Svarbiausi įvykiai:
23:20 | Trūksta amunicijos: Rusija aviacines bombas laido šimtais – Ukraina per dieną paleidžia vos keletą
Ukrainos pajėgoms stinga amunicijos. „Forbes“ duomenimis, Rusijos pajėgos kasdien gali numesti apie šimta aviacinių bombų, kai, tuo tarpu, Ukraina gali numesti vos keletą, cituoja UNIAN.
Leidinys skelbia, kad Rusija aviacines bombas naudoja prieš Ukrainos pozicijas.
„Forbes“ duomenimis, Rusija gali numesti šimtą bombų per dieną, o Ukraina – tik keletą. Pastebima, kad pastarosiomis dienomis Ukrainos oro pajėgos pradėjo naudoti daugiau prancūziškų aviacinių bombų „Hammer“, kurias galima nutaikyti į Rusijos pozicijas maždaug 40 km atstumu.
„Nėra iki galo aišku, kokių tipų Ukrainos orlaiviai meta bombas „Hammer“. Pranešama, kad prancūzų specialistai paskubomis integravo palydovu valdomas bombas į Ukrainos lėktuvus Su-27 ir MiG-29 praėjus kelioms savaitėms po to, kai Paryžius paskelbė tieksiantis Kyjivui 50 „Hammer“ bombų per mėnesį, pradedant nuo sausio“, – rašoma „Forbes“ publikacijoje.
Anksčiau Ukrainos pajėgos jau turėjo galimybę vykdyti oro antskrydžius, kai iš JAV gavo 40 km nuotolio JDAM bombų siuntą. Tačiau šiuo metu respublikonai Kongrese pradėjo blokuoti pagalbą Ukrainai ir sustabdė šių bombų pristatymą.
Leidinys pažymi, kad nuolatinis prancūziškų „Hammer“ bombų tiekimas tam tikru mastu kompensuos JDAM tiekimo sutrikimus. Ir nors 50 bombų per mėnesį yra geriau nei nieko, tai per mažas skaičius, kad prilygtų būtų įgautas pranašumas prieš Rusijos pajėgas.
23:20 | Britų žvalgyba: Rusijos tankų „Armata“ nėra Ukrainoje, nes baiminamasi žalos reputacijai
Moderniausias Rusijos pagrindinis mūšio tankas T-14 „Armata“ niekada neįriedėjo į Ukrainą, nes lyderiai prisibijo mūšio lauke prarasti vertingą turtą, sakoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.
Rusijos gynybos įmonės „Rostek“ vadovas Sergejus Čemezovas kovo 4 d. pareiškė, kad Rusijos kariuomenė turi moderniausius Rusijos kovinius tankus T-14 „Armata“, bet jie nebus dislokuoti Ukrainoje, nes didelės sąnaudas riboja jų gamybą dideliu mastu.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerija primena, kad tankas T-14 „Armata“ debiutavo 2015 m. per Pergalės dienos paradą, per jo repeticiją tankas sustojo. Pasak ekspertų, 1-oji gvardijos tankų armija turėjo gauti tankus „Armata“ 2021 m., tačiau mažai tikėtina, kad šie tankai būtų buvę pristatyti kokiam nors fronto daliniui.
2022 m. gruodį naujos kartos Rusijos tankai buvo pastebėti per pratybas pietinėje Rusijoje, o Kremliaus žvalgybos agentūros teigė, kad jie bus dislokuoti Ukrainoje, sakoma apžvalgoje.
„Beveik neabejojama, kad kol kas tankai T-14 „Armata“ nebuvo dislokuoti Ukrainoje. Labai tikėtina, jog taip yra dėl galimos žalos reputacijai, jei „prestižinė“ mašina būtų prarasta mūšyje, ir poreikio pagaminti didelį kiekį tankų, kurį gali patenkinti tik kiti variantai“, – teigia britų žvalgyba.
22:55 | Vokietijos ministras: E. Macrono raginimas nebūti bailiais nepadeda Ukrainai
Antradienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimas Ukrainos sąjungininkams „nebūti bailiais“ nepadeda išspręsti Ukrainos problemų.
„Mums iš tikrųjų, bent jau mano požiūriu, nereikia diskusijų apie karių pasiuntimą arba daugiau drąsos ar mažiau drąsos“, – per spaudos konferenciją su Švedijos gynybos ministru Palu Jonsonu sakė B. Pistoriusas. „Tai tikrai nepadeda spręsti problemų, kai kalbame apie pagalbą Ukrainai“, – pridūrė jis.
Antradienį Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad Europoje artėja akimirka, „kai reikės nebūti bailiais“. Per vizitą Čekijoje E. Macronas pakartojo neatmetąs galimybės pasiųsti Vakarų karius į Ukrainą. Toks jo pasisakymas praėjusią savaitę sukėlė šoko bangą visoje Europoje. Dauguma E. Macrono sąjungininkų pareiškė, kad nesiųs karių į Ukrainą.
Švedijos gynybos ministras pareiškė, kad remiant Ukrainą svarbu išlaikyti „vienybę“. Per B. Pistoriuso vizitą Šiaurės šalyje Vokietija ir Švedija pasirašė ketinimų protokolą stiprinti karinį bendradarbiavimą.
22:38 | Kyjive kilo didžiulis gaisras
Kyjive vėlų antradienio vakarą kilo didžiulis gaisras.
Pranešama, kad netoli Tiaglės ežero žsidegė sausa žolė ir nendrės – dega apie 3 hektarų plotas.
Ukrainos ugniagesių pajėgos teigia, kad gaisro gesinimą apsunkina sudėtingas privažiavimas, nes teritorija patvinusi.
Įsiplieskusį gaisrą gesina didelės ugniagesių pajėgos.
22:25 | Ukraina įkalino du vyrus dėl bendradarbiavimo su Rusija
Ukraina antradienį pranešė įkalinusi du vyrus po 10 ir 12 metų už slaptos informacijos apie karinius taikinius perdavimą Rusijai.
Kyjivas rytinėje ir pietinėje šalies dalyse ėmėsi intensyvios kovos su tūkstančiais Ukrainos pareigūnų ir valstybės tarnautojų, kurie, jo teigimu, pritarė 2022-ųjų vasarį prasidėjusiai Rusijos invazijai ir bendradarbiavo su Maskva.
Donecko srities prokuratūra pranešė, kad rytinių Časiv Jaro ir Kramatorsko miestų gyventojai nuteisti kalėti atitinkamai 10 ir 12 metų.
22:04 | Paaiškino, kodėl galiausiai Kremlius leido viešas Navalno laidotuves: nepadėjo nei šantažas, nei grasinimai
Atsisveikinimas su Rusijos opozicionieriumi Aleksejumi Navalnu kovo 1-ąją tapo istorine ir nepaprastai svarbia diena milijonams rusų. Rusijos valdžia stengėsi to išvengti. Tačiau nepadėjo nei tiesioginiai grasinimai, nei šantažas, bandant reikalauti, kad A. Navalno šeima surengtų privačią uždarą ceremoniją.
Visgi 2023 metais Kremliui tai pavyko padaryti per „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino laidotuves, kuris paslapingai žuvo lėktuvo katastrofoje.
Kaip gavosi, kad Kremliui galiausiai teko leisti viešas opozicionieriaus laidotuves? Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
21:50 | Čekijos prezidentas: kariai gali būti siunčiami į Ukrainą, bet ne dalyvauti karo veiksmuose
Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad kariai iš Europos šalių gali būti siunčiami į Ukrainą, bet ne dalyvauti karo veiksmuose.
„Esu už tai, kad reikia ieškoti naujų būdų [Ukrainai paremti] ir tęsti diskusijas apie galimą karių buvimą Ukrainoje įvairiais būdais ir formomis“, – per bendrą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu spaudos konferenciją antradienį Prahoje sakė P. Pavelas.
Pasak jo, tokių metodų yra nemažai, o diskusijos dar tik pradinėje stadijoje. P. Pavelas patikslino, kad nebūtina kalbėti apie kovinių pajėgų dislokavimą, nes gali būti peržengta „raudonoji linija“. Jis sakė, kad šis klausimas susijęs su „paramos formomis“, įskaitant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių mokymą Ukrainoje, kuri yra suvereni valstybė, todėl jokios tarptautinės taisyklės nebus pažeistos.
„Negalime sustoti ties pagalba, kurią dabar teikiame Ukrainai, nes mūsų interesas yra neleisti Rusijai įsigalėti Ukrainoje“, – sakė P. Pavelas. Jo žodžiais, jis ir E. Macronas įsitikinę, kad Europa turėtų vaidinti didesnį vaidmenį padedant Ukrainai ir atgrasant Rusiją tęsti agresiją.
21:22 | Ukrainos pasieniečiai įvardijo populiariausius karinės tarnybos vengiančių vyrų maršrutus
Šaukiamojo amžiaus ukrainiečiai kasdien mėgina nelegaliai kirsti šalies sieną. Tokių mėginimų fiksuojama tiek „žaliajame“ sienos ruože, tiek kontrolės punktuose.
„Žaliajame“ sienos ruože ir toliau daugiausiai bandymų nelegaliai kirsti sieną mes fiksuojame pasienyje su Moldova ir Rumunija. Pažeidėjai gana dažnai prašo nusikalstamų organizuotų grupuočių pagalbos. Jos jiems žada padėti nelegaliai kirsti sieną ir reikalauja už tokias paslaugas iki 10 000 dolerių“, – pareiškė antradienį per nacionalinį televizijos maratoną Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, kuriuo remiasi UNIAN.
