Svarbiausi įvykiai:
17:52 | Jungtinės Tautos smerkia Rusijos raketos smūgį Ukrainos Černihivo centrui
Jungtinių Tautų (JT) humanitarinė koordinatorė Ukrainoje pasmerkė Rusijos raketos smūgį Ukrainos Černihivo miesto centre, per kurį šeštadienį žuvo mažiausiai septyni žmonės, o daugiau kaip 100 buvo sužeisti, ir paragino Maskvą nutraukti smūgius „apgyvendintoms teritorijoms“.
Rusijos kariuomenė šeštadienio rytą smogė šiaurinio Černihivo miesto centrinei aikštei, įskaitant teatrą ir universitetą.
„Bjauru smogti pagrindinei didelio miesto aikštei ryte, kai žmonės eina pasivaikščioti, o kai kurie eina į bažnyčią švęsti religinę šventę ... “, – rašoma internete paskelbtame JT humanitarinės koordinatorės Ukrainoje Denise Brown (Denis Braun) pareiškime.
Ji turėjo omenyje ortodoksų Viešpaties Atsimainymo šventę, per kurią kai kurie Černihivo gyventojai ryte dalyvavo bažnytinėse pamaldose.
„Smerkiu šį pasikartojantį Rusijos smūgių Ukrainos apgyvendintoms teritorijoms modelį, dėl kurio žūsta žmonės, masiškai griaunami pastatai ir sparčiai didėja humanitarinės pagalbos poreikiai.“
"Išpuoliai, nukreipti prieš civilius gyventojus ar civilinius objektus, yra griežtai draudžiami pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – pridūrė ji.
Paskutiniais turimais duomenimis, per Rusijos raketos smūgį šiaurės Ukrainos Černihivo centrinėje aikštėje šeštadienį žuvo septyni žmonės, o 110 buvo sužeisti.
„Remiantis 15 val. 25 min. (ir Lietuvos laiku) turėtais duomenimis, per teroristinį išpuolį Černihivo centre buvo sužeista 117 žmonių, septyni iš jų žuvo“, – platformoje „Telegram“ parašė miesto laikinasis meras Oleksandras Lomako.
Černihivo srities karinės administracijos vadovas Vjačeslavas Čausas toje pat platformoje pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra vaikas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos kariuomenė smogė šiaurinio Černihivo miesto centrinei aikštei, įskaitant teatrą ir universitetą.
„Rusijos raketa pataikė tiesiai į miesto centrą, į mūsų Černihivą, – platformoje „Telegram“ teigė V. Zelenskis. – Aikštė, politechnikos universitetas, teatras. Paprastas šeštadienis, kurį Rusija pavertė skausmo ir netekčių diena.“
Jis paskelbė vaizdo įrašą iš įvykio vietos, kuriame matyti nuolaužos aplink didelį sovietinių laikų pastatą, aplink jį stovintys automobiliai, kurie buvo iš dalies sunaikinti, su išdaužytais pastato stogais ir langais.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė gaisrinės automobilius prie Taraso Ševčenkos dramos teatro ir Muzikos akademijos, kurie šiek tiek nukentėjo.
Kai kurie netoliese esantys pastatai taip pat buvo kažkiek apgadinti.
Černihivas nuo praėjusių metų pirmųjų Maskvos invazijos mėnesių buvo išvengęs didelio masto išpuolių.
Miestas yra maždaug už 150 km į šiaurę nuo Kyjivo, prie sienos su Maskvos sąjungininke Baltarusija.
Kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, jos žygiavo per Černihivą iš kelių krypčių, įskaitant Baltarusiją.
Tuomet Ukrainos pajėgos juos nustūmė atgal.
Nuo tada, kai Maskvos pajėgos buvo išstumtos iš šios teritorijos, šiaurės Ukrainą iš esmės aplenkė rytuose ir pietuose vykstantys įnirtingi mūšiai.
17:37 | Zelenskis: Ukraina primygtinai reikalaus, kad Švedija perduotų lėktuvus „Gripen“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina primygtinai reikalaus Švedijos perduoti naikintuvus „Gripen“.
Valstybės vadovas tai pasakė per bendrą spaudos konferenciją su Švedijos Ministru Pirmininku Ulfu Kristerssonu. Būtent Ukrainos prezidento vizito į Švediją metu viena iš svarbiausių derybų temų yra švediški lėktuvai "Gripen".
