Pastaraisiais metais abi šalys sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o po invazijos į Ukrainą jų strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė, nors Kinija tvirtina, kad karo Ukrainoje klausimu yra neutrali.
Ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pirmadienį atvyko į Kiniją, antradienį dalyvavo verslo forume Šanchajuje, o po to išvyko į Pekiną susitikti su premjeru Li Qiangu ir prezidentu Xi Jinpingu.
„Strategiškai vadovaujant abiejų valstybių vadovams, Kinijos ir Rusijos visapusiška strateginio bendradarbiavimo partnerystė naujaisiais laikais visada buvo aukšto lygio“, – sakė Li Qiangas M. Mišustinui po iškilmingos pasveikinimo ceremonijos, vykusios trečiadienį prie Pekino Didžiosios liaudies salės.
„Tikiu, kad jūsų kelionė į Kiniją šį kartą tikrai paliks gilų įspūdį“, – pridūrė jis.
M. Mišustinas savo ruožtu sakė, kad Vakarų spaudimas stiprina Rusijos ryšius su Kinija.
Susitikimo su Kinijos premjeru įžanginėse pastabose M. Mišustinas neužsiminė apie 15 mėnesių trunkantį karą, kurį Kinija atsisakė kritikuoti, o daugiausia dėmesio skyrė ekonominiam bendradarbiavimui tarp kaimyninių šalių, kurios bendradarbiaudamos meta iššūkį JAV lyderystei pasaulio reikaluose.
Abiejų šalių santykiai yra „precedento neturinčio aukšto lygio“, o tam įtakos turėjo „padidėjęs neramumas tarptautinėje arenoje ir sensacingo kolektyvinio Vakarų spaudimo modelis“, sakė rusų premjeras.
Kinijos pranašumas
Kinija yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė – kinų muitinės duomenimis, praėjusiais metais prekyba tarp šalių pasiekė rekordinę 190 mlrd. dolerių (176 mlrd. eurų) sumą.
Trečiadienį Li Qiangas pažymėjo, kad šiais metais dvišalė prekyba jau pasiekė 70 mlrd. dolerių (65 mlrd. eurų).
„Palyginti su pernai, šis skaičius padidėjo daugiau kaip 40 procentų“, – sakė jis.
„Abiejų šalių investicijų mastas taip pat nuolat didėja, – pridūrė Li Qiangas. – Strateginiai didelio masto projektai nuolat vystomi.“
M. Mišustiną lydi keli aukščiausio rango pareigūnai, įskaitant ministro pirmininko pavaduotoją Aleksandrą Novaką, kuris sprendžia energetikos klausimus.
Pernai Kinija tapo pagrindine Rusijos energijos vartotoja, kai rusiškų dujų eksportas į kitas šalis po virtinės Vakarų sankcijų dėl invazijos į Ukrainą smarkiai sumažėjo.
Anot Rusijos valstybinės žiniasklaidos, antradienį Šanchajuje vykusiame forume A. Novakas sakė, kad 2023-iaisiais Rusijos energijos tiekimas Kinijai padidės 40 proc. palyginti su praėjusiais metais.
Analitikai teigia, kad santykiuose su Rusija pranašumą turi Kinija, o jos įtaka didėja augant Maskvos tarptautinei izoliacijai.
Abiejų šalių vadovus „labiau suartina bendros nuoskaudos ir nesaugumo jausmas, o ne bendri tikslai“, naujienų agentūrai AFP sakė Brookingso (Brukingso) instituto Vašingtone vyresnysis mokslinis bendradarbis ir buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas Ryanas Hassas).
„Jie piktinasi Vakarų lyderyste tarptautinėje sistemoje ir jaučia grėsmę dėl jos ir mano, kad jų šalys turėtų būti labiau gerbiamos sprendžiant klausimus, susijusius su jų pačių interesais“, – pridūrė jis.
Kinija teigia esanti neutrali Rusijos karo Ukrainoje klausimu ir nori padėti tarpininkauti jį nutraukiant. Tačiau ji kaltina Vakarus provokavus Maskvą ir palaiko tvirtus diplomatinius ir prekybinius ryšius su Rusija, priešindamasi jai taikomoms sankcijoms.
Kinijos specialusis pasiuntinys šį mėnesį per derybas Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kitais vyriausybės pareigūnais. Vizitas surengtas po praėjusį mėnesį įvykusio Ukrainos vadovo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo telefoninio pokalbio, kurį V. Zelenskis pavadino ilgu ir prasmingu ir kuris buvo pirmas žinomas jųdviejų kontaktas nuo Rusijos invazijos pradžios.
Vasarį Pekinas paskelbė dokumentą, kuriame paragino „politiškai sureguliuoti“ konfliktą, bet Vakarų šalys sako, kad pagal jį Rusija tikriausiai galėtų išlaikyti didžiąją dalį Ukrainoje užgrobtos teritorijos. ir didžia dalimi jį atmetė. Tuo metu V. Zelenskio 10 punktų taikos plane numatyta įsteigti tribunolą, kuris persekiotų už Rusijos įvykdytus karo nusikaltimus.
Kovą viršūnių susitikime Maskvoje Xi Jinpingas pakvietė prezidentą Vladimirą Putiną apsilankyti Pekine.