Jis taip pat pažymėjo, kad tokie „vedliai“ nebrangina žmonių gyvybių ir siunčia juos į sunkiai pasiekiamas kalnuotas ir pavojingas vietas, pavyzdžiui, prie Tisos upės, kur antradienį buvo rastas galimo sienos pažeidėjo kūnas. Jau užfiksuotas 21 toks tragiškas atvejis.
Iki šiol demaskuota daugiau kaip 380 nusikalstamų grupuočių, kurios žadėjo padėti bėgliams patekti į užsienį.
Užkarpatėje buvo išgelbėti du vyrai, kurie nesėkmingai mėgino kirsti Ukrainos ir Slovakijos sieną, keldamiesi per Latoricios upę. Jie įveikė dalį upės, tačiau labai sušalo ir nebeturėjo jėgų pasiekti krantą.
Odesos srityje su šūviais buvo sulaikyti keturi karinės tarnybos vengiantys ukrainiečiai. Jie buvo apsivynioję aliuminio folija, kad jų nepastebėtų termovizorius.
20:54 | Žiniasklaidos sargai pradeda palydovinius naujienų kanalus rusų kalba
Žiniasklaidos priežiūros organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) antradienį paskelbė paleidžianti Rusijai skirtų palydovinių naujienų kanalų paketą, didžiąją turinio dalį kurs Rusijos žurnalistai, po Maskvos invazijos į Ukrainą priversti palikti šalį.
Projektas „Svoboda Satellite“, pavadintas panaudojant laisvę reiškiantį rusišką žodį, „nėra propaganda prieš propagandą“, per renginį Europos Parlamente Briuselyje sakė RSF generalinis sekretorius Christophe'as Deloire‘as. „Tai yra nepriklausoma žurnalistika, daugiausia žiniasklaidos tremtyje eksportuojama iš demokratinių valstybių, skirta despotiškų režimų valdomose šalyse gyvenantiems žmonėms“, – sakė jis.
Pasak Ch. Deloire‘o, palydovinis paketas gali pasiekti 4,5 mln. namų ūkių Rusijoje, turinčių palydovines antenas. Jo teigimu, transliacijos bus „saugios ir patikimos“.
Europos Komisijos viceprezidentė Vera Jourova pasveikino iniciatyvą kaip iššūkį dezinformacijos kampanijoms tiek Rusijoje, tiek kitur. „Mes pralaimime šį informacinį karą. Nesu laiminga tai sakydama“, - pareiškė V. Jourova, paminėjusi Maskvos „agresyvios komunikacijos“ strategijas, pagal kurias dezinformacija pritaikoma kiekvienai šaliai, į kurią taikomasi. Jos žodžiais, daug skirtingų naratyvų išnaudoja visuomenės silpnąsias vietas, istorines tendencijas ir kalbos artimumą.
Pasak projekto „Svoboda Satellite“ rėmėjų, jis suteiks rusakalbei auditorijai Rusijoje ir kaimyninėse šalyse prieigą prie žurnalistikos, „galinčios kalbėti apie karo nusikaltimus“, kuriuos Rusija vykdo Ukrainoje. Kitaip nei Rusijos žiniasklaidai, šiems kanalams nebus taikomi Rusijos vidaus įstatymai, reikalaujantys, kad karas Ukrainoje būtų vadinamas tik „specialiąja karine operacija“, antraip gresia baudžiamoji atsakomybė.
Devyni kanalai, tarp jų kuriami „Sacharovo radijo“ ir „Novaja Gazeta Europa“, bus transliuojami Prancūzijoje įsikūrusiame „Hotbird“ palydovų tinkle „Eutelsat“. Vėliau planuojama išplėsti pasiūlą iki 25 kanalų, sakė projektą finansuojanti RSF.
20:35 | Ukrainos žvalgyba: sunaikintame Rusijos laive buvo ir sraigtasparnis su amunicija
Ukrainos žvalgyba skelbia, kad sunaikintame daugiau nei 55 mln. eurų vertės Rusijos laive buvo ir sraigtasparnis su amunicija.
Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) atstovas Andrijus Jusovas.
„Patvirtintas modernaus priešo flotilės laivo, kurio vertė viršija 60 milijonų dolerių, sunaikinimas. Tai buvo vienas naujausių laivų. Taip pat patvirtinta, kad laivo denyje buvo sraigtasparnis, kuris buvo su amunicija, sviediniais bei kita ginkluote. Žuvo mažiausiai septyni įgulos nariai, skaičius ir nuostoliai dar gali padidėti. Dalis įgulos buvo evakuoti“, – kalbėjo A. Jusovas.
„Tai jau trečias priešo laivo sunaikinimas nuo Naujųjų metų. <...> Darbai bus tęsiami", – pabrėžė A. Jusovas.
19:55 | Ukrainos žvalgyba: po kibernetinės atakos vis dar neveikia Rusijos gynybos ministerijos tinklalapis
Oficialus Rusijos gynybos ministerijos tinklalapis po patirtos kibernetinės atakos iki šiol dar neatnaujino darbo.