„Tai yra Švedijos pasididžiavimas. Esu įsitikinęs, kad „Gripen“ gali padaryti mūsų laisvę daug saugesnę. Jau prasidėjo „Gripen“ bandomieji bandymai, kuriuose dalyvauja ukrainiečiai - mūsų pilotai. Šiandien išsamiai aptarėme tolesnius žingsnius dėl galimybės atverti švediškų „Gripenų“ priėmimo temą“, – vizito Švedijoje metu sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad šeštadienį per susitikimus su Švedijos parlamento pirmininku ir visų parlamentinių politinių jėgų atstovais iškels lėktuvų „Gripen“ perdavimo Ukrainai klausimą.
„Neturime pranašumo danguje. Neturime modernių orlaivių. O realiai švedų „Gripen“ yra jūsų valstybės pasididžiavimas. Ir manau, kad tokiu pasididžiavimu premjeras galėtų pasidalyti su Ukraina. Mes taip pat juo labai didžiuosimės. Mes prie to dirbame. Svarbu, kad žengėme galingus žingsnius. Svarbu, kad dabar keletą savaičių imsimės veiksmų, kurie, labai tikiu, atvers galimybę ateityje gauti atitinkamus orlaivius“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas pridūrė, kad rytoj ir poryt jis surengs derybas su keliomis kitomis valstybėmis.
„Esu įsitikinęs, kad kartu su savo partneriais padarysime viską ir pasieksime atitinkamo rezultato danguje, kad rusai neturėtų tokio pranašumo. Kai jie kontroliuoja dangų, ant žemės, deja, negalima greitai judėti. Mums to reikia“, – komentavo V. Zelenskis.
Danija ir Nyderlandai penktadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos sutiko, kad šios šalys perduotų Ukrainai JAV pagamintų naikintuvų F-16.
Švedija teigia Ukrainai jau suteikusi 20 mlrd. kronų (1,7 mlrd. eurų) vertės karinę paramą, įskaitant artilerijos sistemas „Archer“, tankus „Leopard 2“ ir šarvuočius CV90.
V. Zelenskis su U. Kristerssonu ir kitais Švedijos pareigūnais susitiko Harpsunde, oficialioje ministro pirmininko vasaros rezidencijoje, esančioje už maždaug 120 km į vakarus nuo Stokholmo.
Vėliau jis ir pirmoji ponia Olena Zelenska susitiko su Švedijos karaliumi Carlu XVI Gustafu ir karaliene Silvija šioje vietovėje esančiuose rūmuose.
U. Kristerssonas pareiškė V. Zelenskiui užuojautą dėl išpuolio Černihive.
Rusijos raketos smūgį jis pavadino žiaurumo aktu, kuris „tik sustiprina būtinybę mums palaikyti jus visose jūsų kovose“.
17:20 | Ekspertas: Putinas žengs žingsnį artėjant karo pabaigai
Tai, kad Kremlius pradėjo kalbėti apie apsikeitimą belaisviais, jokiu būdu negarantuoja, kad Rusija gali susitarti dėl apsikeitimo „visi už visus“ anksčiau, nei V. Putinas supras, kad galutinai pralaimėjo karą.
Tai interviu agentūrai UNIAN pareiškė Ilko Kučerovo demokratinių iniciatyvų fondo tarptautinio saugumo ekspertas Tarasas Žovtenko. Jis pažymėjo, kad Rusijos valdžia gali sutikti su apsikeitimu „visi už visus“ artėjant karo pabaigai.
„Rusijos karinė ir politinė vadovybė gali sutikti su mainais „visi už visus“ arčiau karo pabaigos ir Rusijos Federacijos pralaimėjimo šiame kare. Dabar vykdyti tokius mainus jiems nenaudinga. Juk jie praras šį hibridinį įrankį, kurio pagalba gali daryti įtaką tam tikriems momentams Vakarų šalyse ir Ukrainoje“, – sakė ekspertas.
Tačiau, eksperto nuomone, agresorius pranešimus apie tokius galimus mainus panaudos kaip hibridinės įtakos Ukrainai elementą.
„Tam tikrus pranešimų apie tokius galimus mainus elementus Rusija naudoja būtent kaip hibridinės įtakos Ukrainos visuomenei ir Vakarų šalių vadovybei elementą“, – teigė T. Žovtenko.
17:04 | Dar daugiau sužeistų: per Rusijos smūgį Ukrainos Černihivo mieste žuvo 7 žmonės, 110 sužeisti
Per Rusijos raketos smūgį šiaurės Ukrainos Černihivo centrinėje aikštėje šeštadienį žuvo septyni žmonės, o 110 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnas.
„Remiantis 15 val. 25 min. (ir Lietuvos laiku) turėtais duomenimis, per teroristinį išpuolį Černihivo centre buvo sužeista 117 žmonių, septyni iš jų žuvo“, – platformoje „Telegram“ parašė miesto laikinasis meras Oleksandras Lomako.
