Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:54 | Chersone liko tik apie 60–70 tūkst. gyventojų
Deokupuotame Chersone liko mažiau nei 20 proc. gyventojų, sako Chersono gynybos komendantūros atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas, rašo UNIAN. Pasak jo, dabar mieste nėra saugių zonų, nes Rusijos kariai apšaudo Chersono teritoriją.
Prieš Rusijos invaziją Chersone gyveno apie 330 tūkst. žmonių, o dabar gyventojų skaičius sumažėjo iki 60–70 tūkst.
Gyventojai ir toliau raginami evakuotis iš miesto.
23:30 | Berlynas: Scholzas palaiko ryšius su Putinu dėl Ukrainos
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas palaiko tiesioginius ryšius su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, o kiti ES politikai taip pat palaiko diplomatinius ryšius su Rusija. Tai pirmadienį DW pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann.
Apie tai ji kalbėjo leidinio paklausta apie Maskvos derybas su Ukraina.
„Būtų klaidinga manyti, kad nėra jokių kontaktų ir pokalbių su Rusija. Kaip žinote, tiek Federalinis kancleris, tiek kiti ES politikai kartkartėmis tiesiogiai bendrauja su prezidentu Putinu. Be abejo, palaikomi ryšiai ir kitais lygmenimis. Būtų klaidinga manyti, kad šioje srityje vyrauja tyla“, – cituojama ji.
Anksčiau Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christianas Wagneris DW pabrėžė, kad „Ukraina turėtų nuspręsti, kokiomis sąlygomis, kada ir kaip ji ves galimas derybas“ dėl karo nutraukimo.
Kartu jis pažymėjo, kad Vokietijos užsienio reikalų ministerijos požiūriu, „iš Rusijos negauta jokių įtikinamų pasiūlymų dėl derybų“, tad Rusija neatrodo pasirengusi deryboms.
„Tai parodė ir pastarosiomis dienomis įvykdyti gana žiaurūs bombardavimai. Taigi šie Rusijos veiksmai sudaro labai aiškų vaizdą“, – cituojamas Ch. Wagneris.
Pernai metų pabaigoje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Kremliaus kalbos apie taikos derybas su Ukraina yra tik dūmų uždanga, juose nėra nieko rimto.
„Niekas neturėtų patikėti Rusijos dūmų uždanga, kai, viena vertus, ji kalba apie atvirumą deryboms, o kita vertus, spaudžia mygtuką, siųsdama daugiau raketų, daugiau Irano bepiločių lėktuvų ir daugiau Rusijos karių prieš Ukrainą.
Rusijai, kaip jau sakiau, derybos yra tik dūmų uždanga. Nematome nė vieno rimtumo požymio“, – CNN pabrėžia D. Kuleba.
Anot jo, derybos su Rusija įmanomos tik tuomet, kai Rusija išves visus savo karius iš Ukrainos.
22:50 | Ekspertas įvardijo, kada galėtų būti deokupuota visa Ukraina
Visų okupuotų Ukrainos teritorijų išlaisvinimas tęsis ir 2023-iesiems pasibaigus, mano karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko, rašo UNIAN.
Anot jo, okupuotų teritorijų išlaisvinimui įtakos turi ne tik priešo išsekimas, bet ir daugybė kitų dalykų.
„Iki šiol labai dažnai girdžiu apie Ukrainos išlaisvinimą iki 2023 m. vasaros, iki 2023 m. pabaigos ir kitus variantus. Tačiau kartu niekada negirdėjau, o kuo konkrečiai, remiantis informacija ir duomenimis, kuriuos leidžiama aptarti atviruose šaltiniuose, grindžiamos tokios prielaidos?
Taip, Rusijos kariai patiria didelių nuostolių, išeikvoja resursus, kasdien yra išsekinami ir demilitarizuojami, tačiau yra daugybė veiksnių, kurie daro didelę įtaką laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų išlaisvinimo scenarijams, priklausomai nuo vietovės“, – cituojamas jis.
