Svarbiausios dienos naujienos:
22:23 | Zelenskis Ukrainoje nori užsienio karių: „Tai garantuotų mums saugumą“
Volodymyras Zelenskis grįžo prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vasario mėnesį iškeltos idėjos, kad Europos šalys galėtų svarstyti siųsti savo karius į Ukrainą.
„Galime galvoti ir dirbti dėl Emmanuelio pozicijos. Jis pasiūlė, kad tam tikra dalis kurios nors šalies karių būtų Ukrainos teritorijoje, o tai garantuotų mums saugumą, kol Ukraina nėra NATO narė“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
Primename, kad Europos vadovai šiuo klausimu vieningos nuomonės nepasiekė.
„Mes turime aiškiai suprasti, kada Ukraina bus ES ir kada Ukraina bus NATO“, – pridūrė jis.
Tuo metu Rusija reikalauja, kad Ukraina atsisakytų savo ambicijų NATO, ir mano, kad Kyjivo narystė Aljanse kelia nepriimtiną grėsmę saugumui.
21:12 | Rusai apšaudė šiaurinę Ukrainos Donecko srities dalį, žuvo žmogus
Per apšaudymą Ukrainos Donecko srities šiaurėje žuvo vienas žmogus, o dar keturi buvo sužeisti.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Stara Mykolajivkoje rusai pražudė 91-erių metų amžiaus moterį ir sužeidė du žmones. Buvo apgadinta parduotuvė ir trys automobiliai. Kostiantynivkoje buvo sužeisti du žmonės, apgadinti keturi privatūs namai, daugiaaukštis pastatas, du administraciniai pastatai, dvi parduotuvės, du negyvenamosios paskirties objektai ir du infrastruktūros objektai“, – parašė V. Filaškinas.
19:24 | Rusų okupuotame Donecke sprogus automobilyje padėtai bombai žuvo buvęs kalėjimo direktorius
Rusų okupuotame Donecko mieste Ukrainos rytuose sprogus automobilyje padėtai bombai vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas.
Nepatvirtintais Rusijos žiniasklaidos pirmadienį paskelbtais duomenimis, žuvusysis – buvęs Olenivkos kalėjimo direktorius Sergejus Jevsiukovas. Teigiama, kad sužeista buvo kartu su juo transporto priemonėje buvusi jo žmona.
2022 m. liepą per sprogimą minėtame kalėjime žuvo daugiau nei 50 ir buvo sužeista dar 150 ukrainiečių karo belaisvių. Kyjivas anuomet apkaltino rusų okupantus tyčia pražudžius belaisvius.
Maskvos teigimu, į kalėjimą buvo sąmoningai smogta ukrainiečių HIMARS raketa, tačiau Jungtinės Tautos nustatė, kad tai buvo neįmanoma. 2024 m. liepą paskelbtoje JT ataskaitoje Rusijos valdžios institucijos buvo kaltinamos dėl to, kad Ukrainos karo belaisvius „laiko apgailėtinomis sąlygomis“.
Ukraina nuo rusų invazijos ginasi jau daugiau nei dvejus su puse metų. Per tą laiką Ukrainos žvalgybos tarnybos įvykdė keletą išpuolių prieš ukrainiečius kolaborantus ir rusų okupantų pareigūnus.
18:05 | Kubilius: Rusijos grėsmės akivaizdoje ES reikia didelių pokyčių gynybos srityje
Naujasis gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) reikia „didžiojo sprogimo“ – išlaidų ir politikos pokyčių, siekiant sustiprinti gynybą Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje.
Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas šį mėnesį pradėjo eiti naujas ES gynybos komisaro pareigas. Jo užduotis – skatinti Europos gynybos pramonę ir stiprinti žemyno gebėjimą apsiginkluoti.
Sėdėdamas savo naujajame biure, jis atkreipė dėmesį į Europos žvalgybos agentūrų vertinimus, kad „Rusija gali būti pasirengusi karinei agresijai prieš ES ar NATO valstybes nares iki 2030-ųjų“.