Černihivo srities karinės administracijos vadovas Vjačeslavas Čausas toje pat platformoje pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra vaikas.
Kiek anksčiau, kai žinomas sužeistųjų skaičius buvo mažesnis, vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka platformoje „Telegram“ parašė, kad „žuvusiųjų skaičius išaugo iki 7-ių. 90 sužeistųjų kreipėsi medicininės pagalbos. Iš jų 10 policininkų ir 12 vaikų. 25 žmonės paguldyti į ligoninę. 12 metų mergaitė greitosios pagalbos automobiliu skubiai išgabenta į Kyjivą. Vaiko būklė sunki.“
14:42 | Naujausia informacija: per Rusijos smūgį Ukrainos Černihivo mieste žuvo 7 žmonės, 90 sužeistų
Per Rusijos raketos smūgį šiaurės Ukrainos Černihivo centrinėje aikštėje šeštadienį žuvo mažiausiai septyni žmonės ir 90 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras.
„Žuvusiųjų skaičius išaugo iki 7, – platformoje „Telegram“ teigė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. – 90 sužeistųjų kreipėsi medicininės pagalbos. Iš jų 10 policininkų ir 12 vaikų. 25 žmonės paguldyti į ligoninę. 12 metų mergaitė greitosios pagalbos automobiliu skubiai išgabenta į Kyjivą. Vaiko būklė sunki.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos kariuomenė smogė šiaurinio Černihivo miesto centrinei aikštei, įskaitant teatrą ir universitetą.
14:14 | Maskva teigia užkirtusi kelią Ukrainos drono atakai prieš aerodromą Naugardo srityje
Rusija šeštadienį pareiškė užkirtusi kelią Ukrainos drono atakai prieš karinį aerodromą Naugardo srityje, esančioje tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo,. Į ją anksčiau taikytasi nebuvo.
„Šiandien apie 10 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku Kyjivo režimas įvykdė teroristinį išpuolį, panaudodamas kopterio tipo droną, prieš karinį aerodromą Naugardo srityje“, – sakoma Rusijos kariuomenės pareiškime. Ji teigė, kad jis buvo numuštas iš šaulių ginklų.
13:41 | Kyjivas: per Rusijos smūgį Ukrainos Černihivo mieste žuvo 5 žmonės, 37 sužeisti
Per Rusijos smūgį šiaurės Ukrainos Černihivo centrinėje aikštėje šeštadienį žuvo mažiausiai penki žmonės ir 37 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras.
„Žuvo penki žmonės, – platformoje „Telegram“ teigė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. – Trisdešimt septyni žmonės buvo sužeisti, tarp jų 11 vaikų.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos kariuomenė smogė šiaurinio Černihivo miesto centrinei aikštei, įskaitant teatrą ir universitetą.
„Rusijos raketa pataikė tiesiai į miesto centrą, į mūsų Černihivą, – platformoje „Telegram“ teigė V. Zelenskis. – Aikštė, politechnikos universitetas, teatras. Paprastas šeštadienis, kurį Rusija pavertė skausmo ir netekčių diena.“
Jis paskelbė vaizdo įrašą iš įvykio vietos, kuriame matyti nuolaužos aplink didelį sovietinių laikų pastatą, aplink jį stovintys automobiliai, kurie buvo iš dalies sunaikinti, su išdaužytais pastato stogais ir langais.
Černihivo srities gubernatorius Vjačeslavas Čausas anksčiau sakė, kad į miesto centrą tikriausiai pataikė balistinė raketa, ir paragino žmones likti slėptuvėse.
Miestas nuo praėjusių metų pirmųjų Maskvos invazijos mėnesių išvengė didelio masto išpuolių.
Černihivas yra maždaug už 150 km į šiaurę nuo Kyjivo, prie sienos su Maskvos sąjungininke Baltarusija.
Kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, jos žygiavo per Černihivą iš kelių krypčių, įskaitant Baltarusiją.
Tuomet Ukrainos pajėgos juos nustūmė atgal.
Nuo tada, kai Maskvos pajėgos buvo išstumtos iš šios teritorijos, šiaurės Ukrainą iš esmės aplenkė rytuose ir pietuose vykstantys įnirtingi mūšiai.
12:54 | Kontrpuolimas dar neišblėso: generolas įvertino, ar Ukraina laimės prieš rusų okupantus
JAV kariuomenės generolas Markas Milley pateikė prognozę, kaip karas Ukrainoje gali plėtotis toliau.
Interviu „The Washington Post“ jis prabilo apie ginklų tiekimą Ukrainai.
