Apžvalgoje pažymima, kad Rusijos karinė vadovybė tikriausiai įsakė Čečėnijos Respublikos vadovo R. Kadyrovo kariuomenei pradėti puolimo operacijas Ukrainoje po to, kai „Wagner“ paliks Bachmutą.
ISW analitikai pabrėžia, kad R. Kadyrovas gegužės 31 d. pareiškė, jog čečėnų pajėgos gavo naujų įsakymų ir prisiėmė atsakomybę už fronto liniją Donecko srityje. Jis taip pat sakė, kad čečėnų daliniai turėtų pradėti „aktyvias kovines operacijas“ ir „išvaduoti nemažai gyvenviečių“.
R. Kadyrovas pridūrė, kad čečėnų specialiosios pajėgos „Achmat“ ir specialiųjų pajėgų pulkas „Šiaurės Achmat“ buvo perkeltos Marjinsko kryptimi į pietvakarius nuo Donecko.
Be to, Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad 1-ojo kariuomenės korpuso 5-osios atskiros motorizuotųjų šaulių brigados ir specialiųjų pajėgų „Achmat“ puolimo būriai vykdo puolimo operacijas Marjinsko kryptimi.
Tiesa, ISW analitikai apžvalgos rašymo metu nepastebėjo jokių čečėnų puolimo operacijų Zaporižioje ar Chersone požymių.
Ekspertai pažymi, kad čečėnų pajėgos daugiausia veikė užnugaryje po to, kai dalyvavo mūšiuose dėl Mariupolio, Sjevjerodonecko ir Lysyčansko, išskyrus kai kurias puolimo operacijas aplink Belohirivką Luhansko srityje.
ISW taip pat stebėjo, kaip R. Kadyrovo pajėgos veikė kaip policijos pajėgos pietų Ukrainoje ir vykdė vietos žvalgybos operacijas Zaporižios srityje.
„Ribotas čečėnų dalinių dalyvavimas fronte ir R. Kadyrovo dėmesys verbavimui gali reikšti, kad jis neskuba skirti savo pajėgų puolimo operacijoms Ukrainoje, nepaisant jo ultranacionalistinių pasakojimų“, – tokią išvadą daro ISW analitikai.
Analitikai taip pat priduria, kad jei R. Kadyrovo teiginiai, kad 7 tūkst. jų kovotojų yra Ukrainoje, bus arti tiesos, jo pajėgos negalės sėkmingai atlikti kelių reikšmingų puolimo operacijų.
Pasak ISW, Kremlius taip pat gali bandyti nutraukti R. Kadyrovo ir „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino ryšius ir dar kartą pabrėžti federalinę valdžią čečėnų pajėgų atžvilgiu.
