Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:49 | V. Zelenskis: Rusija ruošiasi naujai didelei atakai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ruošiasi naujai didelei atakai.
Kaip rašo UNIAN, cituodama V. Zelenskį, V. Putino vienintelė vykdomo teroro atakų viltis - smogti gyvybiškai svarbiai Ukrainos infrastruktūrai.
Ir nors šiuo metu Rusija nepaleido masinių raketų smūgių į Ukrainos teritoriją, tikėtina, kad ji tai padarys artimiausiu metu, mat tam V. Putinas šiuo metu ruošiasi.
Savo ruožtu V. Zelenskis įspėjo šalies gyventojus pasisaugoti.
„Kol [Rusijos kariuomenė] turės raketų, o Rusija jų turi, prašau, rimtai reaguokite į perspėjimus, kuriuos siunčia Ukrainos karinė vadovybė“, – teigė V. Zelenskis.
23:21 | JK premjeras: Putinas Ukrainoje griebiasi ciniškų veiksmų
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Rishis Sunakas tikina, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, vykdydamas karinę invaziją Ukrainoje, griebiasi ciniškų taktikų, nes Kremliaus režimo vadovui tapo aišku, kad rusų kariuomenė nepajėgi pasiekti laimėjimų mūšio lauke.
Kaip rašo „SkyNews“, šį pastebėjimą R. Sunakas išsakė virtualaus G-7 viršūnių susitikimo metu.
JK premjeras pabrėžė, kad Rusija vykdo barbariškas atakas prieš gyvybiškai svarbią Ukrainos infrastruktūrą. R. Sunakas taip pat pastebėjo, kad derybos tuo metu, kai Kremlius vykdė tokio masto žalą prieš Ukrainos žmones, buvo neįsivaizduojamos, tad V. Putinui buvo būtina išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos tam, kad pokalbis dėl taikos galėtų būti užmegztas.
Be to, JK premjeras pridūrė, kad bet kokia politinė strategija turi sekti įvykius, kurie vyksta karo lauke.
22:36 | Užtaisote ir sukryžiuojate pirštus: Rusija naudoja 40 metų senumo amuniciją
JAV aukšto rango pareigūnas sako, kad Rusijos kariuomenė naudoja 40 metų senumo amuniciją, kuri dažnu atveju būna brokuota, rašo „SkyNews“.
Anonimiškumą išlaikęs JAV atstovas, pirmadienį sakė: „Jie perėjo prie pasenusios amunicijos atsargų. <...> Dalis [amunicijos] buvo pagaminta daugiau nei prieš 40 metų.
Kitais žodžiais tariant, užtaisote ir sukryžiavę pirštus viliatės, kad [sviedinys] iššaus, o, sėkmingai jį paleidus, tikitės, kad, pasiekęs taikinį, sprogs“, – teigė JAV atstovas.
21:59 | V. Zelenskio paragino Rusiją: Kalėdų proga išeikite iš Ukrainos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Rusiją Kalėdų proga išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos teritorijos.
Tokiu būdu, pasak prezidento, Maskva parodytų nuoširdžias intencijas, G-7 šalių lyderiams savo kalboje sakė V. Zelenskis.
„Jeigu Rusija išves savo kariuomenę iš Ukrainos, tai užtikrinsi ilgalaikį karo veiksmų nutraukimą. Aš tikiuosi, kad jūs palaikysite mūsų raginimą, nes tai yra globalus interesas, dalis taikos formulės.
Aš nematau priežasties, kodėl Rusija neturėtų padaryti to dabar, Kalėdų proga. Maskvos atsakymas parodys, ko jie nori iš tikrųjų“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Be to, Zelenskis pasiūlė sušaukti Pasaulinės taikos formulės viršūnių susitikimą.
21:25 | Prieš planuojamą viršūnių susitikimą G-7 šalys susitarė dėl paramos Ukrainai platformos
Prieš Paryžiuje planuojamą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos atstatymo po karo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad pirmadienį Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai susitarė dėl pagrindinių platformos, skirtos finansinei paramai Ukrainai koordinuoti, elementų.