Tai antradienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Valstybės-agresorės Rusijos gynybos ministerija negali susidoroti su Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos surengtos kibernetinės atakos padariniais. 2024 metų kovo 5 d. duomenimis, oficiali priešo jėgos žinybos svetainė vis dar neveikia“, - pažymėjo Ukrainos žvalgybos pareigūnai.
Pasak jų, tebėra užblokuota Rusijos gynybos ministerijos IP telefonija, taip pat domenai ir serveriai, palaikę priešo struktūros elektroninių dokumentų srautą.
„Ukrinform“ primena, jog kovo 4 d. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė surengusi sėkmingą DDoS ataką, per kurią pavyko pasiekti Rusijos gynybos ministerijos serverius.
19:20 | Rusijos piliečių teisių aktyvistai praneša apie areštus po A. Navalno laidotuvių
Pasak pilietinių teisių aktyvistų, po Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno laidotuvių Maskvoje keli jų dalyviai buvo suimti.
Nepriklausoma Rusijos žmogaus teisių žiniasklaidos organizacija „OVD-Info“ pranešė, kad antradienį buvo sulaikyti vyras ir moteris, praėjusį penktadienį dalyvavę A. Navalno laidotuvėse ir atskiruose atminimo renginiuose.
Pranešta, kad naktį maskvietė praleido policijos areštinėje. Teigiama, kad policijos pareigūnai susekė moterį, nes vaizdo kamera užfiksavo ją prie A. Navalno memorialo šaukiančią: „Šlovė didvyriams“. Šiuo šūkiu reiškiama parama jau dvejus metus Rusijos invaziją atremiančiai Ukrainai. „Ovd-Info“ pranešė, kad moteris buvo nubausta bauda.
„Ovd-Info“ atstovas Rusijos naujienų kanalui „Agentstvo“ sakė, jog dar per anksti kalbėti apie prasidėjusią areštų bangą. Jis pabrėžė, kad organizacija anksčiau perspėjo, jog policija gali susekti A. Navalno laidotuvių dalyvius pasitelkusi vaizdo įrašus ir naujas veido atpažinimo technologijas.
Laidotuvių dieną buvo sulaikyta daugiau nei 100 žmonių, bet tik keli iš jų Maskvoje. Dauguma sulaikymų buvo Sibiro Novosibirsko mieste. Per kelias dienas po A. Navalno mirties areštuota šimtai žmonių, mėginusių jo atminimui padėti gėlių prie paminklų.
18:55 | Vengrijos prezidentas pasirašė įstatymą, ratifikuojantį Švedijos narystę NATO
Naujasis Vengrijos prezidentas Tamásas Sulyokas antradienį pasirašė įstatymą, ratifikuojantį Švedijos narystę NATO.
Vengrijos parlamento vasario 26 d. priimto įstatymo projekto pasirašymas užbaigė Švedijos narystės ratifikavimo procesą, nes Vengrija yra paskutinė ratifikavusi šalis. NATO taisyklės reikalauja, kad visos NATO narės oficialiai praneštų Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei, kad ratifikavo Švedijos priėmimo protokolus. Tuomet NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas oficialiai pakvies Švediją prisijungti prie Aljanso. Švedija oficialiai taps NATO nare, kai įteiks savo stojimo dokumentus JAV valstybės sekretoriui Anthony Blinkenui.
Stokholmas pateikė paraišką 2022 m. gegužę po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Vengrija buvo paskutinė NATO šalis, ratifikavusi Švedijos narystę, nors Budapeštas sąjungininkėms žadėjo, kad nebus paskutinis.
Antradienis buvo pirmoji Vengrijos prezidento T. Sulyoko darbo diena. Pasirašyti įstatymo projektą buvo pirmasis jo, kaip prezidento, sprendimas, socialiniame tinkle X parašė vyriausybės atstovas Zoltánas Kovácsas.
Vengrijos parlamentas išrinko T. Sulyoką vasario 26-ąją - tą pačią dieną, kai ratifikavo Švedijos narystę NATO. Ankstesnė prezidentė Katalin Novák buvo priversta atsistatydinti, kai suteikė malonę vyrui, nuteistam už tai, kad padėjo nuslėpti seksualinę prievartą vaikų namuose.
18:47 | Rusai apšaudė Krasnohorivkos miestą Donecko srityje, žuvo žmogus
Antradienį rusai apšaudė Donecko srities Krasnohorivkos miestą, žuvo pagyvenęs vyras.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per Krasnohorivkos apšaudymą žuvo žmogus. Šįryt rusai miestą apšaudė iš artilerijos – mirtinai sužeistas 72 metų amžiaus vyras“, – parašė regiono vadovas.
Jis pažymėjo, kad Krasnohorivka jau dešimt metų yra fronto linijoje ir kiekvieną dieną būti mieste darosi vis pavojingiau.
Pasak V. Filaškino, Donecko srities teritorijoje šiuo metu yra 524 tūkst. gyventojų. Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios iš Donecko srities buvo evakuota daugiau kaip 1 mln. 355 tūkst. žmonių, tarp jų – daugiau kaip 164 tūkst. vaikų.
Pareigūnas vėl paragino visus civilius išvykti iš Donecko srities.
Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį, kovo 4-ąją, rusai pražudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar vienas žmogus buvo sužeistas.
18:30 | HUR: žuvo septyni Ukrainos paskandinto Rusijos laivo „Sergejus Kotovas“ įgulos nariai
Per Ukrainos bepiločių orlaivių ataką žuvo septyni Rusijos Juodosios jūros laivyno patrulinio laivo „Sergejus Kotovas“ įgulos nariai, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR).
Pirminiais duomenimis, per smūgį, paskandinusį Rusijos patrulinį laivą „Sergejus Kotovas“, žuvo septyni įgulos nariai, šeši buvo sužeisti. Tikėtina, kad rusams pavyko evakuoti iš laivo 52 įgulos narius.
Nuskendusio laivo kaina siekia maždaug 65 mln. JAV dolerių.
18:16 | Drono smūgis Odesos srityje nusinešė 12 gyvybių, tarp kurių – 5 vaikai: atsisveikinti plūdo šimtai žmonių
Kovo 2 dieną Rusijos pajėgoms įvykdžius baisią drono ataką prieš daugiabutį Odesos srityje žuvo 12 žmonių, iš kurių – 5 vaikai. Jauniausiai mergytei – vos 7 mėnesiai.
Atsisveikinti su žuvusiais Odesoje plūdo šimtai žmonių. Per šį išpuolį žuvo beveik visa Kravecų šeima.
UNIAN skelbia, kad Rusijos drono aukomis tapo 3 šios šeimos vaikai: 7 mėnesių Elizabeta, 9 metų Serhijus ir 8 metų Zlata.
Taip pat žuvo ir jų tėvai: Tatjana ir Olehas.
Šiandieną vyko jų laidotuvės: į jas plūdo šimtai Odesos srities gyventojų. Jie aukas pagerbė „gyvu koridoriumi“, palydint atakos aukas į amžinojo poilsio vietą.
Iš šios šeimos gyvas liko tik vyriausiasis sūnus. UNIAN skelbia, kad berniukas tuo metu lankėsi pas senelius. Vaikų tėvas, Olehas Kravecas, buvo karys – papulkininkas leitenantas.
Šiandien Odesoje atsisveikinama su dar trimis aukomis – 55 metų Mychailu Voitovu ir 29 metų Vitalijumi Prigožinu bei jo 3 metų sūnumi Marku. Vaiko mama šiuo metu yra ligoninėje, skelbiama, kad ji – itin sunkios būklės.
Rytoj, Odesoje vyks atsisveikinimas su 31 metų Ana ir 4 mėnesių Timofejumi. Moters vyriausia dukra ir vyras liko gyvi, nes buvo kitame kambaryje.
Taip pat rytoj bus palaidota 73 metų Ana, daug metų vietinėje ligoninėje dirbusia pediatre.
17:45 | V. Zelenskis pasveikino TBT arešto orderius, išduotus dėl Rusijos smūgių į Ukrainą
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino du Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotus dviejų aukšto rango Rusijos karininkų arešto orderius dėl jų veiksmų per karą Ukrainoje.
„Kiekvienas Rusijos vadas, įsakantis smogti į Ukrainos civilius ir svarbią infrastruktūrą, turi žinoti, kad teisingumas bus įvykdytas. Kiekvienas tokių nusikaltimų vykdytojas turi žinoti, kad bus patrauktas atsakomybėn“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė V. Zelenskis.
17:33 | Žiniasklaida: Kinija ignoruoja Ukrainos diplomatus
Kinija pasiuntė aukšto rango diplomatą į Kyjivą ieškoti būdų, kaip politinėmis priemonėmis sureguliuoti Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltą krizę, tačiau pačiame Pekine, kaip atrodo, Ukrainos diplomatai nesulaukia jokio dėmesio, rašo „Bloomberg“, kuria remiasi UNIAN.
Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui pradėjo diplomatinę misiją konfliktui sureguliuoti, kurios metu jis lankysis Rusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje. Tačiau Pekino veikla užsienyje „labai skiriasi nuo jo veiksmų šalyje“, pažymi agentūra.
Ukrainos ambasadoriui Pavlo Riabikinui pavyko surengti tik kelis susitikimus nuo praėjusios vasaros, kai jis atvyko į Kinijos sostinę, nors atitinkami prašymai buvo nusiųsti beveik 40 įvairių ministerijų ir savivaldybių. O Rusijos ambasadorius Igoris Morgulovas apibūdina Rusijos ir Kinijos santykius kaip „labai vaisingus“: per praėjusius metus jo ambasada surengė dvidešimt septynis Rusijos oficialių asmenų, taip pat ir valstybės vadovo, vizitus į Kiniją.