Ekspertas vardija, kad šiuo metu rusai yra okupavę kairiojo kranto Chersono sritį, dalį Zaporižios srities, taip pat dalį Luhansko ir Donecko sričių – ir teritorijas, kurias užėmė 2014 m., ir tas žemes, kurias užgrobė pernai. Okupuotas taip pat išlieka Krymo pusiasalis.
„Taip, dabar Rusijos okupacinės kariuomenės ištekliai yra išsekę, todėl galime prognozuoti, kad vidutinis kontrpuolimo sąlygų parengimo laikotarpis gali būti trys mėnesiai. Darykime prielaidą, kad taip ir yra, ir apsvarstykime kiekvieną vietovę atskirai, atsižvelgdami į šiandienos sąlygas. Patogiausios sąlygos kontrpuolimui dabar yra Luhansko srityje (okupuotoje nuo 2022 m.). Tačiau yra daug veiksnių, galinčių gerokai paskatinti šį procesą, pavyzdžiui, oro sąlygos“, – pastebi O. Kovalenko.
Anot jo, Zaporižios srityje sąlygos kontrpuolimui vis dar formuojasi. Ekspertas prognozuoja, kad jos susiformuoti turėtų iki šių metų pirmojo ketvirčio galo.
„Kairiojo kranto Chersono regionas priklauso nuo Zaporižios. Todėl visas pietinis priešakinis tiltas gali būti išlaisvintas iki 2023 m. vasaros. Tai reiškia, kad 2022 m. okupuotos Ukrainos teritorijos bus visiškai išlaisvintos 2023 m. pavasario-vasaros sandūroje. O tada – išėjimas prie nuo 2014 m. okupuotų teritorijų sienų“, – svarsto O. Kovalenko.
Čia, jo teigimu, ukrainiečių laukia rimtesnės kliūtys.
„Šios gynybos linijos susiformavo nuo 2014 m. Tai efektyvesnė Rusijos okupacinių pajėgų vienetų logistika, tiekimas ir valdymas. Tai daugybė aspektų, į kuriuos reikės atsižvelgti kontratakuojant šiose teritorijose, nepriklausomai nuo Rusijos okupantų kariuomenės išsekimo laipsnio. Taigi, vidutiniškai 3–4 mėnesiai, per kuriuos šiose vietovėse bus sudarytos sąlygos kontratakoms, net jei jos bus aktualios, akivaizdžiai viršys 2023 m.“ – mano jis.
Bet kokiu atveju, kaip sako ekspertas, visos rusų užgrobtos Ukrainos teritorijos galiausiai bus išlaisvintos.
21:57 | Pranešama apie sprogimus Kryme
Pirmadienio vakarą okupuotame Kryme nugriaudėjo keli sprogimai, remdamasis vietos „Telegram“ pranešimais, rašo UNIAN.
Sprogimai nugriaudėjo Simferopolio rajone ir Sevastopolyje.
Rusijos primestas Sevastopolio gubernatorius savo „Telegram“ kanale patvirtino informaciją apie sprogimus mieste. Pasak jo, buvo numuštas dronas.
21:39 | Zelenskis: per pirmas dvi metų dienas numušta virš 80 Irano dronų
Per pirmas dvi 2023-ųjų dienas virš Ukrainos buvo numušta daugiau nei 80 Irano gamybos dronų-kamikadzių, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis pirmadienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius.
„Nuo metų pradžios praėjo tik dvi dienos, o Irano bepiločių lėktuvų, numuštų virš Ukrainos, jau yra daugiau kaip aštuoniasdešimt.
Artimiausiu metu šis skaičius gali padidėti“, – žada V. Zelenskis.
Anot jo, Ukraina turi informacijos, kad rusai planuoja dar vieną puolimą dronais, kuriuo sieks paveikti ukrainiečių ryžtą, oro gynybą. Vis dėlto V. Zelenskis pabrėžia, kad rusams nepavyks palaužti ukrainiečių.