„Dabar siekiama greitai sukurti šią platformą dalyvaujant Ukrainai, tarptautinėms finansų institucijoms ir kitiems partneriams“, – sakė O. Scholzas po to, kai turtingųjų valstybių klubo vadovai nuotoliu surengė derybas.
Susitikimas, kuriame taip pat dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, įvyko Paryžiaus viršūnių susitikimo, kuriame bus svarstoma, kokią neatidėliotiną pagalbą sąjungininkai galėtų suteikti Ukrainai žiemą, išvakarėse.
O. Scholzas sakė, kad Ukrainos atstatymą „galbūt galima lyginti su Maršalo planu“, kurį įgyvendino Jungtinės Valstijos, siekdamos padėti Europai atsikurti po per Antrąjį pasaulinį karą patirto nuniokojimo.
Didįjį septynetą (G-7) sudaro Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, kuri šiuo metu grupei pirmininkauja, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos.
O. Scholzas daugiau informacijos apie paramos Ukrainai platformą nepateikė.
Tačiau jis sakė esąs „įsitikinęs, kad būtent dėl mūsų vienybės, mūsų ryžto Rusijos prezidentas šiandien stovi visiškai vienas“.
„Dar kartą raginame (prezidentą Vladimirą) Putiną sustabdyti beprasmį žudymą Ukrainoje ir išvesti savo karius“, – pridūrė kancleris.
Paryžiuje antradienį planuojamame viršūnių susitikime vyriausybių, verslo ir pagalbos agentūrų atstovai aptars Ukrainos energetikos, sveikatos, maisto, transporto ir vandens sektorių klausimus.
Susitikime turi dalyvauti Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, vaizdo ryšiu pasirodys prezidentas V. Zelenskis.
Pastarasis socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį parašė, kad prieš G-7 pasitarimą ir Paryžiaus susitikimą pasikalbėjo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir JAV lyderiu Joe Bidenu.
Pats J. Bidenas pakartojo, kad Vašingtonas tvirtai remia karo nuniokotą Ukrainą, ir sveikino kolegos „atvirumą teisingai taikai“, pranešė Baltieji rūmai.
20:48 | G. Landsbergis: Kalėdų metas turėtų paskatinti paramos Ukrainai proveržį, o ne nuovargį
Artėjantis Kalėdų metas turėtų paskatinti paramos Ukrainai proveržį, o ne nuovargį, sako pirmadienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT) dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Rusijos karas prieš Ukrainą vis dar yra svarbiausias klausimas, nors kartais atrodo, kad sprendimai dėl paramos Ukrainai šiuo metu lyg įstrigę stingstančioje pelkėje. Lietuvos pozicija nesikeičia – daugiau paramos Ukrainai – karinės, finansinės, humanitarinės – yra visos Europos Sąjungos pareiga“, – ministrų diskusijoje apie Rusijos karą prieš Ukrainą sakė ministras G. Landsbergis.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, ES užsienio reikalų ministrai aptarė ir tolesnę ES makrofinansinę ir karinę paramą Ukrainai, o taip pat Rusijos atskaitomybę už įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, įskaitant ir agresijos nusikaltimą.
„Tarptautinis baudžiamasis teismas atlieka milžinišką darbą, rinkdamas Rusijos karo nusikaltimų prieš Ukrainą įrodymus, tačiau turime būti atviri – tarptautines teisės spragas, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovus, priėmusius sprendimus dėl agresijos prieš Ukrainą, gali užpildyti tik Specialusis Tribunolas“, – teigė ministras.
Ministrai taip pat aptarė Irano vidaus situaciją, tebesitęsiančius taikius protestus ir brutalų jų malšinimą, taip pat Irano karinę paramą Rusijos kare prieš Ukrainą bei ES veiksmus, įskaitant papildomas sankcijas Iranui.