„Turime pereiti nuo to, ką kai kas vadina laipsnišku mūsų gynybos pajėgumų gerinimu, prie vadinamojo didžiojo sprogimo metodo“, – per interviu sakė A. Kubilius.
„Kyla klausimas: ar pakanka politinės valios apsiginti?“ – klausė jis.
2022 metų vasarį prasidėjusi Rusijos plataus masto invazija į Ukraina buvo laikoma įspėjimu Europai ir jos nepakankamai finansuojamai gynybos pramonei, kuri daugelį metų po Šaltojo karo pabaigos buvo apleista.
Tačiau nepaisant to, kad nuo to laiko šalys didina karinius biudžetus ir ES deda daug pastangų plėsti gamybą, Europa vis dar pagamina mažiau ginkluotės nei Rusija.
A. Kubilius teigė, kad Europai reikia greitos didžiulės lėšų injekcijos ir pertvarkyti šalių pinigų panaudojimo būdus fragmentuotame sektoriuje, kuriame tradiciškai dominuoja nacionaliniai interesai.
Jis pakartojo savo vadovės, Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen), pateiktą skaičių, kad per ateinantį dešimtmetį į gynybą reikės investuoti 500 mlrd. eurų.
Pasak jo, ES turėtų remtis NATO ilgalaikiais pajėgumų tikslais, kad galėtų nustatyti, kiek lėšų reikia ir kam jos turi būti išleistos.
„Turime sudaryti ilgalaikes sutartis su pramone, kurios turėtų būti pateiktos valstybių narių bendros paklausos forma“, – sakė A. Kubilius.
„Mums reikia lėšų iš valstybių narių, kad galėtume finansuoti visą procesą“, – pridūrė jis.
17:13 | Zelenskis tampa vis atviresnis deryboms dėl karo baigties
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasisakė už diplomatinį Rusijos karo Ukrainoje užbaigimą ir iškėlė idėją, kad jo vadovaujamoje šalyje galėtų būti dislokuoti užsienio kariai, kol ji įstotų į NATO.
Kaip praneša, „Reuters“ šios pastabos per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos opozicijos lyderiu Friedrichu Merzu buvo naujausias ženklas, kad Kyjivas tampa vis atviresnis deryboms dėl karo, Donaldui Trumpui rengiantis grįžti į Baltuosius rūmus sausio 20 d.
Išrinktasis JAV prezidentas, kuris yra sakęs, kad karą Ukrainoje užbaigtų per 24 val., sekmadienį, susitikęs su V. Zelenskiu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Paryžiuje, paragino nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas, kad būtų sustabdyta „beprotybė“.
„Ukraina nori, kad šis karas baigtųsi labiau nei bet kas kitas. Be abejonės, diplomatinis sprendimas išgelbėtų daugiau gyvybių. Mes to siekiame“, – pirmadienį Kyjive žurnalistams sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis pridūrė, kad susitikęs su E. Macronu ir D. Trumpu aptarė galimybę „įšaldyti“ fronto linijas.
16:00 | ES patvirtino 4,2 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketą
Europos Sąjunga pirmadienį patvirtino dar vieną ilgalaikės ekonominės pagalbos karo draskomai Ukrainai paketą, kurio dydis viršija 4,2 mlrd. eurų.
Visos 27 ES narės šiemet sutarė nuo 2024 m. iki 2027 m. Kyjivo biudžetui skirti dotacijų ir paskolų už 50 mlrd. eurų.
Ligi šiol yra išmokėta didesnė nei 16 mlrd. eurų suma.
Šios finansinės pagalbos paskirtis – padėti ES nare tapti pretenduojančiai Ukrainai užtikrinti viešojo administravimo įstaigų darbą karo metu bei pasistengti likviduoti žalą ir įgyvendinti reformas, būtinas tam, kad šalis atitiktų narystei šalių bloke keliamus reikalavimus.
ES ir jos valstybės narės nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, jau yra skyrusios Ukrainai pagalbos už maždaug 124 mlrd. eurų.
Šią sumą sudaro 62 mlrd. eurų vertės ekonominė pagalba, 45 mlrd. eurų karinė pagalba ir 17 mlrd. eurų pagalba Ukrainos pabėgėliams ES.