„Nuo pat pradžių – dar net prieš Rusijai pradedant invaziją Ukrainoje – aš dalyvavau sprendimų priėmimo procese kartu su prezidentu Joe Bidenu, taip pat JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu. Aš nepastebėjau jokio delsimo.
Mes pristatėme Ukrainai daug ginklų, įrangos, amunicijos, didelį kiekį karinės pagalbos, įskaitant pagalbos priemones, skirtas civiliams, skyrėme pinigų ir t.t. Bet mes suteikėme Ukrainai didžiulę karinę pagalbą, suteikėme jiems reikiamą kiekį įrangos reikiamu laiku, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai šiuo momentu“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie Ukrainos vykdomą kontrpuolimą, M. Milley teigė, kad Rusija atsidūrė sudėtingoje situacijoje.
„Jie patyrė didelių nuostolių. Jų moralė irgi menka. [Rusų] vadų pasirengimas yra abejotinas ir nevienodas, priklauso nuo padalinio tipo. Dabar akivaizdu, kad strateginiame vadovavimo lygmenyje galima pastebėti daug trinties. Logistika taip pat nėra gera.
Taigi rusai vis dar laikosi gynyboje. Dar prieš keletą mėnesių sakiau, kad „kontrpuolimas bus sudėtingas, kruvinas ir lėtas“. Ir tai būtent, kas vyksta dabar – ilgos, kruvinos, lėtos ir labai, labai sudėtingos kovos“, – tikino JAV generolas.
Savo ruožtu M. Milley taip pat įvertino, ar Ukraina gali laimėti Rusijos pradėtą karą. Pasak jo, tai priklauso nuo to, kokia bus žodžio „pergalė“ reikšmė.
„Ukrainai – tai egzistencinė kova. Tai kova dėl išlikimo. Tačiau likusiai Europai, pasauliui, iš tikrųjų ir JAV, tai yra kova, kad būtų laikomasi nustatytų taisyklių.
Tai, ką padarė Vladimiras Putinas, yra frontinis išpuolis prieš tarptautiniu mastu pripažįstamas tvarkos taisykles, kurios galioja jau aštuonis dešimtmečius – nuo Antrojo pasaulio karo pabaigos. Jei galutinis tikslas yra laisva, nepriklausoma, suvereni Ukrainos valstybė, kurios teritorija nėra pažeista, šiam tikslui pasiekti prireiks nemažai pastangų.
Ir tai yra ilgas, labai sudėtingas karas su dideliais nuostoliais. Šių tikslų galima pasiekti karinėmis priemonėmis. Tai užims daug laiko, tačiau šiuos tikslus galbūt galima pasiekti ir tam tikromis diplomatinėmis priemonėmis“, – kalbėjo JAV generolas.
M. Milley neužsiminė apie galimų derybų užmezgimą ar tolimesnius planus dėl karo Ukrainoje, tačiau paminėjo, kad ukrainiečių kontrpuolimas dar neišblėso, todėl svarbu pažiūrėti, kaip viskas baigsi, o vėliau priimti tam tikrus sprendimus.
12:12 | V. Zelenskis atvyko į Švediją derybų su vyriausybe ir karališkąja šeima
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė apie vizitą į Švediją, sakydamas, kad atvyko į Skandinavijos šalį derybų su vyriausybe, politinėmis partijomis ir Švedijos karališkąja šeima.
Vizitas vyksta praėjus beveik pusantrų metų po Rusijos invazijos į Ukrainą ir tuo metu, kai Stokholmas artėja prie to, kad, kaip Suomija, prisijungtų prie NATO.
„Olena ir aš atvykome į Švediją“, – socialiniuose tinkluose pranešė V. Zelenskis, turėdamas omenyje savo žmoną. Jis sakė, kad surengs derybas, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama partnerystei, bendradarbiavimui gynybos srityje, integracijai į Europos Sąjungą ir bendram euroatlantiniam saugumui.
„Dėkoju visiems švedams, kurie remia Ukrainą“, – teigė jis.
Netrukus po Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį Švedija sulaužė savo doktriną netiekti ginklų kariaujančioms šalims ir pažadėjo tūkstančius prieštankinių ginklų AT4.
Praėjusį mėnesį Turkija nustojo oponuoti Švedijos stojimui į NATO ir pritarė Stokholmo narystės siekiui.
Maskva pareiškė, kad Švedijos prisijungimas prie NATO keltų grėsmę Rusijos saugumui, ir teigė planuojanti atsakomąsias priemones.
11:58 | Rusų raketa smogė Černihivui
Šeštadienio rytą Rusijos kariuomenė smogė Černihivui, praneša UNIAN.
