Qin Gangas reagavo į Jungtinių Valstijų ir kitų šalių susirūpinimą, kad Kinija galimai svarsto galimybę teikti karinę pagalbą Rusijai, kurią Pekinas politiškai ir retoriškai remia šiame konflikte, nors oficialiai teigia, kad išlieka neutralus.
Qin Gangas pakartojo, kad Kinija yra pasirengusi padėti vesti derybas, kad konfliktas būtų išspręstas taikiai, ir sakė, kad visos šalys turėtų išlikti „objektyvios ir ramios“.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje su Pekine viešinčia savo kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), Qin Gangas taip pat kaltino Taivano vyriausybę dėl padidėjusios įtampos regione po to, kai Pekinas surengė didelio masto karines pratybas, siekdamas įbauginti salą, kurią Kinija laiko savo teritorija.
Tiek Ukrainos, tiek Taivano klausimais Qin Gangas išsakė nusistovėjusią Kinijos poziciją, pabrėždamas, kad Pekinas nesutinka su Vakarų, ypač JAV, kritika. 1949 metų pilietinio karo metu nuo žemyninės Kinijos atsiskyrusio Taivano klausimu Kinija, vadovaujama aršaus nacionalistinio lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo), aštrina savo retoriką, ypač Taibėjaus klausimu.
„Kinija laikosi apdairaus ir atsakingo požiūrio į karinių prekių eksportą“, – teigė Qin Gangas.
„Kinija neteiks ginklų atitinkamoms konflikto šalims, o dvejopo naudojimo prekių eksportą valdys ir kontroliuos pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“, – pridūrė jis.
Savo pastabose A. Baerbock teigė, kad Kinijai, kaip nuolatinei Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narei, tenka ypatinga atsakomybė padėti užbaigti karą.
Ji taip pat užsiminė apie įtampą Taivano sąsiauryje, per kurį vyksta didžioji pasaulio tarptautinės prekybos dalis, ir sakė, kad konfliktas šiame regione būtų pasaulinė katastrofa.
Praėjusį savaitgalį Kinijos valdančioji komunistų partija, keršydama už JAV Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy ir Taivano prezidentės Tsai Ing-wen susitikimą, pasiuntė karo laivus ir naikintuvus netoli savarankiškos salos.
Kinija žada vieną dieną Taivaną susigrąžinti, prireikus – jėga, o Qin Gangas teigė, kad įtampos priežastis yra Taibėjaus nepriklausomybės siekis ir jo rėmėjų užsienyje palaikymas. Tai laikoma užslėpta užuomina į pagrindines Taivano sąjungininkes Jungtines Valstijas.
Atmesdamas A. Baerbock nuogąstavimus, Qin Gangas pareiškė, kad Taivano klausimas yra „Kinijos vidaus reikalas, į kurį neturi būti kišamasi iš išorės“.
„Taivano nepriklausomybė ir taika negali egzistuoti kartu“, – teigė jis.
Vokietija tvirtai palaikė Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai, o Pekinas kaltino JAV ir NATO išprovokavus konfliktą, atsisakė pasmerkti Maskvos veiksmus ir kritikavo ekonomines sankcijas prezidento Vladimiro Putino režimui.
„Teritorija yra nedaloma, o saugumas taip pat nedalomas, – sakė Qin Gangas. – Nepripažįstant konkrečios šalies saugumo interesų, krizės ir konfliktai neišvengiami.“
„Kinija nori ir toliau siekti taikos ir tikisi, kad visos krizės šalys išliks objektyvios ir ramios bei dės konstruktyvias pastangas, kad krizė būtų išspręsta derybomis“, – pridūrė jis.
