Svarbiausios dienos naujienos:
20:09 | Dnipre per raketų ataką buvo sunaikinti keturi vieno pastato aukštai
Dnipre per Rusijos raketų smūgį buvo sunaikinti keturi devynaukščio gyvenamojo namo aukštai. Yra nukentėjusiųjų.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas.
„Dnipre per priešo smūgį buvo apgadintas devynių aukštų gyvenamasis namas. Buvo sunaikinti keturi aukštai. Yra sužeistų žmonių“, – parašė jis.
Pasak M. Lukašuko, įvykio vietoje dirba visos tarnybos.
19:32 | V. Putinas pareiškė, kad Rusija turėtų gaminti anksčiau uždraustas raketas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija turėtų pradėti gaminti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas, kurias anksčiau draudė dabar nebegaliojanti ginklų sutartis su Jungtinėmis Valstijomis.
„Atrodo, kad turime pradėti gaminti šias smogiamąsias sistemas“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą su aukščiausiais saugumo pareigūnais. Jis kalbėjo apie raketas, galinčias nulėkti 500–5500 kilometrų, jos buvo kontroliuojamos pagal susitarimą, nutrauktą 2019 metais.
17:54 | EK išmokėjo Ukrainai dar 1,9 mlrd. eurų
Europos Komisija (EK) ketvirtadienį išmokėjo Ukrainai beveik 1,9 mlrd. eurų išankstinės finansinės paramos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.
„Šią savaitę žengėme istorinį žingsnį – oficialiai pradėjome stojimo derybas su Ukraina. Vakar pagal Ukrainos priemonę išmokėjome dar 1,9 mlrd. eurų, taigi šiuo metu jau išmokėta beveik 8 mlrd. eurų suma. Nuo šiol bus atliekami reguliarūs mokėjimai kas ketvirtį“, – pranešime cituojama EK pirmininkė Ursula von der Leyen
Šios lėšos yra iš vadinamosios Ukrainos priemonės. Įskaičius šią sumą visa ES Ukrainai jau pervesta parama nuo kovo, kuomet buvo sukurta priemonė, siekia 7,9 mlrd. eurų.
Jomis bus remiamas Ukrainos makrofinansinis stabilumas, nes juo įgyvendinamos esminės ilgalaikės struktūrinės reformos pagal Ukrainos planą – ketverių metų Ukrainos reformų ir augimo planą, kurį teigiamai įvertino EK ir ES Taryba.
Nuo šiol pagal Ukrainos priemonę bus vykdomi ketvirtiniai mokėjimai.
16:57 | Ursula von der Leyen: ES gynybos poreikiai siekia 500 mlrd. eurų
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį Europos lyderiams pareiškė, kad per ateinantį dešimtmetį blokui gali tekti investuoti 500 mlrd. eurų, kad sustiprintų savo gynybą, pranešė diplomatai.
Europos Sąjungos šalys siekia sustiprinti savo gynybos pramonę ir perginkluoti savo kariuomenes po ilgus metus trukusio nepakankamo investavimo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Diplomatai teigė, kad U. von der Leyen pateikė šią apytikslę sumą ES aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje per diskusijas apie bloko gynybos pajėgumų spragas.
Tačiau ES vykdomosios institucijos vadovė nepateikė konkretesnių skaičių, ką suma padengia.
„Mes nematėme lentelių, nematėme detalių, tai pinigai iš oro“, – sakė vienas ES diplomatas.
Taip pat neaišku, kaip ES finansuotų šias investicijas.
U. von der Leyen vadovaujama EK aukščiausiojo lygio susitikime turėjo pateikti rašytinius lėšų surinkimo variantus, tačiau vietoj to ji pasirinko tik padaryti pristatymą.
Nesutariama dėl galimybės bendrai skolintis, panašiai kaip blokas finansavo savo ekonomikos atstatymo programą po COVID-19 pandemijos.
„Kelios šalys, įskaitant Prancūziją ir Estiją, pasisako už euroobligacijas, – teigė ES pareigūnas. – Tačiau Vokietija ir Nyderlandai pasisako prieš.“
Per dešimtmetį nuo 2014 metų, kai Rusija iš Ukrainos atplėšė Krymą, ES šalys jau padidino savo išlaidas gynybai.