„Turime padaryti – ir padarysime viską, kad šis teroristų tikslas, kaip ir visi kiti, žlugtų“, – teigia jis.
21:27 | „Blue/Yellow“ vadovas: „Turime būti pasiruošę įvairiems netikėtumams, nemaloniems dalykams“
20:58 | Budanovas pakomentavo sprogimus Rusijos teritorijoje
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu „ABC News“ pareiškė negalintis patvirtinti, kad Ukraina smogė Rusijos oro pajėgų bazėms. Anot jo, atsakyti į šį klausimą Ukraina galės karui pasibaigus.
Kartu K. Budanovas pabrėžė besidžiaugiantis tokiomis naujienomis ir teigė manantis, kad tokių atakų bus daugiau ir giliau Rusijoje.
„Giliau ir giliau“, – pareiškė jis.
„Krymas yra Ukrainos dalis. Tai mūsų teritorijos dalis. Mes galime naudoti bet kokį ginklą savo teritorijoje“, – pridūrė K. Budanovas.
Prieš savaitę Rusijoje Engelso oro pajėgų bazėje nugriaudėjo sprogimai, taip pat buvo įjungtos oro pavojaus sirenos. Sprogimai rusu oro pajėgų bazėse griaudėjo ir anksčiau.
19:25 | Kyjivas prisiėmė atsakomybę už gyvybes nusinešusį smūgį Rusijos pajėgoms
Kyjivas pirmadienį prisiėmė atsakomybę už gyvybes nusinešusį smūgį Rusijos pajėgoms rytinėje Ukrainos dalyje, Maskvai pareiškus, kad Makijivkos mieste neteko 63 karių.
Rytiniame Donecko regione esančiame Makijivkos mieste „gruodžio 31 dieną buvo sunaikinta ir apgadinta iki 10 vienetų įvairaus tipo priešo karinės technikos“, sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.
Jame teigiama, kad aukų skaičius vis dar nustatinėjamas.
18:51 | Vokietijos gynybos ministrė kritikuojama dėl naujametinio vaizdo įrašo
Berlyno gatvėse per chaotišką Naujųjų metų šventimą nufilmuotas Vokietijos gynybos ministrės vaizdo kreipimasis, paskelbtas socialiniuose tinkluose, pirmadienį sulaukė kritikos dėl netinkamo tono.
Vos girdimai per sproginėjančių fejerverkų garsus Christine Lambrecht apmąstė metus, kurie baigėsi „Europos viduryje siautėjant karui“.
Konfliktas Ukrainoje suteikė „daug ypatingų patirčių“ ir „daugybę susitikimų su puikiais ir įdomiais žmonėmis“, savo asmeninėje „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė C. Lambrecht.
Dienraštis „Tagesspiegel“ rašė, kad C. Lambrecht naujametiniame kreipimesi nepavyko „pataikyti į tinkamą toną“ ir karą pavertė „jaudinančia profesine patirtimi“.
Minutės trukmės įrašas, nufilmuotas mobiliuoju telefonu, „sugėdino Vokietiją“, teigė dienraštis „Bild“.
Kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos narė Ch. Lambrecht žiniasklaidoje yra sulaukusi griežtos kritikos dėl savo reakcijos į Rusijos invaziją ir vangios Vokietijos paramos Ukrainai.
2022 metų sausio mėnesį ministrė buvo išjuokta dėl savo pareiškimo, kad Vokietija atsiųs 5 000 šalmų Kyjivui, nors ukrainiečių vyriausybė prašė sunkiosios ginkluotės, kad apsisaugotų nuo Maskvos.
Per eilinę spaudos konferenciją Gynybos ministerijos atstovas spaudai atsisakė komentuoti „privatų vaizdo įrašą“, kurį paskelbė Ch. Lambrecht. Jis tik teigė, kad kuriant klipą „nebuvo naudojami jokie oficialūs ištekliai“.