Manoma, kad smūgis buvo suduotas panaudojant balistinę raketą.
Vietos valdžios atstovais informuoja, kad po rusų surengtos atakos metu yra sužeistų, taip pat žuvusių asmenų.
11:56 | Ukraina ir Rumunija skatins grūdų eksportą per Rumunijos teritoriją
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, penktadienį viešėdamas Bukarešte, pareiškė, kad Kyjivas siekia palengvinti prekių vežimą į Rumuniją.
Po to, kai Maskva praėjusį mėnesį nutraukė sandorį dėl saugaus laivų plaukimo Juodąja jūra, Rumunija tapo pagrindiniu grūdų eksporto iš Ukrainos tranzito punktu.
D. Šmyhalis pasidžiaugė svarbiomis ir konstruktyviomis derybomis su savo kolega Marceliu Ciolacu ir sakė, kad šalys pasirašė sandorį, kuriuo užtikrinamas patikimas ukrainietiškų prekių tranzitas.
Ukrainos uostai Dunojaus upėje tapo pagrindiniu Rusijos pajėgų taikiniu po to, kai Maskva praėjusį mėnesį pasitraukė iš eksporto sandorio.
D. Šmyhalis teigė, kad abi šalys susitarė atstatyti ir pagerinti sugriautą upės infrastruktūrą, kuria dabar naudojasi krovininiai laivai, gabenantys grūdus į Rumuniją.
„Planuojame atidaryti naujus kelių, geležinkelių, jūrų ir upių transporto kontrolės punktus palei mūsų bendrą sieną“, – sakė Ukrainos ministras pirmininkas.
Tuo tarpu M. Ciolacu teigė, kad Rumunija nori padidinti ukrainietiškų grūdų, vežamų tranzitu per jo šalį, kiekį.
„Užsibrėžėme ambicingą tikslą – padvigubinti Ukrainos grūdų tranzitą nuo dabartinių 2 mln. tonų per mėnesį iki 4 mln. tonų“, – sakė jis.
Šį mėnesį Ukraina paskelbė, kad, nepaisydama Rusijos blokados, atidarė naujus laivybos maršrutus – ketvirtadienį į Stambulą atplaukė pirmasis šiuo maršrutu plaukiojantis civilinis krovininis laivas.
11:40 | Kyjive nugriaudėjo sprogimas
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko šeštadienį pranešė apie naują sprogimą Kyjive.
Pasak mero, sprogimai nugriaudėjo pramoninėje zonoje. Pasak mero, šiuo metu tiriamos detalės, kaip įvyko sprogimas.
Pranešimų apie nukentėjusius asmenis negauta, įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.
11:30 | Rusija rengia slaptą susitarimą
Rusija slapta ruošia susitarimą su Turkija, įskaitant Vengriją ir Katarą, rašo „Obozrevatel“. Teigiama, kad pagrindinė susitarimo esmė – rusiškų grūdų eksportas per Juodąją jūrą.
Publikacijoje teigiama, kad savo ruožtu Kataras turėtų sumokėti už gabenamus grūdus, o Turkija – suorganizuoti maršrutą, per kur jie būtų gabenami.
Vengrija savo ruožtu pasiekė, kad Europos Sąjungos lyderiai neįvestų sankcijų „Putino pasiuntiniui“.
BILD dokumentai rodo, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimas siekia sukurti savo grūdų koridorių eksportui. Pastebima, kad „Trišalio bendradarbiavimo memorandume“ numatyta, kad Kataras apmokėtų Turkijos suorganizuotą rusiškų grūdų eksportą į kitas valstybes, daugiausiai į Afriką.
Tuo metu Turkijos užsienio reikalų ministras ir buvęs žvalgybos vadovas Hakanas Fidanas siūlo atkurti susitarimą su Ukraina dėl grūdų tiekimo. Dar rugpjūčio 8 d. jo vadovaujama ministerija informavo Rusijos ambasadą Ankaroje, kad Turkija savo ruožtu įgyvendina trišalį bendradarbiavimą dėl rusiškų grūdų eksporto „kaip papildymą Juodosios jūros iniciatyvai, kuri rodo teigiamus ženklus, sprendžiant aprūpinimo maistu saugumą pasauliniu mastu“.
Turkų užsienio reikalų ministras taip pat perspėjo savo kolegą iš Rusijos: „Jei nebus imtasi veiksmų dėl Juodosios jūros inicatyvos, kyla pavojus, kad trišalio bendradarbiavimo priemonės susidurs su įvairiais sunkumais“.
