Balandžio 10-osios duomenimis, Ispanijoje buvo užfiksuota 157 tūkst. atvejų ir 15 tūkst. mirčių nuo viruso. Milijonui gyventojų tenka 3,3 tūkst. Covid-19 atvejų (Italijoje – 2,3 tūkst., JAV – 1,4 tūkst., Estijoje – 948, o Lietuvoje – 367).
Epidemiologas: baimintis nėra ko
Pirmasis koronaviruso atvejis šalyje buvo užfiksuotas sausio pabaigoje – gana anksti, palyginus su likusia Europa, – Kanarų salose Covid-19 buvo diagnozuotas vokiečių turistui. Vyras buvo tiesiog izoliuotas kartu su buvusiais šalia žmonėmis ir išlaukta, kol praeis simptomai. Antrasis atvejis taip pat buvo užfiksuotas turistų pamėgtoje saloje. Maljorkoje susirgo britas, neseniai bendravęs su iš Singapūro ką tik grįžusiu tautiečiu.
Žemyninėje dalyje pirmasis atvejis užfiksuotas tik vasario pabaigoje. Iki masinio ligos protrūkio Europoje dar buvo likusios kelios savaitės, net medikai nevertino situacijos rimtai. Sveikatos apsaugos ministerijos nepaprastosios situacijos koordinatorius Fernando Simonas iki paskutinės akimirkos neigė ligos keliamą grėsmę. Dar vasario mėnesį šis epidemiologas, kuris dabar kasdien skelbia naujienas apie tūkstančius naujų atvejų, viename interviu pasakojo, kad ispanams visiškai nėra ko bijoti. „Nėra jokių priežasčių nerimauti, viskas kontroliuojama“, – aiškino jis.
Kuomet iki griežtų kontrolės priemonių įvedimo buvo likę vos kelios dienos, F. Simonas ir toliau kalbėjo ta pačia linkme. Kovo 6-ąją, kuomet Madride buvo pradėtos uždarinėti prieglaudos ir slaugos namai ir pasirodė gandai dėl karantino įvedimo sostinėje, jis ir vėl pasireiškė. Šįkart medikas tvirtino, kad uždaryti reikia tik tuos Madrido rajonus, kuriuose bus užfiksuoti ligos protrūkiai.
„Nėra prasmės keisti nei gyvenimo ritmo, nei dar kažko kitose vietose“, – aiškino jis.
„Jeigu mes sustosime, pasaulis sustos“
Šalyje, kur viena penktoji gyventojų (18 proc.) yra vyresni nei 65 metai ir patenka į koronaviruso rizikos grupę, nesunku buvo nuspėti epidemijos plėtros eigą. Tačiau milžiniškas naujų užsikrėtusiųjų skaičius, kurio Ispanijoje niekas nelaukė, matyt, susijęs su keliais esminiais įvykiais vasarį ir kovą, rašoma „Meduza“.
Vasario 19-ąją Milane vyko futbolo varžybos tarp „Valencia“ ir „Atalanta“ klubų, į kurias atvyko 2,5 tūkst. Valensijos sirgalių ir daugiau nei 40 tūkst. – iš Italijos miesto Bergamo. Būtent šis regionas ilgainiui tapo koronaviruso epidemijos epicentru Italijoje: ten buvo nustatyta apie pusę visų šalies atvejų.
Ispanijos žurnalistai kartu su italų kolegomis šį mačą pavadino „biologine bomba“, juk Ispanijai jis taip pat turėjo katastrofiškų padarinių. Grįžę namo, Valensijos sirgaliai Covid-19 užkrėtė savo artimuosius ir draugus. Tai viena iš priežasčių, kodėl virusas taip staiga išplito po Ispaniją: sirgaliai gyveno ir dirbo įvairiose šalies vietose.
Dar vienas koronaviruso epidemijos katalizatorius Pirėjaus pusiasalyje – masinės kovo 8-osios demonstracijos, kurių valdžia ne tik neatšaukė, bet dar ir skatino. Profsąjungų organizuotoje eisenoje dalyvavo ir Madrido bei Barselonos merai. Organizatorių teigimu su lozungu „Jeigu mes sustosime, sustos ir pasaulis“ dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių didžiuosiuose Ispanijos miestuose. Vos po savaitės koronaviruso atvejų šalyje bus fiksuojama tiek daug, kad valdžia pradės kalbėti apie griežtas karantino priemones.
Ispanijos valdžia iki pat paskutinės akimirkos nesugebėjo įvesti karantino, nei valstybiniu, nei regioniniu lygmeniu. Kovo 14-ąją, kuomet vyriausybė galų gale susėdo aptarti masinės izoliacijos sąlygų, šalyje jau buvo užfiksuota 5753 atvejų, iš jų 136 žmonės jau buvo mirę. Koronavirusas plito pasiutusiu greičiu, viso per tą parą šalyje sergančiųjų skaičius išaugo 1519 atvejų.