ES tvirtai remia Kyjivą šiam besiginant nuo Rusijos, o Maskvai yra įvedusi didelio masto ekonominių sankcijų. Tačiau nauja sutelktinė karinė ES pagalba pastaruoju metu stringa, Kremliaus atžvilgiui draugiškai nusiteikusiai Vengrijai priešinantis, kad šalių blokas šioje srityje prisiimtų naujų įsipareigojimų.
14:18 | Zelenskis planuoja skambinti Bidenui: nori jau dabar kalbėtis dėl Ukrainos pakvietimo į NATO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ketina paskambinti JAV prezidentui Joe Bidenui ir aptarti su juo Ukrainos pakvietimo į NATO klausimą, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Artimiausiu metu ketinu paskambinti prezidentui Bidenui, jei jis turės tokią galimybę, pasikalbėti su manimi ir iškelti būtent pakvietimo į NATO klausimą, nes jis dabar yra laikinai einantis Jungtinių Valstijų prezidento pareigas ir nuo jo pozicijos daug kas priklauso“, – nurodo V. Zelenskis.
Pasak jo, kol kas sunku kalbėtis su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, nes jis dar nepradėjo eiti pareigų ir neturi „visų šių juridinių teisių“.
„Ir nėra prasmės su prezidentu D. Trumpu aptarinėti tai, kas, nors šiandien jis dar nėra Baltuosiuose rūmuose, nuo jo nepriklauso“, – sako V. Zelenskis.
12:43 | Zelenskis: praėjusią savaitę Rusija atakavo Ukrainą 500 bombų, daugiau kaip 400 dronų ir beveik 20 raketų
Praėjusią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo beveik 500 valdomų aviacinių bombų, daugiau kaip 400 atakos dronų ir beveik 20 įvairių tipų raketų, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo feisbuko įraše.
„Mūsų miestai ir bendruomenės nuolat patiria teroristines atakas. Kiekvieną dieną mūsų dangaus gynėjai duoda atkirtį Rusijos terorui. Vien per pastarąją savaitę Rusija prieš Ukrainą paleido beveik 500 valdomų aviacinių bombų, daugiau kaip 400 atakos dronų ir beveik 20 įvairių tipų raketų“, – rašė V. Zelenskis prie sugriovimų vaizdo įrašo.
„Šis kasdienis teroras ir tebesitęsiantis karas nebegali būti laikomas vienos valstybės problema. Ji reikalauja bendrų veiksmų iš visų, kurie vertina gyvybę – Europoje, Amerikoje ir visame pasaulyje. Tik kartu galime pasiekti teisingą taiką“, – pabrėžė prezidentas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia teisingos ir tvirtos taikos, o kai kalbama apie efektyvią taiką su Rusija, tai pirmiausia turi būti efektyvios taikos garantijos.
12:11 | Trumpas formuluoja koncepciją, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė šiuo metu formuluojantis koncepciją, kaip užbaigti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą.
Jis tai sakė telefonu duodamas interviu „The New York Post“, pranešė „Ukrinform“. „Formuluoju koncepciją, kaip užbaigti tą absurdišką karą“, – sakė D. Trumpas po vizito Paryžiuje, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pasak D. Trumpo, jis su V. Zelenskiu kalbėjosi apie tai, kaip užbaigti kruviną konfliktą, tebesitęsiantį nuo 2022 metų. „Jis nori sudaryti taiką“, – laikraščiui sakė D. Trumpas. „Jis nori paliaubų. Mes nekalbėjome apie smulkmenas. Jis mano, kad atėjo laikas (taikos deryboms – red.), ir Putinas turėtų pagalvoti, kad jau laikas, nes jis pralaimėjo – kai netenki 700 tūkst. žmonių, laikas atėjo. Tai nesibaigs, kol nebus taikos“, – pridūrė D. Trumpas.
Anksčiau pranešta, kad po pokalbio su D. Trumpu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu V. Zelenskis sakė, jog visi susitikimo dalyviai pareiškė norą kuo greičiau ir teisingiau užbaigti karą.
