„The Wall Street Journal“ paviešino 2022 m. balandį, kuomet Rusijos pajėgos buvo įsiveržusios giliai į kaimyninę šalį, žlugusių taikos tarp Rusijos ir Ukrainos derybų detales.
V. Putinas nuolat akcentuoja, kad yra pasirengęs taikos deryboms su Ukraina, tačiau Maskvos sąlygomis. Paviešinta informacija leidžia susidaryti konkretesnį įspūdį, kokios tos sąlygos gali būti, nors Kremlius ir nuolat grasina, jog „kuo ilgiau tęsis karas, tuo daugiau bus reikalaujama“.
Pažymima, kad 2022 m. balandžio 15 d. dokumente, abiejų derybinių grupių dalyviai bandė nutraukti karo veiksmus, paverčiant Ukrainą „nuolat neutralia valstybe, kuri nedalyvauja karinių aljansų veikloje“, faktiškai atėmus iš jos galimybę atkurti savo kariuomenę padedant Vakarams ir palikus Krymą faktinėje Rusijos kontrolėje.
Pagrindiniai reikalavimai išdėstyti derybų dokumente:
- Ukrainai turėjo būti leidžiama bandyti stoti į ES, tačiau draudžiama jungtis prie tokių karinių aljansų, kaip NATO.
- Dokumento projektas numatė užsienio ginkluotės draudimą, „įskaitant bet kokio tipo raketinę ginkluotę, karines pajėgas ir dalinius“.
- Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėjo būti sumažintos iki konkretaus dydžio. Rusija siekė apriboti viską – nuo karių ir tankų skaičiaus iki maksimalaus turimų raketų skriejimo nuotolio (ne daugiau 40 kilometrų). Maskva reikalavo, kad Ukrainos kariuomenėje būtų ne daugiau 85 tūkst. karių, 342 tankų ir 519 artilerijos pabūklų. Dokumente nurodoma, kadUkraina derybose reikalavo šį skaičių padidinti iki 250 tūkst. karių, 800 tankų ir 1,9 tūkst. artilerijos pabūklų.Krymas turėjo tapti Rusijos dalimi ir nebūtų laikomas neutralia teritorija.
- Maskva taip pat reikalavo, kad rusų kalba Ukrainoje būtų prilyginta ukrainiečių visose oficialiose valdžios institucijos. Su šiuo reikalavimu, anot paviešintų dokumentų, Kyjivas kategoriškai nesutiko.
- Maža to, dokumente buvo nurodyta, kad rytiniai Ukrainos regionai, kurie buvo Rusijos okupuoti dar 2014-aisiais, nėra šių derybų objektas, o šis klausimas turėjo būti aptariamas vėliau, asmeninių V. Putino ir V. Zelenskio derybų metu.
- Derybų rezultatas turėjo būti „garantuojamas“ užsienio valstybių, tarp kurių dokumente išvardintos JAV, Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija ir Rusija. Šioms šalims buvo numatyta atsakomybė ginti Ukrainos neutralitetą jeigu sutartis būtų pažeista. Tačiau, įsigaliojus šiam dokumentui, išvardintos šalys turėjo „nutraukti visus tarptautinius susitarimus, kurie nėra suderinami su nuolatiniu Ukrainos neutralitetu“, įskaitant bet kokius dvišalius karinės pagalbos susitarimus. Tarptautinės saugumo garantijos nebūtų taikomos Krymui ir Sevastopoliui, nes ši teritorija turėjo atitekti Rusijai.
Kapituliacinis dokumentas: Rusija bandė ir vis dar bando primesti tragiškas Ukrainai sąlygas
„Kiti klausimai liko (šiame dokumente) neišspręsti. Ypač tai, kas nutiktų, jei Ukraina būtų užpulta. Rusija norėjo, kad visos valstybės garantės susitartų dėl atsako, o tai reiškė, kad vieningas atsakas mažai tikėtinas, jei pati Rusija būtų agresorė. Jei Ukraina būtų užpulta, Ukrainos derybininkai norėjo, kad jos oro erdvė būtų uždaryta, o tai būtų pareikalavę, kad valstybės garantės užtikrintų neskraidymo zoną ir suteiktų ginkluotę, o tam Rusija nepritarė“, – rašoma WSJ.
Rusija taip pat norėjo įtraukti Baltarusiją kaip valstybę-garantą, o Ukraina – Turkiją. Ukrainos derybininkai kursyvu išskyrė tekstą, kuriame nurodoma, kad jie atsisakė aptarti Rusijos reikalavimą, kad Kijevas atsisakytų pretenzijų būti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo, vykdančio baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus, jurisdikcijoje, teigiama dokumente. Ukrainiečiai taip pat nepritarė sąlygai, kuria panaikinamos visos abipusės sankcijos.
Miglota atrodo ir „rytinių Ukrainos teritorijų aptarimo vėliau“ perspektyva. Vėlesni įvykiai parodė, kad Rusijos režimas be skrupulų aneksavo rytines Luhansko, Donecko, Chersono, Zaporižios sritis, net ir faktiškai jų nekontroliuodamas. Paskelbęs, kad dabar tai yra Rusijos teritorija, Kremlius teisinasi kariaujantis „gynybinį“ karą. 2022 m. pavasarį Ukrainos derybininkai vargu ar galėjo žinoti apie tokius Rusijos valdžios kėslus ir vėliau būtų tiesiog priešpastatyti prieš faktą.
„Dokumentas rodo, kokias dideles nuolaidas buvo pasirengę padaryti Ukrainos pusės derybininkai, kai Kyjivas atsidūrė sunkioje padėtyje pirmosiomis karo savaitėmis. Jis taip pat leidžia įsivaizduoti reikalavimus, kuriuos Rusija gali mėginti priversti Ukrainą padaryti, jei Vakarų karinė parama išnyks ir Rusija pasieks reikšmingų teritorinių laimėjimų“, – rašoma leidinio išvadose.