Po 2022-ųjų invazijos į Ukrainą ši tendencija paspartėjo, o ES šalių, kurios pasiekė NATO tikslą gynybai išleisti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, skaičius smarkiai išaugo.
Bloko gynybos agentūra teigia, kad 2022-aisiais ES šalys gynybai iš viso išleido 240 mlrd. eurų.
Vis dėlto pastaraisiais metais ES išlaidos gynybai padidėjo mažiau nei Kinijos ir Rusijos.
16:14 | Zelenskis: Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos puolimą Charkivo srityje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos puolimą Charkivo srityje, nors padėtis ten nėra lengva.
V. Zelenskis tai sakė žurnalistams po penktadienį Kyjive įvykusio susitikimo su Slovėnijos prezidente Nataša Pirc Musar.
„Kalbėjome apie padėtį mūšio lauke, ypač Charkivo sektorių, kur Rusija mėgino pradėti plataus masto puolimą. Okupantui nepasisekė. Mūsų Ukrainos pajėgos stabilizavo padėtį ir sustabdė puolimą, nors ten nėra lengva. Taip turėtume veikti ir toliau“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė: „Turime atimti iš Rusijos iliuzijas, kad karas jai ką nors duos“.
15:55 | Per Rusijos apšaudymą Rytų Ukrainoje žuvo 4 žmonės ir dar 3 sužeisti
Ukrainos rytuose esančiame Niujorko kaime penktadienį per Rusijos apšaudymą žuvo keturi žmonės ir dar trys buvo sužeisti, įskaitant 8-erių metų vaiką, pranešė Donecko srities prokurorai.
Rusų sviedinys sunaikino „penkiaaukščio pastato įėjimą, žuvo keturi civiliai gyventojai nuo 43 iki 76 metų. Buvo sužeista 39-erių moteris ir jos 8-erių dukra“, pranešė Donecko srities prokuratūra.
Per atskirą artilerijos smūgį buvo sužeistas 45-erių vyras.
15:23 | Zelenskis apie taikos derybas: „Parengsime išsamų planą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pati nuspręs, kada prasidės derybos su Rusija, rašo UNIAN.
„Žinoma, Ukraina nuspręs, bet jei viskas priklausytų tik nuo Ukrainos, karo nebūtų. Deja, okupantas yra Rusija, o Putinas norėjo karo. Ir iki šiol jis nenori jo nutraukti“, – pabrėžia jis.
Anot jo, Ukraina ėmėsi iniciatyvos ir pasirinko diplomatinį kelią, nes ji yra karo auka.
„Taikos aukščiausiojo lygio susitikimas praėjo. Dabar dirbame prie trijų išsamių planų: energetikos, aprūpinimo maistu ir mainų (belaisvių ir vaikų grąžinimo – red. past.), ir esu tikras, kad šiuos klausimus išspręsime.
Bent jau parengsime išsamų planą. Tai bus artimiausiu metu. Taip pat parengsime visus kitus Pasaulinės formulės punktus ir parengsime bendrą planą, kuris bus pateiktas ant stalo visiems mūsų partneriams“, – teigia V. Zelenskis.
Neseniai V. Putinas pasiūlė savo „taikos“ planą, pagal kurį Ukraina turėtų be jokio mūšio atiduoti jam dar daugiau savo žemių ir atsisakyti planų įstoti į NATO.
15:13 | Suomija siunčia Ukrainai naują karinės pagalbos paketą
Suomija paskelbė siunčianti Ukrainai 24-ąjį 159 mln. eurų vertės karinės pagalbos paketą, jam remdamasis vyriausybės siūlymu pritarė prezidentas Alexanderas Stubbas.
„Suomija yra įsipareigojusi remti Ukrainą jai atremiant nepateisinamą Rusijos puolimą“, - sakė gynybos ministras Antti Häkkänenas, pabrėžęs visų laisvų žmonių teisę egzistuoti. „Suomiai iš savo istorijos žino, kaip tai svarbu“, - sakė jis.