Po dvejų metų, kai dėl koronaviruso pandemijos buvo uždrausti fejerverkai, Vokietijos gyventojai vėl išėjo į gatves ir paleido tūkstančius raketų ir petardų.
Berlyno vaizdai tapo nerimastingu fonu Ch. Lambrecht vaizdo įrašui tuo pat metu, kai į Ukrainos sostinę taikėsi Rusijos raketos.
Visoje Vokietijoje per anarchišką šventimą buvo sužeista dešimtys žmonių ir žuvo mažiausiai vienas žmogus, o fejerverkai buvo nukreipti ir į pagalbos tarnybų darbuotojus.
Chaoso mastas paliko vidaus reikalų ministrę Nancy Faeser „apstulbusią ir supykusią“.
Ji sakė, kad bet kuris policijos ar gelbėtojų užpuolikas „turi būti nubaustas visu įstatymo griežtumu“.
18:10 | Į Urzufo kaimą perkelti naujai parengti rusai
Naujai mobilizuoti rusai atvyko į Mariupolio regiono Urzufo kaimą, praneša Mariupolio miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, rašo UNIAN. Ten taip pat atsirado kelios senos rusų mašinos.
Anot jo, nors oficialiai mobilizacija Rusijoje jau baigėsi, į kaimą atgabenti kariai yra neseniai pašaukti.
„Į Urzufą atvyko „švieži“ mobilizuotieji iš Moskovijos. Tie, kurie jau mėnesį turėtų būti išvykę. Visi jie buvo parengti neseniai“, – cituojamas jis.
P. Andriuščenka taip pat pažymėjo, kad į kaimą rusai atgabeno apie septynis senos modifikacijos tankus.
17:30 | JAV atsargos generolas įvertino ukrainiečių galimybes išlaisvinti Krymą
Ukrainai tęsiant kovą prieš kruviną Rusijos agresiją, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pareiškė esąs įsitikinęs, kad iki šių metų rudens rusų okupuotas Krymas grįš į ukrainiečių rankas.
„Ukraina išlaisvins Krymą iki rugpjūčio pabaigos, jei ir toliau teiksime tai, ką sakėme, ir jei išlaikysime sankcijas“, – „Twitter“ rašo jis.
Anot atsargos generolo, Krymą ukrainiečiai galėtų išlaisvinti greičiau, tačiau tam jiems reikėtų ilgesnio nuotolio tiksliosios ginkluotės.
Krymą rusai yra aneksavę nuo 2014-ųjų.
After 8 years and with all the advantages, this is all that Russia controls! @berlin_bridge Ukraine will liberate Crimea by end of August if we continue to provide what we said we'd provide and if we keep Sanctions in place. Sooner if we provided longer range precision weapons. https://t.co/J5V3wNHBNa
— Ben Hodges (@general_ben) January 2, 2023
17:20 | Ukraina: rytuose per dieną rusai neteko 213 karių
Per vieną dieną rusai Rytų Ukrainos fronte neteko 213 karių, dar 87 buvo sužeisti, sako Ukrainos rytų pajėgų atstovas Serhijus Čerevatijus. Apie tai jis kalbėjo „Espresso“, rašo UNIAN.
Anot jo, Bachmuto puolimas tebėra Rusijos prioritetas.
„Priešui prioritetas tebėra puolimas Bachmuto kryptimi, Bachmuto mieste ir šalia esančiose gyvenvietėse. Priešas stengiasi pagerinti savo taktines pozicijas Kupjansko, Lymansko ir Avdijivkos kryptimis“, – informuoja jis.
S. Čerevatijaus teigimu, rusai daugiausia karių sutelkė Bachmuto kryptimi, tačiau tai nepadėjo jiems pralaužti ukrainiečių gynybos.
„Per dieną priešas surengė 224 atakas iš įvairių artilerijos sistemų ir tankų, įvyko 34 susirėmimai. Priešas neteko 213 žuvusių ir 87 sužeistų vyrų. Priešui nepavyksta pralaužti AFU gynybos. Rytuose priešas kasdien praranda daug turto – degalų ir tepalų, artilerijos sandėlių, įrangos ir personalo“, – sako jis.
17:00 | Zalužnas apžvelgė 2022-uosius
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas apžvelgė 2022-uosius, rašo UNIAN. Anot jo, praėję metai Ukrainai buvo ir tragiški, ir herojiški.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir kiti gynybos pajėgų daliniai išlaisvino 40 proc. teritorijų, užimtų po vasario 24 d., ir 28 proc. visų Rusijos okupuotų teritorijų“, – „Facebook“ rašo jis.
V. Zalužnas taip pat pridūrė, kad išlaisvinus Chersono srities dešiniojo kranto dalį, bendras deokupuotų teritorijų plotas pasiekė beveik 40 tūkst. kv. km.
„Nuo šios dienos Ukraina ir toliau stabdo priešą sausumos teritorijoje, kurios bendras ilgis yra 3 786 km, įskaitant 1 500 km aktyvią fronto liniją su agresoriumi“, – pažymi jis.
Ukrainiečių karių vadas taip pat teigia, kad jų mokymai vyksta keliolikoje Europos valstybių.
„Iš viso partnerių dėka per 2022 m. buvo apmokyta daugiau kaip 20 tūkst. karių“, – pridūrė jis.
V. Zalužnas taip pat pažymėjo, kad iš teritorijų, kur vyksta aktyvios kovos, buvo evakuota daugiau nei 600 tūkst. civilių.
Daugiau kaip tūkstantis sunkiai sužeistų karių buvo išsiųsti gydytis ir reabilituotis į Nyderlandus, Prancūziją, Airiją, Norvegiją, Daniją, Ispaniją, Lenkiją, Vokietiją, Italiją, Rumuniją, JAV ir Izraelį.
16:31 | Zelenskis: Ukraina laukia pirmosios 19 mlrd. dolerių ES pagalbos paketo dalies
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį po pokalbio su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen pareiškė, kad Ukraina laukia pirmosios 19 mlrd. dolerių paramos paketo dalies iš Europos Sąjungos (ES), rašo CNN.
Anot jo, Ukraina taip pat laukia pirmosios „LED lempų, mokyklinių autobusų, generatorių ir modulinių namų partijos“.
„Jaučiame paramą ir laimėsime kartu“, – pabrėžia jis.
EK pirmininkė U. von der Leyen socialiniuose tinkluose pranešė, kad V. Zelenskiui perdavė savo „nuoširdžią paramą ir geriausius linkėjimus Ukrainos žmonėms 2023 m.“
„ES palaiko jus tiek, kiek reikės. Palaikome jūsų didvyrišką kovą. Kovą už laisvę ir prieš brutalią agresiją“, – rašė ji.
16:08 | Maskva: Rytų Ukrainoje per smūgį žuvo 63 Rusijos kariai
Per ukrainiečių smūgį prieš kompleksą Rusijos kontroliuojamame Ukrainos Makijivkos mieste žuvo 63 rusų kariai, pirmadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
„Dėl keturių raketų su didelės sprogstamosios galios kovine galvute smūgio į laikiną dislokacijos punktą žuvo 63 Rusijos kariai“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Ukrainos kariuomenė, kuri kol kas neprisiėmė atsakomybės, nurodė, kad Maskvos kontroliuojamoje rytinėje Donecko srities dalyje Makijivkoje žuvo beveik 400 rusų karių.
Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ skelbia, kad Naujųjų metų išvakarėse smogta profesinei mokyklai Makijivkoje, Donecko srityje; ten įrengtoje bazėje buvo mobilizuotųjų, specialiųjų pajėgų karių, artileristų ir ryšininkų.
Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos valdybos pranešimu, dėl „neatsargaus elgesio su šildymo prietaisais“ žuvo apie 400 rusų karių ir dar 300 buvo sužeisti.
15:54 | Rekordinis smūgis rusams – klausantis Putino kalbos
14:21 | Ukrainos žvalgyba: rusai rengiasi naujam puolimui
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Andrijus Černiakas teigia, kad per artimiausius keturis ar penkis mėnesius Rusijos pajėgos gali surengti naują puolimą iš šiaurės ar rytų ir tam ruošia paskirti iki 70 000 savo karių.
A. Černiako teigimu, rusai supranta, kad pralaimi, tačiau neplanuoja baigti karo ir bandys tęsti puolamąsias operacijas, žvalgybos atstovą cituoja UNIAN.
„Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, per artimiausius 4–5 mėnesius Rusijos kariuomenė gali netekti dar iki 70 000 karių. O okupacinės šalies vadovybė yra pasiruošusi tokiems praradimams“, – A. Černiakas.
Jis taip pat įsitikinęs, kad rusai stengsis išlaikyti sausumos koridorių į laikinai okupuotą Krymą ir užgrobti visą Donecko sritį.
13:35 | Buvęs NATO generolas – taikos sutartis įmanoma 2023 vasarą
12:55 | Ukraina: rusai patys apšaudo okupuotas gyvenvietes – turi vieną tikslą
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Rusijos pajėgos apšaudo užimtas Chersono srities gyvenvietes, siekdamos destabilizuoti humanitarinę situaciją ir priversti vietos gyventojus atlikti „savanorišką evakuaciją“.
„Siekdamos destabilizuoti humanitarinę situaciją laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose ir priversti vietinius gyventojus atlikti vadinamąją „savanorišką evakuaciją“, Rusijos okupacinės pajėgos apšaudo Oleškus, Golu Pristanę, Plavnus ir kt. taip pat vasarnamius tarp šių gyvenviečių“, – skelbia generalinis štabas, rašo „Ukrainska Pravda“.
12:22 | Per Rusijos apšaudymą Chersono srities Beryslavo centre sužeisti penki asmenys
Rusijos ginkluotųjų pajėgų tankas pirmadienį apšaudė Beryslavo miesto centrą dešiniajame Dnipro krante Chersono srityje, penki žmonės buvo sužeisti.
Apie tai pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius.
„Šį rytą rusai puolė Beryslavo centrą – apšaudė miesto turgų. Ugnis tikriausiai buvo paleista iš tanko iš laikinai okupuotos Kachovkos pusės“, – sakė jis platformoje „Telegram“.
Pasak pareigūnų, per apšaudymus buvo sužeisti penki žmonės.
Trys iš jų yra sunkios būklės, todėl planuojama juos evakuoti į Chersoną, kur jiems bus suteikta būtinoji medicininė pagalba.
11:43 | Žinutė Putinui iš Suomijos: kartoja Stalino klaidas
10:47 | Ukrainos žvalgyba: Rusija keičia savo taktiką
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadymas Skibickis skelbia, kad rusai, kuriems stinga didelio tikslumo raketų, buvo priversti keisti savo taktiką kare. Žvalgybos teigimu, dabar rusai masinių raketų atakų metu pasitelkia ir senus bepiločius orlaivius ir senas raketas.
„Rusams šiuo metu trūksta balistinių raketų „Iskander“, „Kalibr“ atsargos artėja prie pabaigos, sparnuotųjų raketų „Ch-101“, „Ch-555“ skaičius mažėja“, – Ukrainos televizijai sakė V. Skibickis, skelbia „Obozrevatel“.
Tuo pačiu metu, anot jo, nepaisant apimčių sumažėjimo, raketų gamyba Rusijos Federacijoje nesiliauja.