11:26 | Į Kyjivą atvyko Vokietijos opozicijos lyderis ir galimas būsimasis kancleris Merzas
Pirmadienį į Kyjivą atvyko Friedrichas Merzas, Vokietijos konservatorių opozicijos lyderis ir kandidatas į būsimus kanclerius.
„Jei mūsų parama Ukrainai susilpnės, šis karas truks ilgiau“, – perspėjo centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis, traukiniu atvykęs į Ukrainos sostinę. „Jei mūsų parama Ukrainai bus nuosekli, šis karas baigsis greičiau“, – sakė F. Merzas, apsilankęs Kyjive antrą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
F. Merzas sakė susitiksiąs su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad išsiaiškintų, „ką galime padaryti, kad padėtume šiai niokojamai šaliai toliau gintis nuo Rusijos agresijos“.
Kyjivas ir jo sąjungininkės Europoje susirūpinusios, kokiu mastu Donaldas Trumpas teiks tolesnę karinę pagalbą Ukrainai, kai sausio 20 d. pradės eiti JAV prezidento pareigas.
Atšalus orams, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dronais ir raketomis taikosi į elektros ir šildymo infrastruktūrą, kad Ukrainos piliečių gyvenimas taptų nepakeliamas. Ukraina taip pat praranda teritorijas keliose vietose palei maždaug 1000 kilometrų ilgio fronto liniją, po beveik trejus metus trunkančio plataus masto karo Kyjivo kariuomenė išsekinta.
V. Zelenskis tikisi, kad jeigu centro kairiosios pakraipos Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pralaimės pirmalaikius rinkimus vasarį, nauja F. Merzo vadovaujama vyriausybė galėtų patvirtinti sparnuotųjų raketų „Taurus“ pristatymą. Kyjivas prašo ilgojo nuotolio tikslių ginklų ir sako, kad tai sustiprins gynybą prieš Rusiją. Tačiau O. Scholzas nesiryžta jų suteikti, nes baiminasi, kad tai gali tiesiogiai įtraukti Vokietiją į karą.
F. Merzas yra sakęs, kad neatmeta galimybės suteikti Ukrainai raketas „Taurus“.
„Mes norime, kad šis baisus karas kuo greičiau baigtųsi ir Europoje būtų atkurta taika. Tam reikia sudaryti sąlygas Ukrainai pasinaudoti savo teise į savigyną“, – pirmadienio rytą Kyjive sakė F. Merzas, tiesiogiai nepaminėjęs raketų „Taurus“.
F. Merzas lankėsi Ukrainoje 2022 m. gegužę. Neseniai Kyjive lankėsi dabartinis vyriausybės vadovas ir galimas kitas kancleris O. Scholzas, apie jo vizitą nebuvo paskelbta iš anksto.
11:05 | Susprogdintas kalėjimo, kuriame rusai žudė ukrainiečių karo belaisvius, viršininkas
Rusijos okupuotame Donecke buvo susprogdintas buvusio Olenivkos kalėjimo vadovo Sergejaus Jevsiukovo automobilis. Pats kalėjimo viršininkas žuvo vietoje, o jo žmona sunkiai sužeista išvežta į ligoninę.
10:38 | Ukrainiečių operacija Kerčės įlankoje: jūriniais dronais apšaudė rusų sraigtasparnius, yra žuvusių
Ukrainiečių jūriniai dronai smogė Rusijos orlaiviams Kerčės įlankoje esančioje baržoje, rašo UNIAN. Skelbiama, kad buvo žuvusių ir sužeistų rusų karių.
Apie tai patvirtino Ukrainos saugumo tarnyba.
Anot tarnybos, ukrainiečiai ataką įvykdė gruodžio 6 d. Naktį grupė jūros dronų „Sea Baby“ stojo į mūšį su Rusijos sraigtasparniais, lėktuvais ir patruliniais kateriais „Raptor“.
„Rusijos pilotai laikė save medžiotojais ir tikėjosi lengvos medžioklės, tačiau būtent jie tapo grobiu, nes atsakydami į tai jūros dronai atidengė ugnį“, – sakoma pranešime.
