinėje taryboje“.
„Didžiausia pagalba Lukašenkai – tai senoji opozicija. Ji silpnina politinį protesto judėjimo legitimumą. Nė vienas valdininkas nepakeis savo nuomonės, kad prisijungtų prie šios grupės“, – įsitikinęs diplomatas.
Skirtingai nuo Ukrainos, kur Kremlius dešimtmečiais kultivavo prorusiškus politikus ir oligarchus, A. Lukašenkos viešpatavimas reiškia, kad Baltarusijoje nėra daug panašaus kalibro veikėjų. Baltarusijos prezidentas netgi yra pareiškęs, kad sulaukė Maskvos palaiminimo kito kandidato į prezidentus, Viktoro Babarikos, kuris ilgus metus valdė Kremliaus kontroliuojamo „Gazprom“ banko padalinį Baltarusijoje, areštui. Tačiau šia versija suabejota net pačioje Rusijoje, „Gazprom“ artimas šaltinis tikina, kad V. Babarika nebuvo Rusijos patikėtiniu: „Jis buvo paprasčiausiai samdomu valdytoju. Kai tik pradėjo kištis į politiką, jį atleido“.
„Opozicinės koalicijos nesugebėjimas atstovauti prorusišką daugumą Baltarusijoje gali įtikinti Maskvą tuo, kad A. Lukašenka išlieka mažesniu blogiu, pažymėjo ES diplomatas.
„Prieš rinkimus Maskvos tikslas buvo silpnas režimas, o ne revoliucija. Taigi, jeigu daugiau nebus smurto, jie gali ir išlaukti. Jie palaikys Lukašenką, jeigu šis sugebės išvengti klaidų, kurias jis jau padarė“, – pridūrė jis.
Kremlius gali pakartoti 2018-ųjų revoliuciją Armėnijoje
Su Kremliumi siejamo analitinio centro politologas mano, kad Rusija, greičiausiai, sieks pakartoti 2018-ųjų revoliuciją Armėnijoje, kuomet posovietinė respublika nuvertė savo ilgametį prezidentą, tačiau vietoje jo į valdžią atėjo protestų lyderis, kuris išsaugojo prorusišką šalies politiką, pažymima leidinyje.
„Mažai tikėtina, kad V. Putinas bus patenkintas vakarietiška demokratija Baltarusijoje, tačiau jeigu jis neturės kito pasirinkimo, tai, tikėtina, gali susitaikyti su tuo, kad naujoji vadovybė patvirtins prorusiškų geopolitinių prioritetų laikymąsi“, – įsitikinęs politologas A. Kortunovas.
Nepaisant to, kad V. Putinas gali būti pasirengęs priimti demokratinę kaimynę ir pristabdyti savo integracinius planus, mainais į Minsko priklausomybę nuo Maskvos, ilgalaikės pasekmės Kremliui gali būti itin rimtos.
Baltarusija taps rimta egzistencine krize Rusijai – Demokratiškame Minske šiandien gali atsidurti prorusiška valdžia, bet jau kitą dieną ten gali atsirasti ne tokie draugiški politikai.
Daugiau apie situaciją Baltarusijoje stebėkite TV3 Žinių reportaže: