Dar liepos mėnesį buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas išreiškė viltį, kad „Ukraina laimės karą iki kitų metų vasaros ir 2024 m. liepą galėtų tapti NATO nare“.
Tačiau realybė rodo, kad tai, ką Ukraina iš tiesų pasiekė vykdydamą kontrpuolimą, buvo pernelyg optimistiškas vertinimas.
Savo ruožtu buvęs Didžiosios Britanijos karinės žvalgybos pulkininkas ir NATO karinis planuotojas Philipas Ingramas įvertino, kas šiuo metu turi karinį pranašumą karo zonoje.
Kas laimi?
Kaip teigia P. Ingramas, po 2022 m. sėkmingo kontrpuolimo, kuomet ukrainiečiams pavyko atkovoti didelę dalį teritorijos aplink Chersono sritį, Ukraina birželio mėnesį vėl pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą. Pastebima, kad ukrainiečiams pavyko apsupti Rusijos pajėgas aplink Bachmutą, o „Wagner“ kovotojai netgi buvo priversti atsitraukti.
Buvo viliamasi, kad Vakarų valstybėse apmokyti ukrainiečių kariai, kurie vėliau buvo aprūpinti „Leopard“ ir „Challenger“ tankais, pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“ ir „Marder“ bei raketomis HIMARS, 155 mm artilerija, per kelis mėnesius pralauš Rusijos gynybines linijas bei pasieks Azovo jūros pakrantę.
Tačiau, kaip pastebi ekspertas, ukrainiečiai neturėjo pranašumo ore – trūko priešlėktuvinės gynybos, atakos sraigtarsparnių. Negana to, analitiko teigimu, ukrainiečiams reikėjo ir dar daugiau karių, tankų, artilerijos, raketų. Todėl, įvertinus nustatytą terminą, kada Vakarų ginkluotė turėtų pasiekti Ukrainą, manoma, kad kontrpuolimas buvo pradėtas per anksti.
Priduriama, kad Rusijos gynybinės pozicijos lėtino ukrainiečių karinius veiksmus, o rusų naudojami atakos sraigtasparniai ir gerai suplanuota gynyba atskleidė Vakarų šarvuočių pažeidžiamumą, o tai ukrainiečiams, pasak P. Ingramo, neleido pasiekti norimų kontrpuolimo tikslų. Todėl ekspertas mano, kad ukrainiečių žadėtos pergalės dar teks palaukti.
Be to, kaip pastebėjo ekspertas, Rusija, gavusi karinę paramą iš Šiaurės Korėjos, net išdrįso surengti kontrataką prieš ukrainiečių pajėgas netoli Avdijivkos.
Atsakydamas į klausimą, ar tai reiškia, kad ukrainiečiai pralaimi, P. Ingramas sako, kad ne. Pasak jo, Ukrainos gynėjai išlaiko karinę iniciatyvą, numato karinių operacijų laiką bei vietą, be to, ukrainiečiai ir toliau silpnina Rusijos gebėjimą palaikyti savo operacijas, nes puola logistikos, štabų, oro ir jūrų bazes.
Tuo metu Rusija vis labiau tampa priklausoma ne tik nuo Irano, bet ir Šiaurės Korėjos. Be to, Kremlius tikisi, kad Kinija irgi suteiks karinę pagalbą.
Savo ruožtu ekspertas pastebi, kad Ukrainos kariuomenė iš JAV dar negavo tankų „Abrams“, dalies tankų „Leopard“ ir naikintuvų F–16. Taigi, kai Rusijos kariuomenė silpnėja, pasak eksperto, ukrainiečių pajėgos stiprėja.
Visgi ekspertas atkreipia, kad pagrindinis klausimas yra ne tai, ar Ukraina pralaimi, tačiau, ar Ukraina ir toliau sugebės atlaikyti didelius nuostolius ir, prasidėjus Izraelio bei „Hamas“ karui, sugebės gauti karinę paramą tarptautiniu mastu.
P. Ingramas svarsto, kad šiuo metu didžiausia Kremliaus diktatoriaus Vladimiro Putino viltis yra, jog dėl užsimezgusio konflikto Artimuosiuose Rytuose karas Ukrainoje atsidurs aklavietėje.