Baujausiuose „Sea Baby“ buvo įrengti didelio kalibro kulkosvaidžiai su balistinėmis programomis, skirtomis automatiniam taikinių nusitaikymui ir automatiniam gaudymui.
Skelbiama, kad Ukrainos kariškiai perėmė Rusijos radijo ryšį, perimti pokalbiai rodo okupantų nuostolius – sraigtasparniuose buvo rusų karių, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Patys sraigtasparniai smarkiai apgadinti ir reikalauja kapitalinio remonto.
Be to, dronai pataikė į baržą, kuria buvo gabenama karinė įranga ir Rusijos įranga Krymo tiltui remontuoti.
9:45 | „Stulbinanti kaina“: Pentagono vadovas įvardijo, kiek Rusijai kainavo karas Ukrainoje
Pentagono vadovas Lloydas Austinas pareiškė, kad Rusijos nuostoliai Ukrainoje yra beprecedenčiai ir viršija visų konfliktų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų išlaidas, rašo „Ukrainska pravda“.
Anot L. Austino, nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusija neteko mažiausiai 700 tūkst. karių. Į šį skaičių įeina ir žuvusieji, ir sužeistieji. Kremliaus karinės išlaidos jau viršijo 200 mlrd. dolerių.
L. Austinas šiuos skaičius pavadino „stulbinančia kaina“.
Jis taip pat pabrėžė, kad svarbu priešintis Kremliui ir remti Ukrainą.
8:22 | Zelenskis: nuo karo pradžios žuvo 43 000 Ukrainos karių
Nuo plataus masto karo pradžios žuvo 43 000 Ukrainos kariškių. Taip teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pranešė Rusijos opozicinis portalas „Meduza“.
„Mūsų žmonės gina savo namus savo gyvybių kaina, ir kiekvieno mūsų kario ir civilio gyvybė mums yra brangi. Nuo plataus masto karo pradžios Ukraina neteko 43 tūkst. karių, kurie žuvo mūšio lauke. 370 tūkst. atvejų – pagalbos sužeistiesiems, ir tai – turint omenyje, kad mūsų kariuomenėje apie 50 proc. sužeistųjų grįžta į tarnybą, o visi sužeidimai, įskaitant lengvus ir pakartotinius, yra registruojami“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pateikė savo vertinimą apie Rusijos nuostolius. Jo teigimu, Rusija neteko 198 tūkst. kariškių gyvybių, o daugiau kaip 550 tūkst. buvo sužeista.
Pasak „Meduzos“, interneto svetainėje ualosses.org pateiktame sąraše, sudarytame remiantis Ukrainoje paskelbtų nekrologų ir pomirtinių apdovanojimų sąrašais (sąrašo autentiškumą patikrino „Meduza“ ir „Mediazona“ žurnalistai), yra daugiau kaip 60 000 Ukrainos kariškių, žuvusių nuo 2022 m. vasario 24 d., pavardžių. Tikėtina, kad žuvusiųjų iš tiesų yra daugiau: panašiuose Rusijos kariuomenės žuvusiųjų sąrašuose išvardyta maždaug pusė iš tikrųjų žuvusių asmenų.
„Meduza“ ir „Mediazona“ skaičiavimais, atliktais remiantis paveldėjimo bylų duomenų baze, iki liepos pradžios Ukrainoje žuvo 120 tūkst. rusų kariškių (paklaidos diapazonas – nuo 106 iki 140 tūkst.).
2024 m. vasarą Rusijos ginkluotosios pajėgos per dieną vidutiniškai netekdavo apie 200-250 kariškių gyvybių. Esant tokiems nuostolių tempams, nuo karo pradžios iki 2024 m. gruodžio Rusijos kariuomenė galėjo netekti 155-160 tūkst. žmonių gyvybių. Į šį skaičių neįtraukti Rusijos pusėje kovojantys Ukrainos piliečiai (ypač tie, kuriuos „DNR“ ir „LNR“ valdžia mobilizavo Donecko ir Luhansko srityse).
2024 m. vasarį V. Zelenskis teigė, kad nuo plataus masto karo su Rusija pradžios žuvo 31 000 Ukrainos kariškių.
7:55 | Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
Rusija sekmadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė pietų ir rytų frontų kryžkelėje esantį Blahodatnės kaimą.
Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad kariai užėmė kaimą Donecko srityje.
Maskva jau kelis mėnesius stumiasi į priekį Rytų Ukrainoje, stengdamasi išnaudoti savo pranašumą prieš išvargintus ir prastai apginkluotus Ukrainos karius.
Beveik trejus metus trunkantis konfliktas pastaraisiais mėnesiais stipriai eskalavosi. Kyjivas ėmė naudoti JAV ir britų gamybos tolimojo nuotolio raketas atakoms Rusijos teritorijoje, o Maskva atsakydama į tai panaudojo eksperimentinę hipergarsinę raketą.
Ukraina stengiasi užimti kuo tvirtesnę padėtį prieš JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus kitų metų sausį.
Respublikonas yra pažadėjęs, kad sugrįžęs į JAV prezidento postą greitai užbaigs šį konfliktą, todėl Kyjivas nerimauja, kad Ukraina bus priversta daryti didžiules teritorines nuolaidas Maskvai.
7:20 | Trumpas pakomentavo savo pažadą užbaigti karą per 24 val.: „Aš bandau tai padaryti“
Donaldas Trumpas interviu „NBC“ pakomentavo karo Ukrainoje pabaigą ir savo pažadą karą pabaigti per parą.
Pirmiausia jo buvo paklausta, ar Ukraina turėtų ruoštis mažesnei JAV pagalbai, kai D. Trumpas bus prisaikdintas.
„Galbūt“, – atsakė jis.
D. Trumpas pareiškė, kad Europa skiria kur kas mažiau pinigų Ukrainai remti ir „vienintelis dalykas, kuris turėtų įvykti, yra tai, kad Europa turėtų... jie turėtų susilyginti“.
„Ir, žinote, J. Bidenui tereikėjo padaryti, kaip ir aš padariau su NATO, pasakiau: „Jūs turite apmokėti savo sąskaitas“. Jie nemokėjo savo sąskaitų“, – sako jis.
„Europai tenka dalelė. O karas su Rusija Europai svarbesnis nei mums. Jis svarbus visiems, bet Europai jis svarbesnis nei mums. Tarp mūsų yra mažytis dalykas, vadinamas vandenynu“, – komentuoja D. Trumpas.
Tuomet interviu pakrypo link D. Trumpo pažado užbaigti karą per 24 val. nuo tada, kai taps prezidentu.
„Aš bandau tai padaryti. Stengiuosi jį užbaigti, jei tik galėsiu“, – pareiškė jis.
D. Trumpas sako aktyviai bandantis užbaigti karą, tačiau neatskleidė, ar nuo tada, kai buvo išrinktas, kalbėjosi su Vladimiru Putinu.
„Aš nenoriu to sakyti. Nenoriu nieko apie tai sakyti, nes nenoriu daryti nieko, kas galėtų trukdyti deryboms“, – sako jis.
„Tame kare žūsta žmonės tokiu mastu, kokio dar niekas nėra matęs. Reikia grįžti į Antrąjį pasaulinį karą, ir net ir jis, jei pažvelgtumėte... ir žinote, kas tai yra? Tai daugiausia kareiviai. Miestai buvo ištuštinti ir sugriauti. Šalis buvo sugriauta. Jei laimėčiau tuos rinkimus, o jūs žinote, ką apie tai manau. Nesileisiu į tai, nes mums nereikia pradėti šio ginčo“, – komentuoja D. Trumpas.
„Ukraina prarado daugiau, nei teigia, tikriausiai 400 000 žmonių. Kalbame apie šimtus tūkstančių kūnų, gulinčių laukuose. Tai kvailiausias dalykas, kokį esu matęs, ir tam niekada neturėjo būti leista įvykti. Bidenas turėjo tai sustabdyti“, – sako D. Trumpas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
dabar jis kartu su janukovičium laižysis maskvoje pas kgb putlerinę žiurkę
toliau 2025 kris lukašenkos režimas, nes baltarusiai pamatė kad jei putleris neišgelbėjo asado, neišgelbės ir bulbų fiurerio