Pasak paties Pekino, „ryšio kanalai tarp Kinijos ir Ukrainos veikia nekliudomai“. Savo ruožtu Ukrainos ambasada Pekine neatsakė į agentūros laišką, kuriame prašoma pakomentuoti situaciją.
16:50 | Partizanai: Kryme rusai stiprina oro gynybą
Laikinai okupuotame Kryme okupantai rusai stiprina oro gynybą, ypač Džankojaus aerodrome.
Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Po sėkmingų smūgių Hvardijskės aerodromui okupantai didina oro gynybos priemonių skaičių Kryme. Jie tikisi, kad tai jiems padės apsiginti“, – rašoma pranešime.
Pažymima, jog partizanai nuolat stebi Rusijos gynybos būklę Džankojaus aerodrome, kad okupantams būtų padaryta kuo daugiau nuostolių.
Anksčiau Ukrainos partizanai Belbeko aerodrome laikinai okupuotame Kryme aptiko du okupantų rusų radiolokacijos kompleksus.
16:28 | Rusai apšaudė Chersono centrą, yra sužeistųjų
Antradienį Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono centrą, vienas žmogus buvo sužeistas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Maždaug prieš valandą Rusijos kariškiai iš laikinai okupuoto kairiojo Dnipro kranto apšaudė Chersono centrą“, – sakoma pranešime.
Kaip pažymima, per šią ataką sužeistas vyras, gimęs 1971 metais. Jis buvo nuvežtas į ligoninę vidutinio sunkumo būklės. Gydytojai nukentėjusiajam diagnozavo sprogimo sukeltą traumą, nugaros sužeidimą ir peties išnirimą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 5-osios rytą rusai jau sužeidė Chersone du žmones. Per apšaudymą nukentėjo 1947 metais gimusi moteris ir 76 metų amžiaus vyras.
16:10 | Lenkija aiškinasi dėl 3 neatpažintų balionų, rastų netoli sienos su Rusijos Kaliningradu
Lenkijos žiniasklaida antradienį pranešė, kad šalies šiaurės rytuose rasti trys neatpažinti objektai, panašūs į meteorologinius balionus, o ant kai kurių iš jų buvo užrašai kirilica.
Objektai buvo aptikti Lenkijos Mozūrų ežerų rajone, 20–100 km nuo sienos su Rusijos eksklavu Kaliningrado sritimi.
Privati radijo stotis RMF FM teigė, kad prie nė vieno iš balionų nebuvo pritvirtinta jokių specialių prietaisų.
Ščytno vietos policijos atstovė Emilia Plawska sakė žiniasklaidai, kad apie radinį buvo pranešta kariškiams, kurie apžiūrės objektus.
Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad objektai atrodė kaip meteorologiniai balionai, ir pridūrė, kad šis klausimas laikomas civiliniu, o ne kariniu.
Jis sakė, kad incidentai bus aptarti kitą savaitę vyksiančiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.
Regioninės policijos atstovas spaudai Rafalas Jackowskis teigė, kad šiame regione yra buvę daug incidentų su meteorologiniais balionais.
Lenkija remia kaimyninę Ukrainą jai ginantis nuo Rusijos invazijos ir kaltina Maskvą vykdant hibridinį karą prieš Varšuvą.
15:41 | Rusai pasipustė padus – po smūgio kariniam laivui Juodojoje jūroje nebeliko nė vieno rusų laivo
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčiukas Ukrainos televizijai pranešė, kad po sėkmingos Ukrainos žvalgybos operacijos, kuomet buvo sunaikintas rusų karinis laivas „Sergejus Kotovas“, Juodojoje jūroje nebeliko nė vieno rusų laivo.
„Viena iš Kotovo užduočių Kerčės sąsiauryje buvo saugoti akvatoriją, kad būtų išsaugotas šis vadinamasis infrastruktūros objektas. O nuo šio ryto Juodosios jūros vandenyse nebuvo nė vieno laivo“, – pranešė jis, rašo „Ukrainska Pravda“.
15:21 | Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderį dviem Rusijos karininkams
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderius Rusijos tolimojo nuotolio aviacijos vadui Sergejui Kobylašui ir Juodosios jūros laivyno vadui Viktorui Sokolovui.
14:53 | Britų žvalgyba: rusai slepia savo brangiausią tanką, kad neprisidarytų gėdos
Britų žvalgyba atkreipė dėmesį į Rusijos gynybos pramonės gigantės „Rostech“ vadovo Sergejaus Čemezovo pasisakymus apie naujausios kartos rusų gamybos tanko T-14 „Armata“ perspektyvas. Didžiosios Britanijos atstovų neįtikino jo išsakyta versija, kad šis tankas yra per brangus kariuomenei.
14:04 | Europos Sąjunga siūlo gerokai padidinti gynybos pajėgumus
Europos Sąjungos pareigūnai antradienį pateikė plataus užmojo pasiūlymą smarkiai padidinti ginklų gamybą ir jų pirkimą bloke.
