„Tai pavyzdys Vokietijai, kad galima priimti tokį suverenų sprendimą“, – interviu laikraščiui „Financial Times“ sakė Alice Weidel.
Pasak jos, AfD norėtų reformuoti ES institucijas, kad būtų apribota Europos Komisijos galia ir panaikintas, jos nuomone, demokratijos deficitas.
Tačiau jei AfD siekiamų pokyčių nepavyktų įgyvendinti, „galėtume surengti referendumą dėl „Dexit“ – Vokietijos išstojimo iš ES“, – sakė ji.
Dėl šių komentarų A. Weidel atsidūrė priešpriešoje su pagrindinėmis Vokietijos partijomis ir visuomene, kurios didžioji dalis nori pasilikti ES.
AfD, kuri buvo įkurta 2013 metais kaip „vieno klausimo partija“, besipriešinanti eurui, pastaraisiais metais sumažino savo euroskepticizmą, bet pasinaudojo pykčiu dėl imigracijos ir dar labiau pasuko į kraštutinumus.
Šiuo metu kraštutinių dešiniųjų partija nacionalinėse nuomonių apklausose užima aukštas pozicijas – apie 22 proc., 13 proc. lenkia kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratus ir atsilieka tik nuo konservatyvios CDU-CSU.
Artimiausias didelis išbandymas AfD bus birželio mėnesį vyksiantys Europos Parlamento rinkimai.
Pastarosiomis dienomis šimtai tūkstančių žmonių Vokietijoje protestavo prieš AfD po to, kai tyrimų leidinys „Correctiv“ atskleidė, kad partijos nariai ekstremistų susitikime aptarė masinės deportacijos planą.
AfD patvirtino, kad jos nariai dalyvavo susitikime, tačiau neigė pranešimus apie „remigracijos“ planą dėl imigrantų ir „neasimiliuotų piliečių“ išsiuntimo.
Šie atskleidimai sukėlė pasmerkimų bangą iš aukšto rango politikų ir pilietinės visuomenės veikėjų, įskaitant bažnyčios vyskupus ir Bundeslygos trenerius, pusės.
O. Scholzas paragino piliečius priešintis AfD, o deportacijos planą pavadino „išpuoliu prieš mūsų demokratiją“.