„Tariami geros valios gestai tėra tik dūmų uždanga, turime kelti Irano atsakomybės klausimą ir už taikių protestų slopinimą, ir už dalyvavimą Rusijos kare prieš Ukrainą“, – kalbėjo ministras, patvirtindamas Lietuvos paramą URT išvadoms dėl Irano.
Ministrai taip pat aptarė aktualius užsienio politikos klausimus: situaciją Moldovoje, Kosove, Tunise ir Jemene.
Susitikime su Rytų partnerystės šalimis Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad ir Rytų partnerystės regiono, ir viso Europos kontinento ateitis priklauso nuo Ukrainos pergalės.
„Šiuo metu skirtingos Rytų partnerystės šalys skirtingu greičiu juda artimesnio bendradarbiavimo su ES link, tačiau tai yra išskirtinė bendradarbiavimo forma, artinanti šalis su Europos Sąjunga ir vieną su kita. Rytų Partnerystė – tai ne tik bendradarbiavimo platforma, tai progreso katalizatorius“, – kalbėdamas apie europinę perspektyvą sakė G. Landsbergis.
20:35 | Melitopolio meras apie situaciją mieste: Rusijos kariai panikuoja, slepiasi
Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pirmadienį Ukrainos žiniasklaidai teigė, kad Rusijos kariai mieste vykdo perdislokavimą, tačiau panikuoja dėl pastarųjų ukrainiečių karinių pajėgų suduotų smūgių savaitgalį, rašo CNN.
Net be jokių konkrečių įrodymų, pasak I. Fiodorovo, rusų kariai perkelia karines grupes į kitas vietas ir tokiu būdu siekia pasislėpti nuo galimų smūgių.
I. Fiodorovas priduria, kad suduotų smūgių metu „žuvo dešimtys rusofašistų, yra sužeistų, kurie buvo nugabenti į ligonines Kryme. Apie 200 rusofašistų yra ligoninėse“.
20:01 | Europa gali apsieiti be rusiškų dujų – TEA
Jei Rusija visiškai nutrauks gamtinių dujų tiekimą, 2023 metais Europai gali labai jų pritrūkti, tačiau žemynas turi priemonių, kurių galėtų imtis, kad susitvarkytų su stygiumi, pirmadienį pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).
Paryžiuje įsikūrusi TEA, koordinuojanti energiją vartojančias šalis energetikos politikos klausimais, apskaičiavo, kad Europai gali pritrūkti 23 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, jei Rusija visiškai nutrauks jų tiekimą, o Kinijos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importas padidės iki 2021 metų lygio.
Tai sudaro apie 6,5 proc. 2021 metais Europos Sąjungos suvartotų dujų kiekio.
„Europos Sąjunga padarė didelę pažangą mažindama priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų tiekimo, tačiau ji dar neišėjo iš pavojaus zonos“, – pranešime cituojamas TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolis.
Jis teigė, kad vargu ar 2023 metais aplinkybės bus labai palankios Europos šalims pasipildyti dujų atsargas, kurios kartu su padidėjusiu suskystintųjų gamtinių dujų pirkimu, atrodo, sumažino deficito riziką šią žiemą, nepaisant to, kad Rusija sustabdė didžiąją dalį dujų tiekimo.
Tačiau neaišku, ar 2023 metais Maskva ir toliau išlaikys žemą dujų tiekimo lygį, o Kinijai sušvelninus savo „nulinio COVIDo“ politiką, gali atsigauti šios šalies ekonomika ir padidėti SGD importas.
„Naujoji TEA analizė rodo, kad norint išvengti trūkumo ir tolesnio žiauraus kainų šuolio kitais metais, būtina labiau skatinti energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, šilumos siurblius ir paprastus energijos taupymo veiksmus“, – sakė F. Birolis renginyje, kuriame buvo pristatytos naujausios agentūros analizės.
Atlikus šias analizes padaryta išvada, kad galimą pasiūlos stygių įmanoma panaikinti ES imantis šių papildomų priemonių.
„Rusijos šantažas žlugo“, – renginyje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Ji paragino ES valstybes nares skubiai patvirtinti papildomas priemones, didinančias pasirengimą energetinei krizei, ir paragino bendrai pirkti energiją.
19:23 | ES 2 mlrd. eurų papildys Ukrainai apginkluoti skirtą fondą
Europos Sąjunga pirmadienį susitarė pridėti 2 milijardus eurų prie fondo, skirto Ukrainai apginkluoti, kad galėtų toliau tiekti ginklus Kyjivui.
27 valstybių blokas per beveik 10 karo mėnesių išeikvojo „taikos priemonės“ biudžetą, kuris iš pradžių buvo numatytas iki 2027-ųjų, nes iš jo buvo padengtos kai kurių ginklų, siunčiamų kovai su Rusijos invazija, išlaidas.
„ES tebėra pasiryžusi teikti karinę paramą tiek Ukrainai, tiek kitiems partneriams“, – socialiniuose tinkluose rašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Praėjusiais metais buvo įsteigta Europos taikos priemonė, kuria siekiama padėti ES finansuoti karinę pagalbą tarptautiniams partneriams, blokui siekiant didinti savo įtaką pasaulyje.
Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, didžioji fondo lėšų dalis buvo nukreipta į pagalbą ginkluojant Ukrainą, Briuseliui sulaužius ilgametį tabu nemokėti už ginklų tiekimą.
Iš pradinio 5,7 mlrd. eurų biudžeto 2027-aisiais liko tik apie 800 mln. eurų.
Briuselyje pirmadienį susitikę ES užsienio reikalų ministrai pasiekė „politinį susitarimą“ kitais metais fondą papildyti dviem milijardais eurų, sakoma pranešime.
Iki 2027-ųjų ši suma gali išaugti iki 5,5 mlrd. eurų, jei valstybės narės vėliau sutiks, kad yra poreikis, teigiama pranešime.
Fondo lėšomis buvo kompensuojamos atskirų ES šalių Kyjivui tiekiamos ginkluotės išlaidos.
Iki šiol ES kartu su savo valstybėmis narėmis karinei paramai Ukrainai skyrė apie 8 mlrd. eurų, tai yra apie 45 proc. sumos, kurią skyrė Jungtinės Valstijos.
19:00 | V. Zelenskis: nekantrauju, kada po pergalės galėsiu nukeliauti prie jūros ir išgerti alaus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, duodamas interviu „Netflix“ platformoje transliuojamai laidai „My Next Guest Needs No Introduction With David Letterman“ (liet. „Mano kito svečio nereikia pristatyti su Davidu Lettermanu“), sako, kad jis kol kas negalvoja, kaip susiklostys jo tolimesnė politinė karjera, tačiau patikino, kad prezidentu bus iki pat pergalės prieš Rusijos okupantus.
Be to, V. Zelenskis pridūrė, kad jis nekantrauja sulaukti to momento, kada galės atostogauti prie jūros.
„Prieš mūsų pergalę aš tikrai būsiu prezidentu. <...> Nekantrauju tiesiog nukeliauti prie jūros. Pasakysiu atvirai, Deividai, aš tikrai trokštu nekliauti prie jūros. Tik prie jūros, kai mes visi pasieksime pergalę, ir aš tikrai noriu išgerti alaus“, – sakė V. Zelenskis.
18:33 | JK užsiminė apie galimą ilgojo nuotolio ginklų perdavimą Ukrainai
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace'as užsiminė apie galimybę Ukrainai perduoti ilgo nuotolio ginklų.
Tiesa, JK atstovas pabrėžia, kad tokių veiksmų būtų griebiamasi, jeigu Rusija ir toliau suduotų smūgius į civilių gyvenamąsias teritorijas.
Buvusiam JK premjerui Borisui Johnsonui uždavus klausimą B. Wallec'ui apie galimą ilgesnio nuotolio raketų sistemų perdavimą Kyjivui, siekiant visiškai sunaikinti arba sugadinti rusų dronų paleidimo vietas, šis atsakė: „Aš nuolatos vertinu, kurias ginklų sistemas galime perduoti. Mes turime potencialių ginklų sistemų, kurios yra ilgesnio nuotolio. Jei rusai ir toliau tęs atakas prieš civilinius objektus ir bandys sulaužyti Ženevos konvencijas, tuomet aš apsvarstysiu, ką daryti toliau.“
17:53 | Per rusų apšaudymą Chersone žuvo du žmonės
Rusams apšaudžius pietinį Ukrainos Chersono miestą pirmadienį žuvo mažiausiai du žmonės ir dar penki buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.
Praėjusį mėnesį Ukrainos kariuomenė atkovojo Chersoną, ir tai buvo didelė Kyjivo pergalė.
„Du žmonės žuvo, penki buvo sužeisti“, – per „Telegram“ pranešė gubernatorius Jaroslavas Januševičius, miesto apšaudymą pavadinęs „masiniu“.
Į įvykio vietą išvyko gelbėtojų komandos, sakė jis.
Chersonas, miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 300 000 žmonių, buvo vienintelė Maskvos užimta regiono sostinė.
Susidūrusios su dideliu ukrainiečių kontrpuolimu, Rusijos pajėgos lapkritį pasitraukė iš miesto.
Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusija, prieš pasitraukdama iš Chersono, sunaikino „visą svarbią infrastruktūrą“.
Nuo to laiko miestas buvo ne kartą apšaudytas.
Sekmadienį J. Januševičius pranešė, kad per artilerijos ir minosvaidžių ataką žuvo du žmonės.
17:25 | Zelenskis pareiškė: Putinui mirus, karas nebesitęs
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karas su Rusijos Federacija baigsis, kai Ukraina išlaisvins visas savo žemes ir atkurs teritorinį vientisumą. Kartu šalies vadovas pridūrė, kad, jo manymu, mirus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, karas nebesitęstų.
V. Zelenskis apie tai kalbėjo „Netflix“ platformoje transliuojamoje laidoje „My Next Guest Needs No Introduction With David Letterman“ (liet. „Mano kito svečio nereikia pristatyti su Davidu Lettermanu“).
Pokalbyje V. Zelenskis sakė, kad karo Ukrainoje eiga priklausys nuo karinės pagalbos Ukrainai, ypač ir JAV, nes ginklų tiekimo padidėjimas gali paspartinti Ukrainos kariuomenės puolimą.
Ukrainos lyderio teigimu, visų šalies teritorijų atkariavimas pažymės karo prieš Rusiją pabaigą. Prezidentas pabrėžė, kad dabar karo užbaigimo klausimas yra vienas svarbiausių.
„Esu atsakingas žmogus ir suprantu, ką žmonėms reiškia girdėti, kada baigiasi karas. Nes tai yra svarbiausias dalykas. Aš su tokiais dalykais nežaidžiu. Mums karo pabaiga, kad ir kaip tai skambėtų, nesvarbu, kaip kas tuo tiki ar ne... Pabaiga bus tada, kai atgausime savo žemes ir priartėsime prie savo sienų“, – sakė laidoje kalbėjo V. Zelenskis.
Šalies vadovas pridūrė, kad apie karo įšaldymą negali būti nė kalbos. Ukraina suinteresuota visų savo teritorijų išlaisvinimu, o ne derybomis su okupantais, sakė jis.
Kartu V. Zelenskis pridūrė, kad, jo supratimu, Kremliaus propaganda išplovė Rusijos visuomenei smegenis ir sugebėjo ją įtikinti, kad „Ukrainos niekada nebuvo“.
„Deja, pasakysiu atvirai: jie nugalėjo savo visuomenę. Jie nugalėjo savo protą. Kad ši invazija suveiktų, reikėjo juos visiškai panardinti į šį informacinį burbulą: kad nėra ukrainiečių, kad jie neturi kalbos, paveldo, istorijos, kad visa tai praradome sugriuvus Sovietų Sąjungai, kad laikinai atsiskyrėme“, – apie Rusijos propagandą kalbėjo prezidentas.
Įdomu tai, kad V. Zelenskis mano, kad karas pasibaigtų, jei mirtų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jo teigimu, autoritariniame režime daug kas priklauso nuo vieno žmogaus.
„Todėl tokiam žmogui išėjus, institucijos sustoja. Taip buvo ir SSRS laikais. Viskas sustojo. Jiems bus sunku. Jie užsiims vidaus, o ne užsienio politika“, – tvirtino V. Zelenskis.
16:45 | Prezidentas su ES šalių ambasadoriais aptarė paramą Ukrainai
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriais aptarė paramą Ukrainai, siekius mažinti išaugusias energijos kainas.
„Karinė, finansinė, humanitarinė ir kita parama Ukrainai lieka mūsų visų pagrindine užduotimi. Turime daryti viską, kad padėtume ukrainiečiams pasiekti pergalę. Tik ji garantuos taiką Europoje, taiką mums visiems“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas su ambasadoriais taip pat aptarė artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, pastangas stiprinti saugumą bei gynybą, ES ir Lietuvos konkurencingumo didinimo, kitus aktualius europinės darbotvarkės klausimus, pranešė Prezidentūra.
G. Nausėda teigė, jog ES savo rankose turi instrumentus, kurie gali padėti sutramdyti Rusiją ir užkirsti kelią jos būsimoms agresijoms, bei išreiškė viltį, kad devintasis sankcijų paketas bus patvirtintas artimiausiu metu.
Valstybės vadovas taip pat per susitikimą akcentavo būtinybę patraukti agresorių atsakomybėn už padarytus nusikaltimus. Anot jo, specialusis tribunolas Rusijos karo nusikaltimams tirti būtų tinkamas instrumentas teisingumui įgyvendinti.
„Nekantriai laukiame į rezultatus orientuoto NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kitų metų liepą. Mūsų prioritetai – Madride priimtų sprendimų dėl priešakinės gynybos ir NATO rytinio flango stiprinimo įgyvendinimas, politinė ir praktinė parama Ukrainai, jos euroatlantiniams siekiams“, – kalbėjo G. Nausėda.
16:20 | JAV atsargos generolas: artėjančią vasarą Krymas bus ukrainiečių
JAV atsargos generolas Benas Hodgesas pateikė drąsią prognozę ir tikina, kad Ukraina iki rugpjūčio mėnesio sugebės atsikovoti Krymą, kurį aneksavo Rusija 2014 metais, rašo „SkyNews“.
Tikinama, kad jeigu Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas prarastų okupuotą Krymo pusiasalį, jo režimas patirtų gėdą.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad Krymo, kurį okupavo Rusija 2014 m., susigrąžinimas lemtų tikros taikos atkūrimą. Būtent šioje teritorijoje iškėlus Ukrainos vėliavą, pasak prezidento, Rusijos galima agresija būtų palaužta.
Visgi „The Washington Post“ rašo, kad Krymas yra tarsi Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino palikimo ramstis. Tačiau V. Putinas nurodė, kad bet kokios Ukrainos kariuomenės pastangos atsikovoti Krymą peržengtų raudonąją liniją, kurios jis, kaip teigiama, netoleruotų.
Nors Ukrainos kariuomenės laimėjimai rodo, kad Krymo atsikovojimas galėtų virsti realybe, tačiau Vakarai baiminasi, kad tai lemtų V. Putiną griebtis drastiškų veiksmų ar netgi panaudoti branduolinį ginklą.
15:29 | Pirmą kartą per 10 metų Putinas atšaukė savo kasmetinę spaudos konferenciją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiais metais neplanuoja savo tradicinės didelės spaudos konferencijos, kuri paprastai vykdavo prieš baigiantis metams, patvirtino jo sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra TASS, pridūrė, kad vietos didelės spaudos konferencijos V. Putinas galėtų pasikalbėti su Kremliui artimų žurnalistų ratu, vadinamuoju „Kremliaus pulu“.
Lapkričio mėnesį žiniasklaida jau skelbė, kad V. Putinas šiemet pirmą kartą per dešimtmetį neketina rengti savo spaudos konferencijos.
Rusijos žiniasklaida rašo, kad pastaraisiais mėnesiais V. Putinas mielai bendrauja tik su atrinktais žurnalistais, kurie jam neužduos nemalonių klausimų. Tai susiję su Rusijos patiriamomis nesėkmėmis fronte Ukrainoje.
Tradicinė V. Putino spaudos konferencija kasmet vykdavo nuo 2012 metų.
14:56 | Borrellis įspėja – Rusijos invazija parodė, kad Europoje mums trūksta gynybos pajėgumų
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė silpnąsias Europos gynybos pajėgumų vietas.
J. Borrellis cituojamas Europos išorės veiksmų tarnybos pranešime, skelbia „Ukrinform“. J. Borrellis pažymėjo, kad praėjusią savaitę vyko kasmetinė Europos gynybos agentūros konferencija, kurioje esminės diskusijos skirtos Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Pabrėžiau mūsų politinės, ekonominės ir karinės paramos Ukrainai svarbą ginklais ir mokymais, kad jie galėtų išstumti okupantus. Ir mes turėtume [padėti] tol, kol reikia, kol Ukraina nugalės“, – sakė J. Borrellis.
„Šis karas taip pat pažadino mus visus dėl mūsų karinių pajėgumų, – pabrėžė ES diplomatijos vadovas. – Atidavėme ginklus Ukrainai, bet tai darydami supratome, kad mūsų karinės atsargos išeikvotos. Į Europos širdį grįžus konvenciniam karui, mes taip pat supratome, kad mums trūksta esminių gynybos pajėgumų, kad galėtume apsisaugoti nuo aukštesnio lygio grėsmių pačiame Europos žemyne“.
13:49 | Slovakija yra pasiruošusi perduoti Ukrainai naikintuvus MiG-29
Slovakijos užsienio reikalų ministras Rastislavas Kačeris patvirtino, kad vyksta derybos su NATO partneriais ir Ukrainos prezidentu dėl MiG-29 perdavimo ukrainiečiams.
„Mes dar jums neperdavėme MiG-29. Tačiau esame pasirengę tai padaryti. Mes kalbamės NATO partnerėmis dėl to, kaip tai padaryti… Aš manau, kad jau artimiausiomis savaitėmis į Slovakiją atvyks Ukrainos delegacija, ir mes kartu su mūsų draugais amerikiečiais dirbsime, kad tai taptų realybe“, – cituojamas slovakų politikas UNIAN.
Lenkijos karinės oro pajėgos nuo rugsėjo 1-osios perėmė Slovakijos oro erdvės gynybą, tokiu būdu „atrišdama rankas“ slovakams perduoti savo turimus sovietinius naikintuvus, kurių valdymui ukrainiečiams nereikia spec. apmokymo, perdavimo Rusijos puolamai valstybei.
Vasaros pabaigoje buvo kalbama apie 11-os naikintuvų perdavimą Ukrainai.
13:10 | G-7 lyderiai rengia virtualų pasitarimą dėl pagalbos Ukrainai
Didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderiai pirmadienį surengs virtualų pasitarimą prieš Paryžiuje planuojamą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos atstatymo, pranešė Vokietijos kanclerio biuras.
Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV lyderių vaizdo konferencija įvyks po pietų, nurodė G-7 pirmininkaujanti Vokietija.
Vokiečių kancleris Olafas Scholzas 17 val. 30 min. (18 val. 30 min. Lietuvos laiku) surengs spaudos konferenciją.
Antradienį Paryžiuje vyksiančiame viršūnių susitikime vyriausybės, verslas ir pagalbos agentūros aiškinsis, kokią skubią pagalbą jie gali suteikti Ukrainai šią žiemą. Didžiausias dėmesys bus skiriamas energijos, sveikatos apsaugos, maisto, transporto ir vandens sektoriams.