Taigi vietoje to, kad Rusija eksportuotų rusiškus ir iš Ukrainos teritorijos pavogtus grūdus į skurdesnes valstybes, Ankara siekia susitarimo tarp Jungtinių Tautų ir Rusijos Federacijos dėl Juodosios jūros iniciatyvos, kurioje dalyvautų ir Turkijos atstovai.
Jeigu Jugtinių Tautų atstovai palaimintų tokį susitarimą, teigiama, kad Kyjivui tektų rinktis: arba Ukraina sutinka dėl saugaus rusiškų grūdų eksporto ir neatakuoja Rusijos laivų, arba šalis prisiima visą ataskomybę už vis didėjantį badą pasaulyje, o taip pat tuo metu kovoja su rizika patirti nuolatiniius Rusijos išpuolius prieš Ukrainos uostus.
Pasak BILD, žvalgybos pareigūnai daro prielaidą, kad Turkijos, Rusijos ir Kataro susitarimas gali būti užbaigtas jau ateinantį savaitgalį.
11:02 | Kremlius: V. Putinas aplankė generolus, prižiūrinčius Ukrainos puolimą Rusijos pietuose
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kariuomenės štabe pietiniame Rusijos mieste Rostove prie Dono susitiko su Maskvos puolimo Ukrainoje vadu, ankstyvą šeštadienio rytą pranešė Kremlius.
„Vladimiras Putinas surengė susitikimą Rostove prie Dono esančios specialiosios karinės operatyvinės grupės būstinėje, – sakoma Kremliaus pranešime. – Valstybės vadovas išklausė Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo, krypčių vadų ir kitų aukšto rango karininkų informaciją.“
10:44 | Ukraina pasveikino JAV patvirtinus Nyderlandų ir Danijos naikintuvų F-16 perdavimą
Kyjivas penktadienį palankiai įvertino Jungtinių Valstijų sprendimą leisti Danijai ir Nyderlandams perduoti Ukrainai naikintuvus F-16, kai jos pilotai bus apmokyti jais naudotis.
Vašingtone JAV valstybės departamento pareigūnas sakė, kad Danijai ir Nyderlandams buvo suteiktos „oficialios garantijos“ dėl naikintuvų perdavimo.
Šį mėnesį prasidės 11 šalių koalicijos mokymai, o pareigūnai tikisi, kad pilotai bus parengti iki 2024 metų pradžios.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pasidžiaugė „puikiomis naujienomis iš mūsų draugų Jungtinėse Valstijose“.
Kyjivas jau kelis mėnesius siekia gauti Vakarų naikintuvų, kurie pakeistų didelius nuostolius patyrusių jo oro pajėgų, kurios daugiausia naudojasi rusiškais lėktuvais. JAV naikintuvai F-16 turi geresnius kovinius pajėgumus nei naudojami Ukrainos.
Praėjusį mėnesį vienas ukrainiečių aukšto rango pareigūnas pareiškė, jog Ukraina norėtų gauti dešimtis šių lėktuvų, kad galėtų paremti puolamąsias antžemines operacijas pietuose, kur Kyjivas tikisi išstumti Rusijos pajėgas.
„Mums reikia 60–80 lėktuvų F-16, kad galėtume gerai uždaryti dangų, ypač teritorijoje netoli fronto“, – sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyresnysis padėjėjas Mychaila Podoliakas.
10:09 | Rusija surengė naują ataką prieš Ukrainą
Kyjivo oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad per naktinę ataką Ukrainos gynyba numušė 15 Rusijos dronų.
Ukraina teigė, kad per puolimą iš oro buvo panaudota 17 Irano gamybos dronų „Shahed“, ir nenurodė, kas atsitiko su kitais dviem.
Rusijos pajėgos „atakavo iš šiaurės atakos bepiločiais orlaiviais „Shahed-136/131“. Iš viso iš Kursko srities buvo paleista 17 atakos dronų“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos pajėgos.
Jos pridūrė, kad oro gynyba buvo aktyvuota šiauriniuose, centriniuose ir vakariniuose regionuose.
„Karinių oro pajėgų pastangos ir priemonės, bendradarbiaudamos su kitų Ukrainos gynybos pajėgų komponentų oro gynybos sistemomis, sunaikino 15 priešo dronų“, – teigė jos.
Abi 2022 metų vasarį prasidėjusio konflikto pusės pastaruoju metu pranešė apie reguliarius dronų antskrydžius iš oro ir jūros, Ukrainai vykdant kontrpuolimą, kuriuo siekiama susigrąžinti Rusijos kontroliuojamą teritoriją.
Maskva suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos Juodosios jūros ir Dunojaus uostų infrastruktūrą po to, kai buvo nutrauktas susitarimas, pagal kurį buvo leista saugiai eksportuoti grūdus per šį laivybos centrą.
