Kinija kaupia milžiniškas strategines atsargas ir kažkam ruošiasi – ekspertai

Vašingtone kyla susirūpinimas, kad Pekino kaupiamos atsargos gali tapti karo preliudija, ypač dėl Taivano, į kurį Pekinas pretenduoja kaip į savo teritoriją, kaip buvo pabrėžta praėjusį mėnesį vykusiame JAV ir Kinijos ekonomikos ir saugumo peržiūros komisijos posėdyje.

„Channel News Asia“ kalbintų analitikų teigimu, pasirengimas karui tėra viena iš tokio strateginių atsargų kaupimo dėlionės dalių – net ir šiuo atveju, nebūtinai aukščiausio prioriteto.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Valstybinė žiniasklaida: Kinijos URM vadovas Wang Yi susitiko su Kuleba

JT vadovas sveikina tarpininkaujant Kinijai pasiektą susitarimą dėl palestiniečių vienybės

Pekine viešintis Dmytro Kuleba: svarbu tiesiogiai kalbėtis apie planus, kaip užbaigti karą

Šalies rezervų kaupimą jie pirmiausiai sieja su antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos norą apsisaugoti nuo galimų geopolitinės aplinkos pokyčių, klimato kaitos ar natūralių nelaimių poveikių.

„Mažiau akcentuojamas neišvengiamas karas, o daugiau – ilgalaikis atsparumas ir strateginė pozicija, – teigė Pekine įsikūrusio analitinio centro „Center for China and Globalization“ vyresnysis mokslo darbuotojas Andy Mokas. – Kaupdama svarbiausius išteklius Kinija siunčia aiškų signalą, kad yra pasirengusi ir pasiryžusi išlaikyti savo padėtį pasaulyje“.

Milžiniški kaupimo mastai

Ekspertus stebina Kinijos bandymai slėpti tikruosius atsargų kaupimo mastus. Šioje šalyje už strateginės svarbos atsargas atsakinga Nacionalinė maisto ir strateginių rezervų administracija. Ši institucija yra griežtai saugoma, todėl tikrieji mastai yra sužinomi labiau atsitiktinai, žiniasklaidai ir ekspertams pradėjus domėtis vykstančiais procesais.

Pavyzdžiui, „Vortexa“ analitikai ir „Reuters“ šaltiniai patvirtino, jog Kinijos valdžia pareikalavo iš šalies naftos pramonės bendrovių pridėti dar 60 mln. barelių naftos į šalies nepaprastųjų situacijų rezervus.

Kinija taip pat kaupia kobaltą – vieną iš pagrindinių elektrinių automobilių gamybos pramonėje naudojamų metalų. Ekspertų teigimu, Kinija iki 2025-ųjų turėtų valdyti arba kontroliuoti prekybą net 60 proc. visų šio metalo pajėgumų pasaulyje.

„Reuters“ ir „Bloomberg“ šaltiniai patvirtina, kad Kinija per artimiausius mėnesius iš vietos gamintojų įsigis apie 15 tūkst. tonų kobalto, kuris bus skirtas šalies atsargoms papildyti.

Kinija taip pat gausiai importuoja varį bei geležies rūdą. Šanchajaus ateities sandorių biržoje užregistruotos vario atsargos per savaitę iki birželio 7 d. padidėjo iki 51 mėnesio aukščiausio lygio – 339 964 tonų.

Kinija pernai importavo 1,18 mlrd. tonų geležies rūdos ir tai yra rekordinis skaičius per visą šalies istoriją.

Šalis ir toliau tęsia grūdų ir kitų maisto produktų kaupimą. Dar 2022-aisiais JAV žemės ūkio ministerijos skelbė, kad kinai turi 69 proc. pasaulinių kukurūzų atsargų, 51 proc. kviečių, 60 proc. ryžių ir daugiau nei 30 proc. sojų pupelių. 2020 m. Kinija maisto produktų importą padidino 22 proc., lyginant su ankstesniais metais, o per dešimtmetį – net 360 proc

Kyla įtarimas, kai importuojami dideli kiekiai viršija lėtėjančios Kinijos ekonomikos poreikius

Daugelio analitikų, kuriuos kalbino CNA,  kad Pekinas padidino atsargų kaupimą kaip vėlai, tačiau jie sutinka, kad sunku tiksliai nustatyti, kiek tiksliai.

Kalbant apie atsargų kaupimą, Kinija turi aukštesnį apibrėžimą, kas laikoma „saugiu minimumu“, CNA sakė Han-Shen Linas, „The Asia group“ direktorius, pridurdamas: „Tai galima laikyti ir nerimą keliančiu kitoms šalims faktoriumi“.

Perspėjimo signalas nuskambėjo birželio mėn. per JAV ir Kinijos ekonomikos ir saugumo peržiūros komisijos (USCC) posėdį „Kinijos atsargų kaupimo ir mobilizavimo priemonės konkurencijai ir konfliktui“.

Ši komisija stebi ir tiria JAV ir Kinijos prekybos ir ekonominių santykių poveikį nacionaliniam saugumui, kaip nurodyta jos interneto svetainėje.

Per maždaug penkias su puse valandos trukusį posėdį USCC nariai išklausė ekspertų grupės, kurios pateikė savo požiūrį į Kinijos pasirengimą konfliktui, o kai kurie iš jų teigė, kad atsargų kaupimo veikla gali reikšti artėjančią invaziją į Taivaną.

Invazijos baimė nėra nepagrįsta, bent jau taip teigia JAV įsikūrusios kritinių naudingųjų iškasenų konsultacijų bendrovės „Dei Gratia Minerals“ įkūrėjas ir vadovas Gregory Wischeris.

Pareiškime komisijai jis pažymėjo, kad mineralinių medžiagų atsargų kaupimas gali rodyti ketinimą pradėti karinį puolimą, nes mineralinės medžiagos reikalingos karinėms platformoms ir amunicijai gaminti prieš konfliktą ir jo metu.

Han-Shen Lino teigimu, tam tikruose politiniuose sluoksniuose vyrauja nerimas dėl to, kad Kinijos importas yra „smarkiai iškreiptas“ į tokias prekes kaip mikroschemos, nafta ir geležis, kurios yra dvejopos paskirties.

Tokios prekės visų pirma skirtos civiliniam naudojimui, tačiau gali būti naudojamos kariniams tikslams arba net kaip masinio naikinimo ginklų sudedamosios dalys.

„Sąžininga ar ne, bet kyla įtarimas, kai importuojami dideli kiekiai viršija lėtėjančios Kinijos ekonomikos poreikius, todėl tai turėtų būti tiesiogiai remiamas Kinijos karinis stiprinimas arba netiesiogiai per prekybą remiama Rusijos karinė industrializacija“, – aiškino jis.

Nors ir pripažindamas, kad Kinijos kaupiamos „įvairios atsargos“ yra „neįprastos“, RAND korporacijos vyresnysis tarptautinės gynybos tyrėjas Timothy Heathas sakė CNA, kad tai savaime nereiškia, jog tikimasi neišvengiamo konflikto.

„Nėra jokių įrodymų, kad Kinija vykdo kokią nors mobilizaciją karui, ir mažai įrodymų, kad šalis ruošiasi karui“, – pažymėjo jis, pripažinęs, jog toks neįprastas Kinijos atsargų kaupimas kelia tam tikrų klausimų.