Saugumo sumetimais Suomija neatskleidė paketo turinio, pristatymo būdo ir tvarkaraščio.
Suomija jau pasiuntė Ukrainai karinės įrangos už 2,2 mlrd. eurų, taip pat prisideda prie Europos iniciatyvos pirkti Ukrainai šaudmenis. Be to, Suomija nusprendė dalyvauti Lenkijos, Vokietijos ir Italijos vadovaujamoje šarvuočių koalicijoje, taip pat Estijos ir Liuksemburgo vadovaujamoje informacinių technologijų koalicijoje. Abi koalicijos siekia remti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje. Suomijos instruktoriai savo šalyje ir užsienyje apmokė tūkstančius Ukrainos karių.
Viljama Sudikienė (UKRINFORM)
14:23 | Rusija: Briuselio pasirinkimai dėl kandidatų į aukščiausius postus kenkia ryšiams
Kremlius penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos siekis poste palikti Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir bloko diplomatijos vadove paskirti Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas turi neigiamą įtaką tarpusavio ryšiams.
„Nemanome, kad Europos diplomatija kaip nors padės normalizuoti santykius. Maskvos ir Briuselio santykių perspektyvos yra blogos“, – sakė atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„[U. von der Leyen] nėra ES ir Rusijos santykių normalizavimo šalininkė“, – pridūrė jis.
D. Peskovas taip pat sakė, kad K. Kallas žinoma dėl savo „visiškai nenumaldomų, kartais net žiaurių rusofobiškų pareiškimų“.
K. Kallas įtraukta į Rusijos vidaus reikalų ministerijos ieškomų asmenų sąrašą dėl sąsajų su sovietinių laikų paminklų Estijoje naikinimu.
14:02 | Kremlius įspėja JAV dėl žvalgybinių dronų virš Juodosios jūros
Rusija grasina imtis veiksmų prieš spėjamus JAV žvalgybinius dronus virš Juodosios jūros. Gynybos ministras Andrejus Belousovas nurodė kariuomenės Generaliniam štabui parengti pasiūlymus, kad būtų galima greitai reaguoti į „provokacijas“, pranešė ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Rusija esą fiksuoja padidėjusį JAV dronų aktyvumą regione. Jie, anot Maskvos, vykdo žvalgybinę veiklą ir renka informaciją apie taikinius. Šią informaciją Ukraina naudoja atakoms prieš rusų objektus Vakarų perduotais ginklais, sakoma ministerijos pranešime.
Tai, anot jos, rodo didėjantį JAV ir kitų NATO valstybių dalyvavimą konflikte Ukrainoje. Tokie dronų skrydžiai didina incidentų su Rusijos orlaiviais tikimybę oro erdvėje, o dėl to didėja tiesioginės konfrontacijos tarp NATO ir Rusijos rizika. Už tokius incidentus tada atsakomybė tektų NATO, pabrėžia Gynybos ministerija.
13:19 | Po Ukrainos smūgio užsiliepsnojo Rusijos degalų sandėlis
Ukrainiečių dronas ankstų penktadienį pataikė į degalų sandėlį ir jį padegė, pranešė Rusijos Tambovo srities gubernatorius, pridūręs, kad buvo smogta už kelių šimtų kilometrų nuo sienos.
Vidurio Rusijoje esančios Tambovo srities gubernatorius Maksimas Jegorovas nurodė, kad smogta buvo 4 val. 35 min. vietos (ir Lietuvos) laiku.
„Kilo nedidelis gaisras, kuris buvo lokalizuotas, – socialiniame tinkle „Telegram“ teigė jis. – Aukų nėra.“
Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad per naktį perėmė 25 ukrainiečių dronus. Tambovo srities ji nepaminėjo.
Vakarinės Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomovas sakė, kad vienas dronas buvo numuštas, tačiau jo nuolaužos padarė žalos administracinio pastato stogui.
Jau daugiau kaip dvejus metus tęsiantis karui su Maskvos ginkluotosiomis pajėgomis, Ukraina, atsakydama į įnirtingus rusų išpuolius reguliariai paleidžia dronus į Rusiją, taikydamasi į energetikos ir karinius objektus.