Penktadienį Rusija pareiškė, kad jos pajėgos sunaikino Ukrainos dronus, nukreiptus į Maskvą ir jos Juodosios jūros laivyną.
Ukrainos pajėgos perėjo į Rusijos okupuotą rytinį Chersono srities krantą ir užėmė pozicijas, patvirtino Rusijos paskirtas regiono gubernatorius.
Penktadienį Jungtinės Valstijos pranešė Danijai ir Nyderlandams, kad gali perduoti Ukrainai savo naikintuvus F-16, kai šalies pilotai bus apmokyti jais naudotis. Šį žingsnį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pasveikino kaip puikią naujieną.
09:36 | J. Bidenas: Rusija jau pralaimėjo karą
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pretekstas pradėti karą Ukrainoje yra absurdiškas. Be to, J. Bidenas pridūrė, kad Rusija jau pralaimėjo karą, nes iki šiol nepasiekė jokių užsibrėžtų pirminių tikslų, rašo „Ukrainska Pravda“, cituodama CNN publikaciją.
J. Bidenas šiuos teiginius išsakė po susitikimo su Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais.
„Rusija jau pralaimėjo. Ji negali pasiekti savo iškelto priminio tikslo, kurį paskelbė. Tai yra neįmanoma“, – sakė jis.
JAV prezidentas taip pat pridūrė, kad nepakankama reakcija į Rusijos agresiją gali būti signalas Kinijai dėl Taivano.
„Įsivaizduokite, jeigu mes nieko nedarytumėme... Jei mes vis dar stovėtumėme, kokį signalą pasiųstumėme Kinijai dėl Taivano? Kokį signalą pasiųstumėme pasauliui?“ – kalbėjo J. Bidenas.
J. Bidenas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos invazija Ukrainoje nėra „tik Europos problema, tokio masto invazijos nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
08:59 | Kinija pradėjo dideles karines pratybas aplink Taivaną
Kinija šeštadienį pradėjo karines pratybas aplink Taivaną kaip griežtą įspėjimą po to, kai išreiškė pyktį dėl salos viceprezidento Williamo Lai vizito Jungtinėse Valstijose.
W. Lai, kuris yra Taivano prezidento rinkimų kitais metais favoritas, sustojo Niujorke ir per San Franciską vyko į kelionę į Paragvajų, kuris yra viena iš mažėjančio skaičiaus šalių, diplomatiškai pripažįstančių Taibėjų.
Šeštadienį Kinija pavadino W. Lai neramumų sukėlėju ir pažadėjo imtis „ryžtingų priemonių (...) nacionaliniam suverenitetui ir teritoriniam vientisumui apsaugoti“.
Šeštadienį Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) Rytų teatro vadavietė „pradėjo bendrą oro ir jūrų patruliavimą bei karines jūrų ir oro pajėgų pratybas aplink Taivano salą“, valstybinė žiniasklaida „Xinhua“ citavo kariuomenės atstovą spaudai Shi Yi (Ši Ji).
„Xinhua“ nurodė, kad šiomis pratybomis siekiama patikrinti PLA gebėjimą perimti oro ir jūros erdvės kontrolę ir kovoti realiomis kovinėmis sąlygomis.
Jomis taip pat buvo siekiama „griežtai įspėti „Taivano nepriklausomybės“ separatistus dėl sąmokslo su užsienio elementais ir jų provokacijų“.
Taivanas šeštadienį teigė, kad nuo tada, kai Kinija paskelbė apie karinių pratybų pradžią, jis užfiksavo 42 karo lėktuvų įskridimus į savo oro gynybos zoną.
„Šiandien (rugpjūčio 19 dieną) nuo 9 val. (vietos, 4 val. Lietuvos laiku) KLR (Kinijos Liaudies Respublikos) ginkluotosios pajėgos aptiko 42 PLA orlaivius“, – sakoma salos gynybos ministerijos pranešime.
Ministerija nurodė, kad dvidešimt šeši iš jų kirto Taivano sąsiaurio vidurio liniją.
Pratybose taip pat dalyvavo aštuoni laivai.
„Nacionalinė armija (...) stebi ir naudoja žvalgybos metodus, kad griežtai kontroliuotų padėtį“, – sakė Taivano gynybos ministerija ir pridūrė, kad išsiuntė lėktuvus ir laivus.
Taivanas pareiškė griežtai smerkiantis, anot jų, neracionalų ir provokuojantį elgesį ir teigė, kad pasiųs atitinkamas pajėgas, kad atsakytų praktiniais veiksmais.
