Duodamas interviu „The Wall Street Journal“ leidiniui, V. Zelenskis sakė, kad jis nesuprato D. Trumpo pareiškimo, jog karas gali būti užbaigtas per vieną dieną, kai Kyjivas ir Maskva susės prie bendro derybų stalo.
Paklaustas, ar V. Zelenskis šiuo metu nesijaudina dėl to, kokią įtaką gali padaryti artėjantys JAV prezidento rinkimai dėl karinės pagalbos tiekimo klausimo, šis teigė nežinantis, kaip galėtų šioje situacijoje pasielgti D. Trumpas, jeigu pastarasis vėl taptų JAV prezidentu.
Visgi Ukrainos prezidentas viliasi, kad iki to laiko pavyks užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
„Žinoma, kad aš norėčiau, jog karas baigtųsi kaip įmanoma greičiau. [Šis klausimas] nėra susijęs su administracija – ar ji išliks tokia pati, ar pasikeis. Prezidentas [Joe] Bidenas – jis yra prezidentas tebevykstant plataus masto karui ir jis mums padėjo daugiau nei [Donaldas] Trumpas.
Tačiau taip pat reikia suvokti, kad tuo metu plataus masto karas nevyko ir aš nežinau, kaip Trumpas elgtųsi tokioje situacijoje“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į D. Trumpo frazę, kad jis galėtų užbaigti karą per vieną dieną.
„Aš nesuprantu, kodėl D. Trumpas pasakė, kad per 24 valandas jis pasodins Putiną ir Zelensky prie derybų stalo ir užbaigs karą. Jis galėjo tai padaryti savo kadencijos laikotarpiu. Tačiau tai neįvyko. Nors ir nevyko plataus masto karas, tačiau mūsų šalies teritorijos buvo okupuotos“, – kalbėjo Kyjivo lyderis.
Karas Ukrainoje – strateginė nesėkmė
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį invaziją į Ukrainą pavadino strategine nesėkme Rusijai ir atkreipė dėmesį į Vakarų vienybę bei Maskvos praradimus.
Sakydamas kalbą Suomijoje, kuri Rusijai pradėjus puolimą Ukrainoje atsisakė savo tradicinės karinio neprisijungimo politikos ir įstojo į NATO, A. Blinkenas pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas yra nesėkmės pavyzdys.
„Putino agresijos karas prieš Ukrainą yra strateginė nesėkmė, smarkiai mažinanti Rusijos karinę, ekonominę ir diplomatinę galią, jos įtaką daugeliui metų“, – kalbėjo jis Helsinkio rotušėje.
„Žvelgiant į prezidento Putino ilgalaikius strateginius tikslus ir uždavinius, nekyla jokių abejonių: dabartinė Rusijos padėtis yra daug blogesnė nei buvo prieš plataus masto invaziją“, – tęsė valstybės sekretorius bei atkreipė dėmesį į Rusijos nuostolius mūšio lauke ir Europos rinkose, taip pat – Suomijos įstojimą į NATO.
„Ten, kur Putinas siekė parodyti stiprybę, jis atskleidė silpnumą. Kur jis siekė skaldyti, suvienijo“, – sakė jis.
„Kremlius dažnai tvirtindavo, kad turi antrą stipriausią kariuomenę pasaulyje, ir daugelis tuo tikėjo. Šiandien daugelis mano, kad Rusijos kariuomenė yra antra pagal stiprumą Ukrainoje“, – pareiškė A. Blinkenas, pralinksmindamas auditoriją.
Savaitės pradžioje jis taip pat lankėsi Švedijoje, kur pasisakė už šios Šiaurės šalies siekį įstoti į NATO. Pats V. Putinas galimą Ukrainos prisijungimą prie Aljanso yra įvardijęs kaip karo, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, priežastį.
Kalbėdamas apie vis dažniau pasigirstančius raginimus pradėti derybas dėl taikos, A. Blinkenas pabrėžė, kad prieš sudarant bet kokį susitarimą su V. Putinu labai svarbu sustiprinti Ukrainą.
„Konkrečiai todėl, kad neturime iliuzijų dėl Putino siekių, manome, kad būtina prasmingos diplomatijos ir tikros taikos sąlyga yra stipresnė Ukraina – galinti atgrasyti ir apsiginti nuo bet kokios būsimos agresijos, – savo kalboje sakė jis. – Investicijos į Ukrainos stiprybę vyksta ne diplomatijos sąskaita – tai atveria jai kelią.“
Pasak jo, paliaubos, kuriomis būtų įšaldyti Rusijos laimėjimai, prilygtų „Potiomkino taikai“.
Jis pridūrė, kad karas Ukrainoje taip pat sustiprino JAV ryžtą kovoti su bet kokia iš Kinijos kylančia grėsme.
„Mūsų parama Ukrainai nesusilpnino mūsų pajėgumų atremti galimas grėsmes iš Kinijos ar bet kur kitur – ji juos sustiprino“, – teigė A. Blinkenas.
Indonezija siūlo taikos planą dėl Rusijos karo Ukrainoje
Indonezijos gynybos ministras per šeštadienį Singapūre vykstantį aukščiausiojo lygio susitikimą gynybos klausimais pasiūlė planą, kaip užbaigti Rusijos karą Ukrainoje.
Ši iniciatyva greitai sulaukė dalyvių kritikos.
„Raginu Rusiją ir Ukrainą nedelsiant nutraukti karo veiksmus“, – sakė Prabowo Subianto (Prabovas Subjantas), pažymėdamas, kad daugiau kaip 15 mėnesių trunkantis karas turi didelį poveikį Azijos šalių ekonomikai ir maisto tiekimui.
Savo kalboje kasmetiniame forume „Šangri La dialogas“ P. Subianto pasiūlė abiem pusėms paliaubas dabartinėse pozicijose ir demilitarizuotas zonas, kurias užtikrintų stebėtojai ir Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgos.
Jis taip pat pasiūlė galiausiai surengti JT organizuojamą referendumą ginčytinose teritorijose.
„Indonezija yra pasirengusi prisidėti prie galimos JT taikos palaikymo pajėgų operacijos“, – pridūrė Indonezijos ministras.
Savo taikos planą karui užbaigti yra pasiūliusi ir Kinija. Visgi, daugelio vertinimu, tai miglotas pasiūlymų sąrašas, į kurį Europos Sąjungos politikai reagavo skeptiškai.
Nors Pekinas teigia, kad yra neutrali konflikto šalis, jis kritikuojamas dėl atsisakymo pasmerkti Maskvos invaziją.
Savo ruožtu Jungtinės Valstijos ir Vakarų sąjungininkės po Rusijos invazijos pradžios Ukrainai suteikė ginklų už milijardus dolerių (eurų) ir kitos pagalbos.