12:55 | Ukrainos kariai Donecko srityje numušė rusų lėktuvą „Su-25“
Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai Donecko srityje numušė Rusijos pajėgų šturmo lėktuvą „Su-25“. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Vidaus reikalų ministerija.
12:17 | Kariškis įvardijo, koks gali būti Ukrainos raktas į sėkmę: „Reikia spausti iki galo“
Ukrainoje tęsiantis karui, ukrainiečių trečiosios atskirosios šturmo brigados padalinio vadas Nikalojus Volochovas pareiškė, kad karą laimės ta pusė, kuri mūšio lauke sugalvos ką nors kūrybiško, rašo UNIAN.
„Manau, kad raktas į pergalę šiame kare bus kažkas kūrybiško. Atrodo, kad tas kažkas dar nėra sugalvota. Nes jei būtų, kas nors jau būtų tai parodęs“ – sako jis.
N. Volochovo teigimu, abi pusės bando naujas taktikas, fronte ypatingai daug dronų.
„Ir yra tam tikra dabar tokia mokslinė taktikos paieška, kaip mes galime iš to išeiti. Mano asmeninis subjektyvus mąstymas mūsų atkarpoje yra toks, kad priešas turi daug blogiau nei mes. Mes, trečiosios atskirosios šturmo brigados kariai, laikome ranką ant naujovių pulso. <...> Iki šiol mums pavykdavo veikti taip, kad mūsų logistika išliktų priimtino lygio. Nors atrodo, kad priešas negali. Jau prieita iki absurdo: šarvuočiai negali atvežti pėstininkų. Jie taip pat turi didelių problemų naktį, nes mes turime termovizorių ir visokių kitų specializuotų dronų priešui naikinti“, – sako jis.
Vadas pažymėjo, kad dronų abejose pusėse bus vis daugiau, o tai reiškia, kad viskas priklausys nuo to, kas ir kaip sumaniai jie bus panaudoti.
„Kažkas sugalvos tam tikrus taktinius raktus, o kažkas – ne. Kaip dabar jaučiuosi dėl Ukrainos bepiločių orlaivių komponento, galiu pasakyti, kad mes dominuojame taikymo taktikoje. Jeigu taip bus ir toliau ir mes turėsime pakankamą apimtį, t. y. išteklių plius gebėjimą juos taikyti, manau, kad mes pirmieji rasime raktą ir išeitį iš šios situacijos. Atrodo, kad (okupantus – red. past.) reikės naikinti tiesiog glaudžiai su dronais, antžeminiais robotų kompleksais be įgulos. Ir kažkur tame slypi raktas į sėkmę. Nes klasikinė taktika – daugiau technikos, daugiau pėstininkų – nelabai veikia“, – sako jis.
Pasak N. Volochovo, ukrainiečiai neturi kito pasirinkimo, kaip tik laimėti, o tam būtina finansuoti kariuomenę.
„Remkite dalinius, aukokite. Nes viskas atrodo, kad didžioji karo dalis jau baigėsi, bet mums reikia spausti iki galo“, – pabrėžia jis.
11:02 | Žiniasklaida: JAV derasi su Izraeliu dėl aštuonių „Patriot“ sistemų Ukrainai
Leidinys „Financial Times“ rašo, kad Jungtinės Valstijos derasi su Izraeliu dėl „Patriot“ sistemų perdavimo Ukrainai. Izraelis esą Rusijos užpultai šaliai turėtų perduoti iki aštuonių „Patriot“ oro gynybos sistemų.
Tačiau prieš perduodant Ukrainai, apie 30 metų senumo sistemos pradžioje būtų nugabentos į JAV, kur bus patikrintos ir suremontuotos, rašo leidinys, remdamasis derybose dalyvaujančiais asmenimis.
Šiuo metu Ukraina naudoja keturias „Patriot“ sistemas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pareiškė, kad jo šaliai reikia dar mažiausiai šešių tokių oro gynybos sistemų.
