Tyrimo rezultatai buvo paviešinti „The Lancet“ žurnale. Medikų tyrimai remiasi 191 paciento iš dviejų Uhano ligoninių duomenimis. Būtent šiame mieste ir kilo COVID-19 epidemija. Vienu atveju viruso DNR buvo aptikta paciento kvėpavimo takuose praėjus 37 dienoms po užsikrėtimo. Trumpiausiai trukusi viruso gyvavimo trukmė – 8 dienos. Daugeliu atvejų koronavirusas žmogaus organizme buvo aptinkamas daugiau nei dvi savaites, kurias daugelis valstybių numato karantino atveju.
Šią savaitę taip pat buvo publikuotas ir JAV mokslininkų tyrimas, kuris patvirtina viruso „gyvybingumą“ ne tik žmogaus organizme, tačiau ir už jo ribų. COVID-19 ore gali išbūti iki trijų valandų, o ant įvairių paviršių – net iki trijų parų. Pavyzdžiui, ant kartono koronavirusas yra gyvybingas 24 valandas, o ant plastiko ar metalo – iki 72 valandų, rašoma „The Daily Mail“.
Tačiau mokslininkai pažymi, kad neturi duomenų, ar kas nors buvo užkrėstas koronavirusu būtent po kontakto su kažkokiu paviršiumi. Mokslininkų teigimu, „tai yra teoriškai įmanoma“.
Džordžtauno universiteto mikrobiologijos profesorė Julie Fisher pažymėjo, kad šiuose tyrimuose buvo gauti labai svarbūs duomenys, kuriais remiantis galima keisti savo gyvenimo būdą ir įpročius.
„Mums reikia plauti rankas, suvokti, kad užkratas gali būti ant paviršių, laikyti rankas toliau veido“, – aiškino ji.
Mokslininkai taip pat dar negali pasakyti, kiek efektyvūs yra vieni ar kiti paviršių valymo būdai, rašoma „MarketWatch“. Tačiau yra manoma, kad įvairios dezinfekuojančios priemonės turėtų nužudyti virusą.
Dar vienas tyrimas, atliktas Vokietijoje, parodė, kad būtent ankstyvuoju ligos periodu, kuomet dar faktiškai nepasireiškia jokie simptomai, viruso nešiotojas yra pavojingiausias aplinkiniams. Todėl net silpnas kosulys ar bendras organizmo silpnumas, net jeigu nėra temperatūros, yra rimta priežastis žmogui taikyti karantiną.
Belgijos ir Nyderlandų mokslininkų tyrimas parodė dar niūresnę prognozę. Tiandzino provincijos Kinijoje ir Singapūro pacientų duomenų tyrimai parodė, kad daugelis jų užsikrėtė nuo užkratą nešiojusių žmonių pastarųjų ligos inkubaciniame laikotarpyje. Mokslininkų teigimu, tai gali reikšti, kad vien izoliuoti jau sergančius ar rodančius ligos simptomus žmones neužtenka.
Kovo 11-ąją Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad koronaviruso plėtrą pasaulyje galima vadinti pandemija. Infekuotųjų jau yra daugiau nei 100 pasaulio valstybių. Visame pasaulyje jau užsikrėtė beveik 140 tūkst. žmonių, nuo viruso komplikacijų mirė daugiau nei 5 tūkst.