„Šį kartą karinių pratybų vykdymas prisidengiant pretekstu ne tik nepadeda taikai ir stabilumui Taivano sąsiauryje, bet ir pabrėžia [Kinijos] militaristinį mentalitetą bei patvirtina hegemonišką jos karinės ekspansijos pobūdį“, – sakoma Taivano nacionalinės gynybos ministerijos pareiškime.
Kinija teigia, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis, ir yra pažadėjusi vieną dieną jį užimti, prireikus – jėga.
08:28 | Ukrainiečiai numušė 15 rusų naudojamų dronų
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad šeštadienio naktį Rusija surengė naują ataką prieš Ukrainą.
Teigiama, kad iš viso ukrainiečių oro gynybos sistemos numušė 15 iš 17 rusų naudojamų dronų „Shahed“.
07:29 | Ukrainos žvalgybos atstovas: Putinas tam buvo nepasiruošęs, tai Maskvoje tęsis ir toliau
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas teigė, kad kaskart pasirodantys pranešimai apie smūgius Maskvoje ir aplink esančiose teritorijose įgauna vis didesnį pagreitį ir „tai vyksta gana taikliai“, rašo UNIAN.
Tiesa, A. Jusovas pridūrė, kad kalbėti apie tai, kur tiksliai galėtų nugriaudėti sproigmai Rusijos teritorijoje, nepatartina, kadangi rusų okupantai taip pat domisi, kas vyks toliau.
Pasak žvalgybos atstovo, kad visi objektai, susiję su rusų kariuomene ar kitomis struktūromis, kurios įsitraukia į karinės invazijos vykdymą Ukrainoje, šiuo metu yra pažeidžiami.
„Šiandien agresoriaus valstybės sostinė neapsaugota, kai jų pačių karinės pajėgos ir kitos priemonės, ypač oro gynybos sistemos ir kitos elektroninės priemonės, yra išdėliotos po laikinai okupuotas teritorijas Ukrainoje.
Tiesą sakant, Putino režimas paliko Maskvą neapsaugotą. Ir jie net nekariauja kol kas su NATO. O ką jau kalbėti apie dar didesnio [masto] dalykus“, – kalbėjo A. Jusovas.
Pasak ukrainiečių atstovo, tai gerokai paveikė rusų gyvenimą, įskaitant ir elito atstovus, kurie, pasak A. Jusovo, yra mažiau „zombifikuoti“, bet „jų rankos taip pat suteptos krauju“.
A. Jusovas pridūrė, kad smūgiai prieš Maskvą, pasitelkiant dronus, „tęsis tol, kol jie [rusų kariai] paliks Ukrainos žemę, tol, kol karo nusikaltėliai atsakys už savo nusikaltimus“.
Be to, ukrainiečių atstovas atkreipia dėmesį, kad pati Ukraina oficialiai nekomentuoja jokių įvykų, susijusių su sprogimais Maskvoje, o dabartiniai nutikimai Rusijos teritorijoje atskleidė, kad V. Putinas tokiems veiksmams nebuvo pasirengęs iš anksto.
„Tas, kuris įvykdo nusikaltimą, turi būti pasiruošęs prisiimti atsakomybę“, – pridūrė jis.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
- Rusija penktadienį skyrė kardomąjį kalinimą vienam iš nepriklausomos rinkimų stebėjimo grupės „Golos“ vadovų, kuris bus suimtas mažiausiai iki spalio 17 dienos, pranešė teismo atstovas spaudai;
- Jungtinės Valstijos, Japonija ir Pietų Korėja ne vienerius metus rengs bendras pratybas ir žada konsultuotis krizių atvejais, penktadienį pranešė Baltieji rūmai, likus kelioms valandoms iki trijų šalių aukščiausiojo lygio susitikimo;
- Rusija penktadienį paskelbė, kad likviduoja žymią teisių gynimo grupę – Sacharovo centrą, Kremliui tęsiant savo griežtą susidorojimą su liberalių pažiūrų organizacijomis, kurios kvestionuoja oficialųjį naratyvą, taip pat ir dėl Maskvos karo Ukrainoje;
- Jungtinės Valtijos ketvirtadienį įvedė sankcijas ir vizų apribojimus keturiems Rusijos žvalgybos agentams, kaltinamiems tiesioginiu dalyvavimu 2020 metais apnuodijant Aleksejų Navalną, Rusijos politiką ir korupcijos tyrėją, vieną aršiausių prezidento Vladimiro Putino kritikų;
- Jungtinės Valstijos davė leidimą Nyderlandams pristatyti Ukrainai naikintuvus F-16, penktadienį pareiškė Nyderlandų gynybos ministrė;