„Turime užtikrinti tinkamą transatlantinę pusiausvyrą, nepriklausomai nuo rinkimų dinamikos JAV. Turime prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, tačiau, žinoma, ir toliau būti visiškai įsipareigoję NATO aljansui“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Margrethe Vestager.
„Dėl geresnio gebėjimo veikti tapsime stipresniais sąjungininkais“, – nurodė ji.
13:22 | Ukrainos gamintojai užsibrėžė tikslą iki metų pabaigos pagaminti 2 mln. dronų
Ukrainos gamintojai jau dabar gali pagaminti iki 150 000 dronų per mėnesį, o iki metų pabaigos planuoja pagaminti iš viso 2 mln. dronų.
Strateginės pramonės ministro pavaduotoja Hanna Hvozdiar tai pareiškė nacionalinio telemaratono eteryje.
„Visus pribloškė prezidento žodžiai apie galimybę šalies viduje pagaminti milijoną dronų, ir daugelis kažkodėl tuo nepatikėjo. Galiu patikinti, kad gamyba Ukrainoje jau gerokai viršijo milijoną. Ir esu įsitikinusi, kad šiais metais pasieksime net 2 milijonų ribą“, – sakė H. Hvozdiar.
Ji pažymėjo, kad šiandien savo gamyklose Ukraina gali pagaminti apie 150 000 dronų, o gavus papildomą finansavimą, gamybą galima smarkiai padidinti.
13:14 | Putino manipuliacija: šiais žodžiais jis stabdo Vakarų paramą Ukrainai
Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas interviu leidiniui „The Washington Post“ sakė, kad Vladimiro Putino branduolinė retorika yra skirta sulėtinti Vakarų paramą Ukrainai.
„Manau, kad, sprendžiant iš mano pokalbių su Joe Bideno administracijos atstovais, grasinimų pikas buvo 2022 m. rudenį, kai V. Putinas patyrė nesėkmę ir vėl iškėlė šią temą“, – sakė diplomatas.
Pasak M. McFaulo, Kremliaus vadovas branduolinius ginklus naudoja kaip kozirį Vakarams atgrasyti, šiuos grasinimus reikėtų vertinti rimtai.
„Žinau, kad jis sėkmingai neleidžia mums aprūpinti ukrainiečių ginklais, kurie, jų nuomone, yra būtini norint veiksmingai sustabdyti Putino kariuomenę Ukrainoje“, – pridūrė buvęs ambasadorius.
Tame pačiame interviu M. McFaulas sakė, kad geriausias būdas nubausti Vladimirą Putiną – priimti įstatymą dėl pagalbos Ukrainai. Taip, pralaimėjimas kare galėtų susilpninti Kremliaus režimą šalies viduje. Rusijos opozicionieriai turi tai suprasti.
„Tai nereiškia, kad įvyks revoliucija ar perversmas. Nemanau, kad kas nors apie tai galvoja. Tačiau Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje yra geriausias būdas padėti demokratinėms opozicinėms jėgoms Rusijos viduje“, – sakė jis.
12:05 | SBU sulaikė Rusijos agentą, bandžiusį įvykdyti teroro aktą Zaporižios pašto skyriuje
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sulaikė Rusijos karinės žvalgybos agentą, bandžiusį susprogdinti pašto skyrių Zaporižios centre.
Pasak „Ukrinform“, SBU nustatė, kad nusikaltimui įvykdyti įtariamasis savo bute pasigamino nuotoliniu būdu valdomą sprogstamąjį įtaisą. Nurodymus jis gavo iš Rusijos specialiųjų tarnybų.
Paruoštą įtaisą vyras paslėpė vaisių dėžėse, kad vėliau galėtų jas išsiųsti į pašto operatoriaus krovinių skyrių.
Dėl konspiracijos įtariamasis planavo pristatyti „siuntinį“ į paskirties vietą per privatų vežėją. Gavęs pranešimą apie „užsakymo“ pristatymą į pašto skyrių, jis turėjo aktyvuoti sprogmenis telefono skambučiu.
Pasak SBU, rusų okupantai tikėjosi, kad pašto skyriaus susprogdinimas sukels daug civilių gyventojų aukų ir paskleis paniką pafrontės mieste.
SBU demaskavo įtariamąjį dar pasirengimo teroro aktui etape. Tai leido žingsnis po žingsnio užfiksuoti jo nusikalstamus veiksmus, perimti siuntą su sprogmenimis ir sulaikyti nusikaltėlį.
11:22 | Smūgis Navalno šalininkams – rusai pradėjo areštuoti jo laidotuvių dalyvius
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos opozicijos veido Aleksejaus Navalno laidotuvių, teisėsaugos institucijos Maskvoje pradėjo persekioti jų dalyvius.