„Dabar randame fragmentų raketų, kurios buvo pagamintos 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį. Tai reiškia, kad jos gaminamos ir nedelsiant pateikiamos kariams apšaudyti mūsų objektus“, – pridūrė V. Skibickis.
09:40 | Rusija naktį atakavo Ukrainą
Rusijos karinių pajėgų surengta ataka prasidėjo sekmadienio vakarą. Nuo 21 val. kai kuriose Ukrainos srityse (Krivohrade, Zaporižioje, Dnipropetrovske, Donecke, Mykolajive, Chersone, Čerkasuose, Sumuose, Charkive, Poltavoje) ėmė skambėti oro pavojaus sirenos, 23.30 val. sirenos ėmė aidėti ir Kyjivo srityje bei pačiame mieste.
Naktį Kyjivo gubernatorius Oleksijus Kuleba „Telegram“ paskelbė, kad mieste veikia oro gynybos sistemos. Jau po vidurnakčio miesto meras Vitalijus Klyčko patvirtino, kad sprogimas užfiksuotas miesto Desnos rajone, sprogimo metu sužeistas 19-metis vaikinas, jis išgabentas į ligoninę.
3.40 val. O. Kuleba paskelbė, kad Rusijos pajėgos Kyjive paleido kelias iranietiškų dronų bangas.
„Jie taikosi į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Oro gynyba veikia. Dabar svarbu būti slėptuvėse. Prašau visų neatsipalaiduoti“, – „Telegram“ rašė jis.
Oro pavojaus sirenos atšauktos tik 4 val. ryto. Kyjivo miesto karinė administracija skelbia, kad per naktinį miesto puolimą buvo numušta 20 oro taikinių. Duomenys tikslinami.
V. Klyčko patvirtino, kad išpuolio metu nukentėjo energetikos infrastruktūra, buvo įvestas avarinis energijos tiekimas.
08:58 | Rusai pripažino: ukrainiečių smūgis nukovė šimtus mobilizuotųjų, skelbiama apie 700 aukų
Rusijos ir Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Naujųjų metų išvakarėse Ukrainos pajėgos apšaudė profesinę mokyklą Donecke, Makijivkoje, kur buvo dislokuoti rusų kariai.
Kaip skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN, per smūgį žuvo 400 karių, dar 300 buvo sužeisti. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamento, smūgis buvo suduotas mobilizuotųjų būriui laikinai užimtoje Makijivkoje.
„Dėl „neatsargaus elgesio su šildytuvais“, saugos priemonių nepaisymo, rūkymo tam netinkamoje vietoje Kalėdų Senelis sukrovė apie 400 lavonų“, – skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Tuo metu Rusijos žiniasklaida, nors ir patvirtina patį išpuolį, aukų skaičiaus neskelbia, teigdama, kad jis dar nėra aiškus.
„Kariniai korespondentai pradėjo tvirtinti informaciją apie siaubingą įvykį Makijivkoje. <...> Naujųjų metų išvakarėse, tiksliai vidurnaktį, iš Amerikos MLRS HIMARS (raketų sistemos – red. past.) buvo suduotas didžiulis smūgis profesinėms mokykloms. Yra žuvusiųjų ir sužeistųjų, tikslus skaičius kol kas nežinomas. Pats pastatas buvo smarkiai apgadintas“, – rašo rusų leidinys „Readovka“.
08:16 | Ukrainiečiai numušė visus atakavusius dronus
Per pastarąją parą Rusija surengė 51 antskrydį prieš Ukrainą, tam labiausiai pasitelkdama iranietiškus dronus, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Ukrainiečių teigimu, visi 44 dronai buvo numušti, 22 iš jų – virš Kyjivo.
„Per pastarąją parą priešas surengė 51 oro antskrydį, ypač panaudojęs 44 bepiločius orlaivius „Shahed-136“. Visus juos numušė Ukrainos gynybos pajėgų daliniai. Informacija apie naktinę ataką sostinėje bus paskelbta kiek vėliau“, – rašoma pranešime.