10:18 | Perspėjimas dėl Zaporižios atominės elektrinės: sunaikinta svarbi stotis
Šią savaitę apšaudymo metu buvo sunaikinta išorinė radiacijos stebėsenos stotis, esanti netoli Zaporižios atominės elektrinės, rašo UNIAN.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pabrėžia, kad įvykis dar labiau sumažino galimybes išmatuoti radioaktyvių medžiagų išmetimą galimos avarijos metu.
Pranešama, kad sunaikintas objektas buvo maždaug už 16 km į pietvakarius nuo elektrinės.
„Nuo 2022 m. pradžios dėl konflikto padarytos žalos 30 kilometrų zonoje aplink Zaporižios atominę elektrinę įvairiais laikotarpiais nustojo veikti kelios radiacijos stebėsenos stotys. Keturios stotys, t. y. daugiau nei ketvirtadalis iš 14 stočių, buvusių iki konflikto, šiuo metu yra neprieinamos“, – perspėja TATENA.
8:59 | Rusai Ukrainoje per praėjusią parą prarado 1 170 karių ir karo lėktuvą
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. birželio 28 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso apie 540 490 rusų okupantų, iš jų 1 170 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 066 priešo tankus (+24 per pastarąją parą), 15 480 šarvuotųjų kovos mašinų (+21), 14 423 artilerijos sistemas (+60), 1 109 raketų paleidimo sistemas (+1), 871 oro gynybos sistemą (+3), 360 karo lėktuvų (+1), 326 sraigtasparnius, 11 509 nepilotuojamus orlaivius (+50), 2 329 sparnuotąsias raketas (+5), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 19 514 transporto priemonių (+46), 2 431 specialiosios įrangos vienetą (+1).
Duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
8:07 | Trumpas rėžė Bidenui: Ukraina nelaimės karo
Ketvirtadienį pirmųjų JAV prezidentinių debatų metu Joe Bidenas ir Donaldas Trumpas susikirto Ukrainos klausimu. D. Trumpas pareiškė, kad Ukraina neatrodo taip, lyg galėtų laimėti karą ir išpeikė J. Bideną, mat jo nuomone, jei D. Trumpas būtų buvęs prezidentu, karo iš viso nebūtų buvę, rašo UNIAN.
D. Trumpas pareiškė, kad jei „Amerikoje būtų tikras prezidentas, kurį gerbtų Putinas, pastarasis niekada nebūtų įsiveržęs į Ukrainą. Žuvo daug žmonių, daug daugiau, nei žmonės galvoja. Tuos skaičius galima padvigubinti, o gal ir patrigubinti. Jis (J. Bidenas – red. past.) nepadarė nieko, kad tai sustabdytų“.
Anot D. Trumpo, Ukrainai trūksta žmonių.
„Ukraina nesiruošia laimėti šio karo. Jiems trūksta žmonių, jiems trūksta karių. Jie neteko tiek daug žmonių. Jie prarado didingus miestus su auksiniais tūkstantmečio senumo kupolais – ir visa tai dėl jo (J. Bideno – red. past.) ir kvailų sprendimų, kuriuos jis priėmė. Rusija niekada nebūtų puolusi, jei aš būčiau prezidentas“, – kalbėjo D. Trumpas.
Anot jo, J. Bidenas „paskatino Rusiją įsiveržti“ dėl JAV karių išvedimo iš Afganistano 2021 m.
„Tai buvo baisi gėda, gėdingiausias momentas mūsų šalies istorijoje. Kai Putinas tai pamatė, jis pasakė: „Žinai ką, manau, kad mes pulsime“. Tai buvo jo svajonė. Kalbėjausi su juo apie jo svajonę“, – sako D. Trumpas.
Jis taip pat pažymėjo, kad V. Putinas, jam prezidentaujant, neužėmė jokios žemės.
„Rusija užėmė daug žemės prie Obamos, prie Bideno. O prie manęs – ne. Putinas žinojo, kad su manimi žaisti negalima. Karas Ukrainoje neturėjo prasidėti, o dabar jis užims Ukrainą“, – teigia jis.
pamatykite kaip korėjiečiai švenčia jonines/vidurvasario dieną
šlovė pietų korėjai ir ukrainai!