10:46 | Paviešinta, kaip buvo sunaikintas rusų karinis laivas „Sergejus Kotovas“
Ukrainos karinė žvalgyba paviešino vaizdo įrašą, kaip buvo sunaikintas rusų patrulinis laivas „Sergejus Kotovas“. Rusai Juodojoje jūroje neteko mažiausiai 14 karinių laivų, įskaitant flagmaną „Moskva“.
10:03 | Sprogimas Belgorodo srityje: liepsnoja naftos produktų rezervuaras
Belgorodo srities (Rusija) valdžia pripažino, kad buvo suduotas smūgis Dolgoje kaime esančiai naftos perdirbimo bazei. Dega mažiausiai vienas naftos produktų rezervuaras.
09:24 | Atsakas Rusijai – Europos Komisija siūlo pereiti į „karo ekonomikos režimą“
Europos Komisijos narys, atsakingas už pramonę, Thierry Bretonas antradienį pateiks pasiūlymus, kaip paskatinti ES šalis pirkti daugiau ginklų iš Europos bendrovių ir padėti šioms bendrovėms padidinti gamybos pajėgumus, teigia ES pareigūnai, rašo „Reuters“.
T. Bretonas, kuris buvo Prancūzijos technologijų bendrovės generalinis direktorius, taip pat sakė, kad Donaldo Trumpo, kuris sukėlė abejonių dėl Vašingtono įsipareigojimų NATO, prezidentavimo galimybė reiškia, kad Europa turi labiau stengtis apsiginti.
„Mums reikia keisti paradigmą ir pereiti prie karo ekonomikos. Tai taip pat reiškia, kad Europos gynybos pramonė turi prisiimti daugiau rizikos su mūsų parama.
Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, nepriklausomai nuo to, kaip kas ketverius metus baigsis mūsų sąjungininkų rinkimai“, – pareiškė T. Bretonas.
T. Bretono pasiūlymuose numatyta sukurti europinę JAV užsienio karinės produkcijos pardavimo schemos, pagal kurią Jungtinės Valstijos padeda kitoms vyriausybėms pirkti ginklus iš Amerikos bendrovių, versiją.
Kitas pasiūlymas leistų ES priversti Europos ginklų bendroves krizės metu teikti pirmenybę Europos užsakymams.
Kad šie pasiūlymai taptų realybe, jiems turėtų pritarti 27 ES valstybių narių vyriausybės, kurios dažnai nenori perduoti galių gynybos ir karinių reikalų srityje, ir Europos Parlamentas.
08:30 | Ukrainos žiniasklaida: žvalgybos pajėgos smogė Rusijos patruliniam laivui
Naktį į antradienį Ukrainos karinių jūrų pajėgų dronai smogė Rusijos patruliniam laivui „Sergejus Kotovas“, pranešė UNIAN.
„Ukrainska pravda“ teigimu, šią informaciją patvirtino šaltinis Vyriausiojoje žvalgybos valdyboje (GUR). Pažymima, kad šią specialiąją operaciją įvykdė GUR kariai.
Visos atakos detalės ir žinios apie tolesnį laivo ir jo įgulos likimą dar tikslinamos.
Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas taip pat pakomentavo smūgį laivui „Sergejus Kotovas“.
„Rusijos Juodosios jūros laivynas yra okupacijos simbolis. Jo negali būti Ukrainos Kryme“, – sakė jis.
Tuo tarpu propagandinėse svetainėse pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip į „Sergejų Kotovą“ pataiko jūrinis dronas. Filmuotoje medžiagoje girdimas šaudymas, o paskui jūrinis dronas smogia laivui ir įvyksta sprogimas. Kai kurių propagandininkų teigimu, laivas nuskendo.
07:43 | Krymo gyventojai praneša apie keturis galingus sprogimus, galimas taikinys – Kerčės tiltas
Antradienio naktį rusų okupuoto Krymo pusiasalio gyventojai girdėjo sprogimus pietinėje pakrantėje ir netoli Kerčės tilto, jungiančio Krymą su Rusijos Federacija. Skelbiama, kad okupuotą teritoriją atakavo jūrų ir oro dronai. Galimi taikiniai galėjo būti Kerčės tiltas ir patrulinis laivas „Sergejus Kotovas“.
07:00 | Baltieji rūmai: nutekintas vokiečių įrašas yra akivaizdus rusų siekis suskaldyti Vakarus
Baltieji rūmai pirmadienį atmetė nutekintą garso įrašą, kuriame Vokietijos kariuomenės pareigūnai aptarinėja konfidencialias karo Ukrainoje detales, kaip akivaizdų Rusijos bandymą kurstyti nesutarimus tarp Kyjivo Vakarų sąjungininkių.
„Tai akivaizdus rusų bandymas pasėti nesantaiką ir pademonstruoti susiskaldymą, parodyti, kad Vakarai nėra vieningi“, – nurodė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.
Vėlų penktadienio vakarą Rusijos socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas pokalbio, kuriame dalyviai aptarė galimą Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“ naudojimą ir jų galimą poveikį, 38 minučių trukmės įrašas.
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