07:40 | Podoliakas: Rusija pakeitė taktiką
Rusijos naujametiniai išpuoliai buvo nukreipti į didžiųjų miestų centrus, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas.
Jo teigimu, išpuoliai rodo, kad Maskvos taktika pasikeitė.
„Rusija nebeturi jokių karinių tikslų ir stengiasi nužudyti kuo daugiau civilių, sunaikinti daugiau civilinių objektų“, – rašė jis tviteryje.
„Tai karas dėl žudymo“, – pridūrė jis.
Massive shelling of the downtown areas of large cities of 🇺🇦 on the night of Dec 31 to Jan 1 speaks of another change in the type of war.
— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) January 1, 2023
Russia no longer has any military goals & is trying to kill as many civilians as possible and destroy more civilian facilities. A war to kill.
07:05 | Sprogimas Rusijoje – rusai kaltina ukrainietišką droną palikus juos be elektros
Rusijos Briansko mieste, esančiame netoli pasienio su Ukraina, pirmadienio paryčiais užfiksuotas sprogimas, po kurio kilo gaisras. Pranešama, kad per sprogimą apgadintas elektros paskirstymo įrenginys.
Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas tvirtina, kad tai – Ukrainos bepiločio orlaivio ataka.
„Šį rytą Ukrainos bepilotis orlaivis atakavo Klimovskio rajoną. Aukų nebuvo. Visos operatyvinės tarnybos dirba vietoje. Dėl smūgio buvo apgadintas elektros tiekimo įrenginys, kaime nėra elektros“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.
Liudininkai Rusijos leidiniui „Readovka“ pasakojo, kad įvykio vietoje vis dar bandoma gesinti gaisrą.
Pasak jų, sprogimas nuaidėjo šiek tiek prieš 5 val. ryto.
Briansko srities Klimovskio rajonas pietuose ribojasi su Ukrainos Černihivo sritimi.
Svarbiausi savaitgalio įvykiai
► Vos prasidėjus 2023-iesiems metams Kyjivą vėl drebino sprogimai, Rusijai tęsiant atakas po Ukrainos sostinės ir kitų miestų apšaudymo raketomis Naujųjų išvakarėse. Ukraina naktį, kai pasaulis pasitiko 2023-iuosius metus, numušė 45 rusų dronus, sekmadienį pranešė ukrainiečių oro pajėgos.
► Ukraina su Rusijos invazija kovos iki pergalės, šeštadienį sakydamas Naujųjų metų sveikinimą pažadėjo prezidentas Volodymyras Zelenskis.
► Kyjivą šeštadienio popietę sudrebino keli sprogimai, mieste suskambo oro pavojaus sirenos. Naujienų agentūros AFP žurnalistų teigimu, mieste pasigirdo mažiausiai dešimt sprogimų, o vietos valdžia paskelbė oro pavojaus perspėjimą ir paragino gyventojus slėptis slėptuvėse.
► Ukrainos kariuomenė pranešė, kad šeštadienį, likus keliomis valandoms iki Naujųjų metų sutikimo, Ukrainos priešlėktuvinė gynyba numušė 12 iš 20 Rusijos paleistų raketų.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo naujametiniame kreipimesi šeštadienį teigė, kad „moralinis ir istorinis teisingumas“ yra Rusijos pusėje, nes jo šalis sulaukia tarptautinio pasmerkimo dėl precendento neturinčios invazijos į Ukrainą.
► Rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu šeštadienį naujametinėje žinutėje kariams pareiškė, kad Rusijos pergalė Ukrainoje yra „neišvengiama“, Maskvos karinei kampanija tęsiantis jau 11 mėnesį.
► Rusijos valdžia penktadienį paskelbė, kad Ukrainoje dislokuoti kariai ir valstybės tarnautojai bus atleidžiami nuo pajamų mokesčio – tai naujausios pastangos paskatinti rusų paramą „karinei operacijai“ Ukrainoje.
