Maskva, sustabdydama savo misijos prie NATO darbą, įformino savo santykių su Aljansu būklę de jure, ir toks sprendimas buvo būtinas ir neišvengiamas, antradienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Kalbant apie situaciją bendrai, tai de facto padėtis buvo įforminta de jure – štai kaip tai galima apibūdinti: iš tikrųjų nebuvo jokių santykių, nebuvo dialogo“, – sakė jis žurnalistams.
Priešingai, „NATO paskelbė apie savo ketinimą visais įmanomais būdais suvaldyti Rusiją, paremdama šiuos žodžius konkrečiais veiksmais“, kalbėjo D. Peskovas.
„Paskutinis lašas – Briuselyje dirbusių mūsų diplomatų išsiuntimas. Dėl to tapo būtina ir neišvengiama situaciją de facto paversti de jure “, – sakė jis.
Anot D. Peskovo, dėl šio sprendimo Rusija „nenukentės“.
„Jokio dialogo tarp mūsų ir NATO ir taip nebuvo, o prireikus, kaip jau paaiškino URM vadovas, Rusijos pasiuntinys Briuselyje galės atsakyti į visus atitinkamus klausimus“, – pareiškė Kremliaus atstovas. Jis pridūrė, kad „anksčiau taip ir buvo: dialogo palaikymo funkciją atliko mūsų pasiuntinys Briuselyje“.
„Mes ne kartą sakėme, kad neįmanoma šokti tango vienam, ir mes to daryti neketiname“, – patikino jis.
Pirmą žingsnį turi žengti NATO
Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo ruožtu pareiškė, kad Maskva mano, jog NATO turi žengti pirmą žingsnį siekiant santykių su Rusija normalizavimo.
„Taip, mes tai grindžiame tuo, kad niekada [pirmi] nepradėjome bloginti mūsų santykių nei su NATO, nei su ES“, – sakė ministras, atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar esant tokiai padėčiai Aljansas pirmas turi imtis santykių normalizavimo.
S. Lavrovo teigimu, Maskvos santykių su Aljansu blogėjimo istorija prasidėjo 2008 metais, kai tuometinis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis „paskelbė nusikalstamą įsakymą pulti Cchinvalio miestą“.
Pasak jo, tada Rusija primygtinai reikalavo sušaukti Rusijos ir NATO Tarybą šiai situacijai aptarti, tačiau JAV valstybės sekretorė [tuo metu Condoleezza Rice] kategoriškai atsisakė.
„Nors kuriant Rusijos ir NATO Tarybą steigiamajame akte buvo pabrėžiama, kad ji turi veikti bet kokiu oru“, – pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas.
Išvakarėse Rusija paskelbė sustabdanti savo misijos NATO darbą ir uždaranti Aljanso biurus Maskvoje, santykiams su šiuo Vakarų kariniu bloku dar labiau pablogėjus.
Pasak S. Lavrovo, tai atsakas į aštuonių Rusijos misijos prie karinio aljanso narių išsiuntimą praėjusią savaitę.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad išsiunčiami asmenys yra „nedeklaruoti rusų žvalgybos pareigūnai“. Maskvos komandos, galinčios dirbti NATO būstinėje, narių skaičius buvo sumažintas perpus.
„Po tam tikrų NATO priemonių pagrindinių sąlygų bendram darbui nebėra“, – žurnalistams Maskvoje pirmadienį sakė S. Lavrovas.
Pasak jo, Rusija maždaug nuo lapkričio 1-osios stabdo savo nuolatinės misijos prie NATO darbą, įskaitant vyriausiojo karinio atstovo darbą.
Rusija taip pat stabdo 2002-aisiais įsteigtos NATO karinės ryšių misijos Maskvoje, Belgijos ambasadoje, darbą; jos darbuotojų akreditacija panaikinama nuo lapkričio 1 dienos. S. Lavrovas taip pat paskelbė, kad bus uždarytas NATO informacijos biuras Maskvoje, įsteigtas 2001 metais, siekiant gerinti supratimą tarp NATO ir Rusijos.
„NATO jau smarkiai sumažino kontaktus su mūsų misija“, – sakė S. Lavrovas ir pareiškė, kad Aljansas „nesuinteresuotas dialogu ir darbu kaip lygiems“ pašnekovams.
„Nematome priežasties apsimesti [manantys], kad artimoje ateityje įmanomi kokie nors pasikeitimai“, – sakė jis.
Anot S. Lavrovo, skubiais atvejais NATO galėtų palaikyti ryšį per Rusijos ambasadorių Belgijoje.
Šiais sprendimais nutraukiamos ne vienus metus trukusios pastangos gerinti Maskvos ir NATO ryšius, užmegztus po Sovietų Sąjungos suirimo 1991 metais.
„Žalinga veikla“
„Stebime suaktyvėjusią Rusijos žalingą veiklą, bent jau Europoje, todėl turime veikti“, – tuo metu, kai buvo išsiųsti aštuoni Rusijos misijos prie NATO nariai, kalbėjo J. Stoltenbergas.
J. Stoltenbergas pabrėžė: „NATO ir Rusijos santykiai yra žemiausiame lygyje nuo Šaltojo karo pabaigos, ir taip yra dėl Rusijos elgesio.“
Rusijos stebėtojų misija prie NATO buvo prieš du dešimtmečius įsteigtos NATO ir Rusijos tarybos, skirtos skatinti bendradarbiavimą bendrais saugumo klausimais, dalis.
Rusijos misija jau kartą buvo mažinama: septyni jos nariai buvo nušalinti po 2018 metais Anglijoje įvykdyto buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dar trijų Rusijos diplomatų prašymai išduoti akreditaciją buvo atmesti.
NATO ir Rusijos tarybos posėdžiai dėl padidėjusios įtampos nevyksta nuo 2019 metų.
Vakarų ir Maskvos ryšiai pastaraisiais metais prastėjo, ypač po 2014 metais Kremliaus įvykdytos Krymo aneksijos, taip pat dėl Rusijos vaidmens Rytų Ukrainos konflikte.
Vakarų šalys dėl Ukrainos, įtariamo kišimosi į rinkimus, kibernetinių atakų ir bandymo nunuodyti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną įvedė virtinę sankcijų Rusijai.
Maskva savo ruožtu kaltina Vakarus kišimusi į jos rinkimus ir parama prieš Kremlių nusistačiusioms jėgoms tokiose šalyse kaip Ukraina ir Sakartvelas, Rusijos priskiriamose savo tradicinei įtakos sferai.