Būtino sprendimo priėmimą apsunkino ir politiniai nesutarimai, kuomet valdžios atstovai nesutarė dėl kompensacijų verslui ir darbuotojams dydžių, ir dėl baskų regioninių parlamentų rinkimų, turėjusių vykti balandžio 5-ąją, atšaukimo.
Kol valdžia ginčijosi dėl nepaprastosios padėties paskelbimo, Madride augo panika. Gandai apie izoliaciją sostinė prasidėjo dar kovo pradžioje. Ir nors sostinės regiono valdžia juos aktyviai neigė, iš miesto pradėjo važiuoti kitų vietovių gyventojai. Kartu su jais iš miesto išvyko ir studentai, kartu į savo gimtines išsiveždami ir užkratą. Įtampa apogėjų pasiekė kovo 14-ąją, kuomet tiesiog vyriausybės posėdžio metu buvo pranešta, kad koronavirusas buvo aptiktas premjero žmonos organizme. Tą vakarą buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, tačiau visi tie, kurie norėjo, paliko miestą netrukdomi.
Sveikatos apsaugos sistemos problemos Ispanijoje prasidėjo gerokai anksčiau iki koronaviruso epidemijos. Po 2008-ųjų krizės šios srities finansavimas buvo gerokai apkarpytas: vien 2012-ais buvo nurėžta beveik 14 proc. biudžeto dotacijų. „El Pais“ duomenimis, ispanai vidutiniškai laukdami operacijų praleidžia tris mėnesius – sveikatos apsaugos sistema paprasčiausiai neturi resursų kažkaip sutrumpinti šį laiką. 2019-ųjų pradžioje tas pats leidinys „El Pais“ rašė, kad Ispanijoje kilo mokamų medicinos paslaugų bumas: nuo 2012-ųjų daugiau nei milijonas šalies gyventojų pasirinko privačias ligonines, kad gautų greitesnę ir kokybiškesnę pagalbą.
Plintant koronavirusui Ispanijos ligonines užgulė šimtai, o vėliau ir tūkstančiai žmonių, ir sistema paprasčiausiai neišlaikė spaudimo. Tuo metu kai Vokietijoje ir Pietų Korėjoje buvo atliekama iki 15 tūkst. tyrimų per dieną, Madrido ligoninėse buvo atliekami vargani 200-400. Vyriausiasis epidemiologas kaltino logistines problemas, kurias žadėjo „išspręsti per porą dienų“. Iki pat karantino įvedimo šalyje medikams reikėjo pildyti sudėtingas formas ir gauti „specialų leidimą“ atlikti koronaviruso testą pacientui.
Kuomet valstybinės ligoninės persipildė nesusitvarkiusios su koronaviruso pacientų banga, privačios klinikos pradėjo keisti savo intensyvios terapijos skyrius ir atšaukė visas planines operacijas, kad galėtų sutalpinti pas save Covid-19 pacientus. Tačiau Ispanijos valdžia ėmėsi precedento neturinčių žingsnių ir pandemijos laikotarpiu nacionalizavo visas privačias gydymo įstaigas. Į pagalbą medikams kai kuriuose regionuose buvo išsiųsti kariai. Maža to, kovo 19-ąją buvo paskelbta, kad šalis samdys 30 tūkst. papildomų medikų: išėjusių į pensiją gydytojų, paskutinių kursų studentų ir pan. Vėliau šis skaičius išaugo iki 50 tūkst.
Vangi ispanų reakcija
Ispanai iki pat paskutinių akimirkų nesuvokė Covid-19 grėsmės. Net ir paskelbus griežtą karantiną jie, rodos, pamanė, kad taikomos priemonės yra pernelyg griežtos ir bandė visomis išgalėmis jas apeiti. Siekiant užtikrinti izoliacijos sąlygų laikymąsi Ispanijos valdžia į gatves išleido tūkstančius policininkų. Tačiau ispanai, išgyvenę ilgametę diktatoriaus Franko diktatūrą ir neseniai tapę įvykių Katalonijoje liudininkais, į policininkus žiūri skeptiškai ir toli gražu ne visada paklūsta jų nurodymams.
Yra ir dar viena, ne tokia akivaizdi priežastis, kodėl koronavirusas galėjo taip staiga išplisti Ispanijoje. Po trumpos ir šiltos žiemos į Viduržemio jūros pakrantę jau vasarį atėjo nepaprastai šiltas pavasaris, ir ispanai leido sau įprastą gyvenimo būdą: vaikščiojo, sėdėjo saulės nutviekstose terasose, vaikščiojo į svečius ir lankė savo vyresnio amžiaus giminaičius. Kaip ir italai, ispanai pripratę sveikintis spaudžiant ranką ir bučiuojantis net ir su menkai pažįstamais žmonėmis, ir šįkart toks įprotis galėjo tik paspartinti katastrofą, kurią Ispanija jaus dar daugelį metų. Vien pirminiais skaičiavimais, 2020-aisiais ir be to ne pačios turtingiausios šalies ekonomika kris 9 proc.
