„Mes, Bachmuto gyventojai, daug praradome. Tačiau didžiausi nuostoliai yra žmonių gyvybės. Nuo karo pradžios buvo sužeisti 505 mūsų žmonės, iš jų 17 vaikų. Deja, žuvo 204, tarp jų keturi vaikai“, – „Ukrinform“ sako jis.
Pasak mero, prieš karą Bachmute gyveno apie 70 tūkst. žmonių.
Šiuo metu Bachmute liko apie 500 žmonių. Daugelis gyventojų išvyko į kitus Ukrainos regionus arba užsienį.
O. Revos teigimu, Bachmuto miesto karinė administracija, siekdama paremti Bachmuto gyventojus, atidarė paramos centrus Dniepro, Kyjivo, Charkivo, Odesos, Poltavos, Kryvyj Riho ir kituose miestuose.
Bachmutas jau kurį laiką išlieka karščiausiu fronto tašku.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