Susitikime turi dalyvauti Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis, vaizdo ryšiu pasirodys prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Sekmadienį V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad prieš G-7 pasitarimą ir Paryžiaus susitikimą pasikalbėjo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir JAV prezidentu Joe Bidenu.
J. Bidenas pakartojo, kad Vašingtonas tvirtai remia Ukrainą, ir sveikino kolegos pasirengimą priimti „teisingą taiką“, pranešė Baltieji rūmai.
09:49 | Ukrainos pajėgos per parą likvidavo 620 Rusijos karių, skelbia Generalinis štabas
Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas skelbia, kad per parą buvo nukautai 620 rusų karių. Tikėtina, kad didelė jų dalis yra susidariusi dėl naktinio smūgio Rusijos karinių samdinių bendrovės „Vagner“ štabui Kadijivkoje rytinėje Luhansko srityje.
Maža to, kariuomenės suvestinėje skelbiama, kad per paskutinę parą buvo surengta 14 smūgių vietoms, kuriose buvo didelė Rusijos karių koncentracija ir taip pat smogta 9 rusų kariuomenės vadavietėms.
08:14 | Ukrainos pajėgos smogė „Wagner“ štabui
Ukrainos pajėgos smogė Rusijos karinių samdinių bendrovės „Wagner“ štabui Kadijivkoje rytinėje Luhansko srityje, pranešė srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, kurį cituoja britų transliuotojas BBC.
Pasak S. Haidajaus, smūgis viešbučiui, kur susitikdavo „Wagner“ nariai, padarė „reikšmingų nuostolių“ Rusijai. Pareigūnas taip pat sakė manantis, kad „mažiausiai 50 proc.“ išgyvenusiųjų mirs negavę reikiamo gydymo.
Rytų Ukrainoje tęsiasi mūšiai, intensyviausi – Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis Donecko srityje, remdamasi Ukrainos Generaliniu štabu pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“. Luhansko srityje, pasak S. Haidajaus, ukrainiečių pajėgos pamažu stumiasi į priekį netoli Kreminos ir Svatovės.
Savaitgalį intensyvios kovos tęsėsi ir Pietų Ukrainoje. Po rusų dronų atakų Odesos uostamiestyje be elektros liko daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Tuo metu Ukraina smogė poilsio bazei okupuotame Melitopolyje, kurioje buvo įsikūrę Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sukarintų pajėgų nariai.
07:05 | Bidenas Ukrainai: padėsime tiek, kiek reikės
Pokalbio su V. Zelenskiu metu J. Bidenas pažadėjo visokeriopą pagalbą, o V. Zelenskis pareiškė, kad tai padeda atlaikyti ne tik smūgius karine prasme, bet ir prisideda prie ekonomikos išgyvenimo.
Turėdamas galvoje JAV pagalbą, V. Zelenskis parašė: „Tai ne tik padeda pasiekti sėkmę mūšio lauke, bet ir palaiko Ukrainos ekonomikos stabilumą.“
Jis atkreipė dėmesį į JAV pagalbą atkuriant Ukrainos energetinę sistemą ir išreiškė viltį dėl tolesnio bendradarbiavimo šioje srityje, pabrėžė, kokia svarbi Ukrainai priešlėktuvinė gynyba, padedanti apsaugoti civilius ir ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Pasak V. Zelenskio, J. Bidenas patvirtino, kad JAV yra pasirengusios palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės, pagal Ukrainos suvereniteto bei teritorinio vientisumo su tarptautiniu mastu pripažįstamomis sienomis principus.
Sekmadienį V. Zelenskis telefonu pasikalbėjo ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Abu lyderiai suderino pozicijas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, aptarė bendradarbiavimą gynybos ir energetikos srityse.
Kiek vėliau Ukrainos lyderis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu aptarė galimą ukrainietiškų grūdų eksporto koridoriaus plėtimą.
Prieš pokalbį su V. Zelenskiu R. T. Erdoganas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
